Įvadas
Teismo psichiatrijos ekspertizė yra svarbi teisinio proceso dalis, padedanti nustatyti asmens psichikos būklę ir jos įtaką teisiniams santykiams. Šiame straipsnyje aptariami teismo psichiatrijos ekspertizės klausimai Lietuvoje, įskaitant ekspertizės paskirtį, atlikimo tvarką, ekspertų teises ir pareigas, taip pat dažniausiai užduodamus klausimus baudžiamajame ir civiliniame procesuose.
Kas yra ekspertizė?
Ekspertizė - tai procesinis veiksmas, kurio metu ekspertas, turintis specialių žinių, atlieka tyrimą ir pateikia išvadą dėl tam tikrų klausimų, turinčių reikšmės bylai. Teismo psichiatrijos ekspertizė skirta atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių psichiatrijos žinių.
Kas atlieka ekspertizę?
Teismo psichiatrijos ekspertizę atlieka teismo psichiatras ekspertas, įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir turintis galiojantį kvalifikacinės komisijos išduotą pažymėjimą. Teismo psichologijos ekspertizę atlieka teismo psichologas ekspertas, ištiriantis asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Svarbu paminėti, kad teismo psichologas ekspertas neturi teisės savarankiškai diagnozuoti psichikos sutrikimo. Esant įtarimų dėl psichikos sveikatos sutrikimų, tikslinga skirti kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Šiuo metu Lietuvoje teismo psichologijos ekspertų rengimu atsakinga Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Asmuo, norintis tapti teismo ekspertu, privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai eksperto specializacijai. Vadinasi, teismo psichologijos ekspertu gali būti asmuo, įgijęs aukštąjį psichologo išsilavinimą, medicinos psichologo kvalifikaciją arba jį atitinkantį laipsnį.
Kam reikalinga ekspertizė?
Ekspertizė reikalinga teismui ar teisėjui, siekiant nustatyti asmens psichikos būklę, jo gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat siekiant nustatyti, ar asmeniui reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės.
Svarbiausi ekspertizės uždaviniai
Pagrindiniai teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniai yra:
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
- Nustatyti asmens psichikos būklę ekspertizės metu ir praeityje (bylai reikšmingu laikotarpiu).
- Nustatyti, ar asmuo serga psichikos liga ir kokia.
- Įvertinti asmens gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
- Nustatyti, ar asmuo gali dalyvauti teismo procese.
- Rekomenduoti taikyti atitinkamas priverčiamąsias medicinos priemones asmenims, pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais.
- Atsakyti į kitus klausimus, kai reikia psichiatrijos ir teismo psichiatrijos žinių.
Ekspertų pareigos ir teisės
Ekspertai, darydami teismo ekspertizę, turi būti nepriklausomi. Savo išvadas jie teikia remdamiesi tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į eksperto darbą draudžiama. Tai užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.
Eksperto teisės apima:
- Gauti bylos medžiagą, reikalingą ekspertizei atlikti.
- Dalyvauti teismo posėdyje, gavus šaukimą.
- Gauti atlyginimą už ekspertizės atlikimą ir išlaidas, susijusias su procesinių veiksmų atlikimu.
Eksperto pareigos apima:
- Atlikti ekspertizę objektyviai ir nešališkai.
- Pateikti pagrįstą ir aiškią išvadą.
- Saugoti ekspertizei pateiktus dokumentus.
- Nepažeisti tiriamojo asmens teisių.
- Neturėti ryšių su bylos dalyviais, kurie gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo.
Bylos medžiaga ir duomenys, kurių reikia ekspertizei atlikti
Ekspertizei turi būti pateikta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje nurodyta medžiaga. Ekspertų prašymas pateikti papildomą medžiagą, paaiškėjus medžiagos trūkumui, nedelsiant siunčiamas ekspertizę skyrusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Bylos medžiaga ekspertizės darymo laikotarpiu patikima ekspertams.
Ekspertizių organizavimas ir atlikimas
Teismo ekspertizių darymas organizuojamas laikantis šių principų: teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, eksperto nepriklausomumo, ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, šiuolaikinio mokslo laimėjimų panaudojimo. Pagrindas teismo ekspertizei daryti yra ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Priklausomai nuo darymo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorines, stacionarines, neakivaizdines ir pomirtines. Ambulatorinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti, remiantis vienkartiniais tyrimais. Stacionarinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus. Ši ekspertizė daroma tik ekspertiniuose psichiatrijos skyriuose. Neakivaizdinė ekspertizė skiriama asmenims, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos, o pomirtinė - mirusiems asmenims.
Ekspertizę gali daryti vienas ekspertas ar ekspertų komisija. Jei teisėjas arba teismas paveda daryti teismo ekspertizę tarnybai, tarnybos vadovybė, atsižvelgdama į ekspertizės sudėtingumą ir eksperto kvalifikaciją, savo nuožiūra gali pavesti daryti ekspertizę bet kuriam tarnybos ekspertui arba ekspertų komisijai.
