Įvadas
Visuomenėje vis dar egzistuoja baimė ir stigma, susijusi su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichikos sutrikimų, nors situacija palaipsniui gerėja. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti psichosocialinės negalios apibrėžimą, jo skirtumus nuo intelekto negalios, priežastis, visuomenės požiūrį, integracijos galimybes ir būdus, kaip mažinti atskirtį.
Psichosocialinės Negalios Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai
Terminas „psichosocialinė negalia“ pakeičia anksčiau vartotą terminą „psichinė negalia“, pabrėžiant, kad žmonės susiduria su sunkumais socialinėje erdvėje. Jiems sunku sąveikauti su socialiniu pasauliu, jaučiasi apriboti ir negali atlikti įvairių kasdienių užduočių. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad bent 1 iš 4 žmonių gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų, kurie apima mąstymo, emocijų ir elgesio pokyčius, sutrikdant gebėjimą atlikti įprastas užduotis ir sukeliant emocinę kančią. Psichiatrinės diagnozės, tokios kaip depresija, valgymo sutrikimai, bipolinis afektinis sutrikimas ar šizofrenija, padeda specialistams suprasti psichikos sveikatos sutrikimus.
Svarbu paminėti, kad ne visi, kamuojami psichikos sutrikimų, turės ir psichosocialinę negalią. Dažniausiai ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiais psichikos sutrikimais. Psichosocialinė negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, o jos lygis ilgainiui gali kisti. Priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės - susijusios su paveldimumu ir nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Asmenys su psichosocialine negalia gali turėti aukštą intelektą ir gerą išsilavinimą, o negalią patirti vėliau gyvenime. Atsigavimo kelyje esančio asmens psichosocialinė negalia gali būti nematoma, tačiau psichikos sveikatos būsenai pablogėjus, žmogui gali būti sunku išreikšti mintis, suvokti, kas vyksta, patirti nerimą, baimę, irzlumą, haliucinacijas ar kliedesius. Jų atsparumas stresui gali būti mažesnis.
Skirtumai Nuo Intelekto Negalios
Intelekto negalia (anksčiau vadinta protiniu atsilikimu) yra sulėtėjusios arba neišsivysčiusios protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, lemiantys bendrą intelekto lygį. Tai paveikia vaiko kalbinius, socialinius ir motorinius sugebėjimus. Intelekto sutrikimas gali būti diagnozuojamas sergantiesiems Dauno sindromu, turintiesiems autizmo spektro sutrikimą ir kt. Intelekto negalia dažniausiai yra įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, kai psichika dar nėra diferencijuota, todėl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo visą tolesnę psichikos raidą.
Esminis skirtumas tarp intelekto ir psichosocialinės negalios yra tas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė negalia gali kisti. Intelekto sutrikimas - tai įgimta arba iki aštuoniolikos metų įgyta žmogaus būklė, kuri nekinta visą gyvenimą. Šio sutrikimo priežastys gali būti įvairios: genetiniai, aplinkos veiksniai, tokie kaip infekcijos, smegenų pažeidimai, galvos traumos, deguonies trūkumas vaisiui nėštumo ar gimimo metu, būsimos motinos piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Intelekto sutrikimą turinčių asmenų mąstymas ir elgesys šiek tiek skiriasi nuo laikomo įprastu, jiems sunkiau išmokti naujų dalykų, sunkiau prisitaikyti prie visuomenės ir aplinkos. Turinčiųjų šią negalią gydyti nereikia, tačiau jiems reikalinga socialinių darbuotojų pagalba, įvairios užimtumo veiklos, kurios padeda geriau adaptuotis, išmokti bendrauti, tvarkytis buityje.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Psichosocialinės Negalios Priežastys
Psichosocialinės negalios priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės, apimančios tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. COVID-19 pandemijos metu padaugėjo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų, padažnėjo miego problemos. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas, visuomenės formuojamas spaudimas, kaip gyventi. Dėl šių veiksnių jautresnės psichikos žmonės dažniau stresą malšina vartodami psichoaktyvias medžiagas. Taip pat, apie psichikos sutrikimus galime rasti vis daugiau informacijos, dėl to žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos į specialistą. Psichinį distresą gali sukelti ir tokios gyvenimo situacijos kaip netektis, įtampa, miego trūkumas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, patirtas užpuolimas, prievarta ar nelaimingi atsitikimai. Jis gali išnykti be papildomų medicininių ar kitokių intervencijų, tačiau asmenims, kuriems tokie simptomai pasireiškia ilgesnį laiką, dažniau gali būti diagnozuojami psichikos sveikatos sutrikimai.
Visuomenės Požiūris ir Stigma
Nepaisant mažėjančios stigmos, visuomenėje vis dar egzistuoja baimė ir neigiamos nuostatos žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, atžvilgiu. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, visuomenės požiūris į psichosocialinę negalią yra stigmatizuotas, o žmonės, turintys psichosocialinių sutrikimų, yra laikomi keistais ar net pavojingais aplinkiniams. Visuomenėje vyraujanti baimė yra nepagrįsta, nes psichosocialinė negalia nebūtinai yra paveldima ir gali susiformuoti vėlesniuose gyvenimo etapuose arba susidūrus su sudėtingomis aplinkos sąlygomis. Svarbu suprasti, kad kartais negalia gali kisti, būti nepastebima, o požymiai gali sumažėti ar išnykti, jei asmeniui suteikiamas tinkamas gydymas. Kiekviena psichosocialinės negalios patirtis yra individuali ir skirtinga.
