Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos metodai

Psichikos sveikatos vertinimas yra esminis žingsnis diagnozuojant ir gydant psichikos sutrikimus. Šis procesas apima įvairių metodų naudojimą, siekiant surinkti informaciją apie paciento būklę, jo gyvenimo istoriją ir kitus svarbius veiksnius. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pagrindinius psichikos sveikatos vertinimo metodus, įskaitant klinikinius tyrimus, psichodiagnostinius testus ir laboratorinius tyrimus.

Klinikinis Tyrimas: Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

Klinikinis tyrimas yra vienas iš pagrindinių psichikos sveikatos vertinimo metodų. Jis apima pokalbį su pacientu ir jo stebėjimą. Šio tyrimo metu surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, taip pat stebima jo veido išraiška, judesiai ir kitos detalės, kurios gali suteikti informacijos apie paciento savijautą. Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Anamnezės Rinkimas

Anamnezė - tai paciento gyvenimo istorijos surinkimas. Anamnezės ir psichikos būsenos modelis apima:

• Subjektyvi Anamnezė:

  • Nusiskundimai: Jų pobūdis, intensyvumas ir kt.
  • Šeimos anamnezė.
  • Gyvenimo Anamnezė:
    • Paciento gimimo ypatumai.
    • Simptomai vaikystėje.
    • Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai.
    • Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais.
    • Karinė tarnyba (jei taikoma).
    • Lytinio gyvenimo ypatumai.
    • Vedybinis gyvenimas: duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais.
    • Žalingi įpročiai.
    • Kitos ligos (ne psichikos).
  • Ligos (Paūmėjimo) Anamnezė:
    • Pradžia.
    • Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą.
    • Darbas, savijauta, elgesys.
    • Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai.
    • Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai.
    • Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją.
    • Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.
  • Informacijos Šaltinis: Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.

• Asmenybė iki susergant:

  Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

  • Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai.
  • Elgesys kolektyve.
  • Ekstraversinės, intraversinės tendencijos.
  • Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos.
  • Intelekto aktyvumas, interesai.
  • Nuotaikos.
  • Charakteris.
  • Pažiūros.
  • Požiūris į save.
  • Fantazijos.

• Objektyvi Anamnezė: Objektyvi anamnezė apima informaciją, gautą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, paciento šeimos narių, draugų ar kolegų.

Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas. Psichikos būsenos įvertinimas apima šiuos aspektus:

• Išvaizda: Ar atitinka metus, socialinę padėtį.
• Laikysena ir Judesiai.
• Bendravimas ir Elgesys: Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas: Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir Nuotaika: Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija.
• Santykiai su Artimaisiais.
• Valia.
• Dėmesys: Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėnesius).
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija: TLK-10 ir DSM

Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Dvi pagrindinės klasifikacijos sistemos yra TLK (Tarptautinė Ligų Klasifikacija) ir DSM (Diagnostikos ir Statistikos Vadovas).

DSM (Diagnostikos ir Statistikos Vadovas)

1980 m. išleista DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostikos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos kriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie:

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

• Ateorinis, aprašomasis principas: Ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija.
• Aprašomasis principas: Šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai.
• Griežti diagnostiniai kriterijai: Specifiniai kiekvieno sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingiems gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę.
• Daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas: V ašis - bendro adaptacijos lygio įvertis.

DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

TLK (Tarptautinė Ligų Klasifikacija)

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948 m. buvo įkurta PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius.

Svarbiausias TLK tikslas - užtikrinti sėkmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992 m.

TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas.

TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais:

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

• Statistinis, skirtas kancelairiniam darbui.
• „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė.
• Moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus.
• Vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį:

• F0 - organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
• F1 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
• F2 - šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.
• F3 - nuotaikos sutrikimai.
• F4 - neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
• F5 - elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais.
• F6 - suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai.
• F7 - protinis atsilikimas.
• F8 - psichologinės raidos sutrikimas.
• F9 - elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.

Trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9 - nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti, t.y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas ir kt. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu - manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs - taip apeinami gynybos mechanizmai.

Projekciniai Testai

Projekciniai testai yra psichodiagnostikos metodai, kuriuose tiriamajam pateikiama neaiški, dviprasmiška medžiaga (pvz., dėmės, paveikslėliai), o jo atsakymai atspindi jo pasąmonines mintis, jausmus ir asmenybės bruožus.

• Rorschacho Testas: Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausiama „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“ Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.

  • Pagal lokalizaciją - dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus - mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą ir kt.
  • Pagal determinantes - veiksnius, lemiančius atsakymo turinį - dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas ir kt. - galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą ir kt.
  • Atsakymų turinys skirstomas į įvairias kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra ir kt.

• Teminis Apercepcijos Testas (TAT): Tiriamajam pateikiami paveikslėliai su neaiškiomis situacijomis, o jis turi sukurti istoriją apie tai, kas vyksta paveikslėlyje. Istorijos turinys atspindi tiriamojo poreikius, motyvus, konfliktus ir santykius.

• Piešimo Testai: Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes - prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, socialinių kontaktų ypatumus ir kt.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

• MMPI (Minesotos Daugiaprofilis Asmenybės Inventorius): Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. Lietuvoje naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su socialinėmis normomis. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia socialinių kontaktų. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar pan.
• Ketelio Testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai - charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.

Intelekto Testai

• Wechslerio Intelekto Testas: Lietuvoje dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, taip pat projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyrimo metodų. Jį sudaro 11 subtestų.
• Raveno Testas: Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.

Atminties ir Dėmesio Testai

• Kraepelino ir Schultės Lentelės: Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas.
• Skaičiavimo Užduotis: Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka.
• Dešimties Žodžių Įsiminimas: Kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama - šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
• Apibendrinimo ir Asociacijų Testai: Naudojamos 2 tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.

Neuropsichologiniai Testai

Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinestetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes kartais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesiskųsti.

Nors specifinių tyrimų ir nėra, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

Elektroencefalografija (EEG)

EEG registruoja smegenų elektrinį aktyvumą. Skaitmeninė EEG ir kiekybinė EEG (QEEG) yra modernesnės EEG versijos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

Neurovizualizacijos Metodai

• Kompiuterinė Tomografija (KT): Tai metodas pagrįstas rentgeno spinduliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
• Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
• Pozitronų Emisijos Tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas- ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai: radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį, ir baltymų sintezės greičio matavimas, kurio metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus. Kitas PET metodas yra neuroreceptorių tyrimas, kuris leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Psichikos sveikatos specialistų vaidmuo diagnostikos procese

Straipsnyje apžvelgiamos psichikos sveikatos specialistų darbo sritys bei šių specialistų naudojami darbo metodai. Psichikos sutrikimų diagnostika bei gydymu užsiima psichiatrai, psichologai bei psichoterapeutai. Dalis šių specialistų teikiamų paslaugų yra panašios, tačiau yra ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui, tik psichiatrai skiria gydymą psichotropiniais vaistais, tik psichologai psichikos sutrikimų diagnostikai atlieka specialius testus, tik psichoterapeutai taiko psichoterapiją psichikos sutrikimams gydyti. Dabar apie kiekvieną psichikos sveikatos priežiūros specializaciją atskirai.