Priklausomai nuo darymo eigos ekspertizės skirstomos į pirmines, papildomas, pakartotines ir kompleksines. Pirminė ekspertizė - tai pirmą kartą byloje tiriamajam skirta teisėjo ar teismo ekspertizė. Papildoma ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu, kai jis nepakankamai aiškus ar išsamus, taip pat kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų faktų, galinčių turėti įtakos teismo ekspertizės išvadoms. Pakartotinė ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su teismo ekspertizės aktu, trūkstant pagrįstumo.
Ambulatorinės ekspertizės organizavimo ir atlikimo ypatumai
Ambulatorinės ekspertizės gali būti daromos tarnybos patalpose arba kitose tiriamojo buvimo vietose (sveikatos priežiūros įstaigose, ikiteisminio tyrimo įstaigose, teismo patalpose, įkalinimo įstaigose, tiriamojo namuose ir panašiai), jeigu jose yra reikalingos sąlygos ekspertizei daryti. Jeigu tokių sąlygų nėra, ekspertas apie tai informuoja ekspertizę paskyrusią instituciją.
Ekspertizės rezultatų įforminimas
Ekspertizės rezultatai įforminami ekspertizės aktu, kuriame nurodoma:
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
- Ekspertizės data ir vieta.
- Eksperto vardas, pavardė, specialybė ir kvalifikacija.
- Duomenys apie tiriamąjį asmenį.
- Klausimai, pateikti ekspertui.
- Tyrimo metodai ir rezultatai.
- Eksperto išvados.
Jei ekspertizę atliko ekspertų komisija, o ekspertų nuomonės nesutampa, kiekvienas ekspertas pateikia atskirą ekspertizės aktą.
Pagrindinių klausimų teismo psichiatrinei ekspertizei pavyzdžiai
Klausimų pobūdis priklauso nuo teismų praktikos ir psichologinės ekspertizės lygio konkrečioje šalyje. Galima pasakyti, kad psichologui ekspertui teismo duodami klausimai greitai plečiasi, apima vis naujus aspektus, kurie nėra tiesiogiai susiję tik su baudžiamąja teise. Paprastai kuo daugiau skiriama psichologinių ekspertizių, kuo jos yra įvairesnio pobūdžio , tuo lengviau teismas atranda naujų jam svarbių klausimų, į kuriuos gali atsakyti psichologas ekspertas. Šia prasme psichologinė ekspertizė yra dinamiška, greitai besirutuliuojantis reiškinys, ir psichologai kviečiami atlikti ekspertizes vis įvairesniais atvejais.
Baudžiamajame procese rekomenduojami klausimai
Teismo psichiatrinės ekspertizės įtariamajam, kaltinamajam paskyrimo nutartyje pateiktini tokie klausimai:
- Ar gali asmuo, atsižvelgiant į jo psichikos būseną, dalyvauti teismo procese?
- Ar asmuo dėl savo psichinės būsenos gali dalyvauti teisme?
- Ar reikia asmeniui skirti priverčiamąsias medicinos priemones, jei taip, tai kokias?
Civiliniame procese rekomenduojami klausimai
Civiliniame procese, skiriant pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę dėl asmens sandorinio ar testamentinio veiksnumo įvertinimo, rekomenduojami klausimai.
Asmens psichinės ligos įtaka teisiniuose santykiuose
Psichikos liga ne tik riboja žmogaus prisitaikymą kasdieniame gyvenime, bet dažnu atveju nulemia aplinkinių klaidingą suvokimą dėl tokio asmens (ne)gebėjimo būti pilnateisiu visuomeninių santykių dalyviu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.11 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos. LAT įvertinęs teisinį reguliavimą, taip pat išaiškino, kad teismas, taikydamas medicininį kriterijų, turi skirti asmens ambulatorinę ekspertizę, o galimybė teismui skirti asmens stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę įstatymo leidėjo yra nustatyta tik tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu (CPK 467 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir teismas nenustato teisinio (juridinio) neveiksnumo kriterijaus, asmens stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė negali būti skiriama.
LAT, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija, pasisakė taip pat dėl ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės teismui sprendžiant asmens pripažinimo ribotai veiksniu klausimą ir nurodė, kad asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi. Pasak teismo, apsiribojus tik šiuo dokumentiniu įrodymu, teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu, kadangi negali būti ignoruojama juridinio (teisinio) kriterijaus - psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo (dalinio) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti - taikymo reikšmė, kurios įvertinimas priskirtinas teismo pareigai.
Teismas, asmens veiksnumo ribojimo ultima ratio priemonės kontekste taip pat pažymėjo, kad galima situacija, kad teismas nustatęs psichikos sutrikimų nulemtą asmens negalėjimą iš dalies suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, visgi gali nuspręsti, jog rūpyba tokiam asmeniui yra perteklinė ir neskirtina.
Ekspertizių apmokėjimas
Ekspertizių baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose apmokėjimas skiriasi. Baudžiamajame procese išlaidas apmoka valstybė, jei ekspertizė skiriama įtariamajam ar kaltinamajam. Civiliniame procese išlaidas apmoka šalis, kuri prašo skirti ekspertizę, iš dalies arba visiškai.
tags: #psichiatrijos #ekspertizei #pateiktini #tokie #klauisimai