Šis neigiamas požiūris gali lemti diskriminaciją švietimo, įsidarbinimo srityse, sunkumus kuriant šeimą ir socialinę atskirtį. Dėl neigiamo visuomenės požiūrio žmonės vengia kreiptis pagalbos į psichiatrus, psichologus ar net draugus ir šeimos narius. Tai gali didinti savižudybių riziką.
Integracijos Galimybės ir Būdai Mažinti Atskirtį
Siekiant mažinti atskirtį ir integruoti žmones su psichosocialine negalia į visuomenę, būtina keisti visuomenės nuostatas, užtikrinti prieinamą aplinką ir informaciją, teikti specializuotą pagalbą ir skatinti savarankiškumą.
Visuomenės Nuostatų Keitimas
Viena iš svarbiausių priemonių yra visuomenės švietimas ir sąmoningumo didinimas apie psichikos sveikatos sutrikimus ir psichosocialinę negalią. Svarbu kalbėti apie tai, kas yra psichosocialinė negalia, kokios jos priežastys ir kaip ji pasireiškia. Taip pat, svarbu pabrėžti, kad žmonės su psichosocialine negalia yra visaverčiai visuomenės nariai, turintys tokias pačias teises ir poreikius kaip ir visi kiti. VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija „Išsikraustykime iš stereotipų!“ skatina suvokimą, kad asmuo, turintis intelekto ar psichosocialinę negalią, yra visavertis visuomenės narys ir kaimynas. Taip pat siekiama keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas, skatinant didesnę tokių žmonių integraciją į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Aplinkos Pritaikymas
Svarbu užtikrinti, kad aplinka būtų pritaikyta žmonėms su psichosocialine negalia. Tai apima fizinės aplinkos pritaikymą, pavyzdžiui, užtikrinant prieinamumą pastatams ir transportui, taip pat informacijos pritaikymą, pavyzdžiui, teikiant ją suprantama kalba ir formatais. Reikia keisti aplinką, kad žmonės su negalia galėtų būti tokie pat nepriklausomi kaip visi kiti.
Specializuota Pagalba
Žmonėms su psichosocialine negalia reikalinga specializuota pagalba, įskaitant medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Svarbu užtikrinti, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos. Taip pat svarbu, kad žmonės su psichosocialine negalia turėtų galimybę pasirinkti, kokias paslaugas jie nori gauti. Teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą psichikos sveikatos krizę patiriančiai moteriai, jos kalboje ar elgesyje galite atpažinti psichikos sveikatos sutrikimo ženklus. Tačiau psichikos sveikatos sutrikimų ženklai nereiškia, kad moteris nepatiria smurto, jį išsigalvoja. Gali būti, kad patiriamas smurtas moters psichikos sveikatos būseną tik dar labiau blogina.
Savarankiškumo Skatinimas
Svarbu skatinti žmonių su psichosocialine negalia savarankiškumą ir įgalinimą. Tai apima galimybę patiems priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, dalyvauti bendruomenės veikloje ir įsidarbinti. Individuali istorija yra gerokai svarbesnė nei diagnozė. Pavyzdžiui, dalis žmonių, kuriems diagnozuota šizofrenija, gyvena savarankiškai, dirba ir užsidirba pragyvenimui, kuria prasmingus santykius.
Atvejo Vadyba
Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti psichikos ir (ar) intelekto negalią turintys darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis. Pagrindinis principas taikant atvejo vadybą - „asmuo centre“. Atvejo vadybininkas yra lygiaverčiame santykyje su žmogumi, kuriam reikalinga pagalba, o šio asmens artimieji bei draugai yra pilnaverčio planavimo partneriai. Daugumai žmonių su intelekto negalia reikia pagalbos suprasti sudėtingą paslaugų sistemą, o tam reikalingos prieinamos informacijos priemonės. Taip pat specialistas turi būti pasirengęs teikti emocinę paramą - eiti, kalbėti, dalyvauti visuose posėdžiuose susijusių su asmens su negalia teisėmis.
Darbo ir Šeimos Derinimas
Tam, kad būtų paprasčiau suderinti darbą ir šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens su negalia priežiūrą, galima naudotis keletu skirtingų Darbo kodekse numatytų priemonių, net jei tiesiogiai jos nėra susijusios su artimųjų priežiūra:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
- Laikinas nedarbingumas: Susirgus šeimos nariui su negalia ar labai pablogėjus jo sveikatai, galima kreiptis į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo (biuletenio).
- Papildomos laisvos dienos: Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
- Nemokamos atostogos: Darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamos nemokamos atostogos.
- Nemokamas laisvas laikas darbo dienos metu: Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti.
- Lankstus darbo grafikas: Darbdavys nustato visiems darbuotojams bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai gali dirbti prieš ar po šių valandų.
- Individualus darbo laiko režimas: Darbuotojai gali organizuoti savo darbą atsižvelgdami į krūvius bei asmeninio gyvenimo poreikius.
- Darbas nuotoliniu būdu: Jei darbui atlikti fiziškas buvimas darbovietėje nėra būtinas, galima pateikti darbdaviui prašymą dirbti nuotoliniu būdu.
tags: #psichikos #ir #elgesio #psichosocialine #negalia