• Psichiatras: medicinos studijas universitete baigęs asmuo, kuris po bendro medicinos studijų kurso pasirinko tolimesnę psichiatrijos specializaciją. Kadangi šis psichikos sveikatos specialistas yra baigęs ir bendrąsias medicinos gydytojo studijas, pilnas specialisto pavadinimas yra gydytojas psichiatras. Bendrųjų medicinos studijų metu gydytojas psichiatras įgyja įvairių medicinos sričių žinių (kardiologijos, neurologijos, gastroenterologijos, dermatologijos ir kt.). Psichiatras nustato galutinę psichikos sutrikimų diagnozę pagal tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją. Sudėtingesniais atvejais, diagnozuodamas psichikos sutrikimus, psichiatras remiasi psichologo atliktų testų rezultatais. Psichiatras skiria gydymą psichotropiniais vaistais, taiko psichologinio konsultavimo elementus.
• Psichologas: psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Panaudodamas specialius testus psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Taip pat psichologas konsultuoja iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe. Tai vadinama psichologiniu konsultavimu.
• Psichoterapeutas: tai gydytojas (dažniausiai psichiatras) arba psichologas, kuris atitinkamai po medicinos arba psichologijos studijų universitete dar papildomai baigė tam tikro gydymo metodo, būtent psichoterapijos, mokymosi programą. Taigi, pilnas šios srities specialisto pavadinimas - psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas. Tai - metodas, kuomet padedant specialistui pokalbio metu nagrinėjami tarpasmeniniai santykiai, aplinkos suvokimas, įprastinio elgesio modeliai, tuo siekiant ilgai išliekančių pokyčių kliento asmenybėje. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Psichoterapija yra tęstinis procesas (gali trukti keletą metų), šio proceso metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys. Tuo psichoterapija skiriasi nuo psichologinio konsultavimo. Psichoterapeutas, kuris yra baigęs Tarptautinės psichoanalizės asociacijos pripažįstamas studijas ir taiko tam tikros rūšies intensyvią asmenybės analizę - psichoanalizę, vadinamas psichoanalitiku. Psichoterapeutui mažiau svarbi diagnostika pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, jam svarbiau nustatyti žmogaus charakterio tipą, sugebėjimą prisitaikyti tarp kitų žmonių, suvokti tarp jų save patį.

Žemiau pateikta 10 psichikos sutrikimų grupių pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Prie kiekvienos grupės nurodytas psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų vaidmuo gydant atitinkamus psichikos sutrikimus.

• Psichikos sutrikimai, sąlygoti kitų - kūno ligų (pvz., galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės, galvos smegenų traumos, meningito, epilepsijos, Alzheimerio ligos ir kt.). Šiuos sutrikimus gydo psichiatras.
• Psichikos sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas - kvaišalus ir svaigalus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes gydo psichiatras. Priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydo psichiatras, psichologas, psichoterapeutas.
• Šizofrenija ir jai artimi sutrikimai. Paūmėjimų metu šiuos sutrikimus gydo psichiatras. Pagerėjus būklei greta psichiatro paskirtų psichotropinių vaistų gali būti taikomos psichologo konsultacijos, psichoterapija.
• Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija. Žr. žemiau.
• Įvairios nerimo reakcijos, tarp jų - reakcijos į stresogeniškus gyvenimo įvykius. Žr. dar žemiau.
• Psichikos sutrikimai, kurie daugiausiai pasireiškia kūno veiklos pokyčiais (pvz., bulimija, anoreksija, lytinės funkcijos sutrikimais ir kt.).
• Visoms trims aukščiau išvardintoms grupėms priklausančius sutrikimus gydo psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Kuris iš jų yra pagrindinis specialistas, priklauso nuo sutrikimo sunkumo, trukmės, eigos ypatumų.
• Asmenybės sutrikimai, t.y. liguisti charakterio bruožai. Taikoma psichoterapija. Tačiau asmenybės sutrikimus neretai lydi nuotaikos sutrikimai, nerimo reakcijos, tada galimas papildomas psichiatro skiriamas gydymas.
• Protinis atsilikimas. Protinio atsilikimo sąlygotus elgesio sutrikimus gydo vaikų arba suaugusiųjų psichiatras.
• Vaikų psichologinės raidos sutrikimai. Raidos sutrikimų eigą koreguoja psichologas, vaikų psichiatras. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.

tags: #psichikos #ir #elgesio #sutrikimu #sergancio #paciento