Apie smurtą artimoje aplinkoje nuolat girdime žiniasklaidoje, o Lietuvoje veikia įvairios pagalbos įstaigos ir linijos, skirtos smurto aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Tačiau psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, dažnai lieka paslaptyje. Jis nepalieka matomų žaizdų ant kūno, bet giliai žaloja psichiką. Šį smurto būdą atpažinti sudėtingiau, nes tiesioginių įrodymų ne visada būna, o kartais jis klaidingai laikomas normalia konflikto dalimi. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto prevenciją, jo atpažinimo būdus, galimas pasekmes ir pagalbą aukoms.
Kas yra Psichologinis Smurtas?
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina kaip ne fizinį smurtą, o elgesį, kai vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka nėra visiškai konkreti, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečius veiksmus, kurie gali būti klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje skiriasi nuo psichologinio smurto tuo, kad dėmesys sutelkiamas į problemą, o ne į asmenį.
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti sisteminių pagrindų. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas, kai pasitelkiant technologijas, smurtautojas kontroliuoja, seka ir žemina auką nepriklausomai nuo atstumo. Dažnas technologijų, ypač socialinių tinklų, naudojimas gali būti rizikos veiksnys kibernetiniam psichologiniam smurtui.
Psichologinio Smurto Apraiškos Darbo Aplinkoje
Psichologinis smurtas darbo aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Profesinėje srityje: viešas pažeminimas, nuomonės menkinimas, kaltinimas dėl pastangų stygiaus, beprasmių užduočių skyrimas, nušalinimas nuo atsakomybių, per didelis darbo krūvis, nerealių terminų nustatymas.
- Asmeninės reputacijos srityje: užgaulios pastabos, įžeidinėjimai, bauginimas, menkinimas, užuominos dėl amžiaus, lyties ar kitų asmeninių dalykų, apkalbos.
- Per izoliaciją: psichologinis ir socialinis išskyrimas, galimybių apribojimas, nuomonės ignoravimas, darbui reikalingos informacijos nuslėpimas.
Asmenų Polinkio Fiziniam Smurtui Požymiai
Pastebėjus šiuos požymius, svarbu būti budriems:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Spoksojimas ir akių kontaktas (grėsmingas žvilgsnis).
- Tonas ir balso garsumas (pakeltas tonas, reikalavimai, bandymas užgožti dialogą).
- Nerimas (rankų gniaužymas, trynimas).
- Murmėjimas, vapėjimas.
- Žingsniavimas, nerimastingas vaikščiojimas.
Psichologinio Smurto Pasekmės
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir visai šeimai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali būti fizinis, psichologinis ir socialinis. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai rodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgai po smurto pabaigos. Kuo intensyvesnis smurtas, tuo didesnis poveikis fizinei ir psichinei sveikatai.
Žvelgiant į psichologinį smurtą, jis gali pabloginti fizinę sveikatą: gali atsirasti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo ir baimės sutrikimų nei moterys, kurios nepatyrė smurto.
Kodėl Auka Negali Tiesiog Palikti Smurtautojo?
Dažnai kyla klausimas, kodėl auka negali tiesiog palikti smurtautojo. Tyrimai rodo, kad aukos dažnai ieško strategijų, kaip padidinti savo ir vaikų saugumą. Svarbu paminėti smurto ratą, kuris gali trukdyti aukoms palikti partnerį. Išeiti iš šio rato yra sunku.
Psichologinio Smurto Prevencija ir Savipagalbos Būdai
Psichologinio smurto aukos atpažinimas yra sudėtingesnis nei fizinio smurto, nes jis nepalieka fizinių žaizdų. Tačiau Lietuvoje yra daug pagalbos šaltinių smurto aukoms. Verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius jau priimtas:
- Ieškoti pagalbos: tai gali būti savipagalbos knygos, susitikimai su psichologu ar kitos formos pagalba. Svarbiausia - imtis veiksmų.
- Rasti palaikymo grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.
- Ugdyti dvasingumą: tai nebūtinai reiškia religiją. Galite tikėti bet kuo, kas skatina judėti į priekį, pavyzdžiui, aukščiausia visatos galia ar savitarpio pagalbos grupė.
- Nustatykite asmenines ribas. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
- Duokite sau laiko pasveikti. Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą.
Ką Daryti, Jei Jaučiate, Kad Patiriate Emocinį Smurtą?
Jei manote, kad patiriate emocinį smurtą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
- Nebandykite taisyti smurtautojo. Smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
- Venkite savęs kaltinimo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte smurto, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
- Teikite pirmenybę savo poreikiams.
- Venkite bendrauti su smurtautoju. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus.
- Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.
- Kreipkitės pagalbos į specialistą. Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis.
Psichologinio Smurto Prevencija Darbovietėje
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl psichologinio smurto ir mobingo prevencijos darbe. Darbdaviams, kurie neužtikrins tinkamų prevencijos priemonių, gali būti skirtos baudos.
Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, smurtas ir priekabiavimas apima bet kokį nepriimtiną elgesį, kuris gali padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti priešišką darbo aplinką. Svarbu atskirti mobingą nuo konstruktyvios kritikos ar teisėtų darbdavio veiksmų.
Kaip Įveikti Psichologinį Smurtą Darbovietėje?
Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).
Darbdavio Pareigos ir Atsakomybė
Nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitė Darbo kodekso nuostatos, susijusios su psichologinio smurto prevencija. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Įstatymas įpareigoja darbdavius nustatyti prevencines priemones ir apmokyti darbuotojus, kaip elgtis ir pranešti apie smurto ir priekabiavimo atvejus.
Smurtą ir priekabiavimą patyrę darbuotojai, kurių darbdavys nesiėmė veiksmų, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių taikymo darbdavio atžvilgiu. Taip pat, jei darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė turtinę ar neturtinę žalą - turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, o būtent, kreiptis su prašymu į Darbo ginčų komisiją ir pareikšti reikalavimą darbdaviui dėl žalos atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Būtinos Prevencinės Priemonės Darbovietėje:
- Smurto ir priekabiavimo draudimo deklaravimas.
- Etikos taisyklių nustatymas.
- Atsakingų asmenų paskyrimas.
- Darbuotojų mokymai (ne rečiau kaip kartą per trejus metus).
- Veiksmingos pranešimų nagrinėjimo procedūros.
VšĮ Ignalinos Rajono Poliklinikos Fizinio Ir Psichologinio Smurto Prieš Darbuotojus Prevencijos Ir Intervencijos Tvarkos Aprašas
Šis aprašas nustato IRP prevencijos ir intervencijos priemonių sistemą kurti saugiai aplinkai IRP.
- Prevencijos tikslas - sukurti saugią ir palankią aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi saugūs ir gerbiami.
- Principai: IRP sveikatos priežiūros specialistų ir kito personalo saugumas - prioritetinis tikslas; visiškas smurto netoleravimas įstaigoje; kiekvienas IRP darbuotojas, pastebėjęs ar sužinojęs apie smurtą, nedelsiant reaguoja ir stabdo jį.
Pagrindiniai Prevenciniai Veiksmai:
- Registruoti ir išsamiai analizuoti smurto atvejus.
- Gerinti psichosocialinę aplinką, pagrįstą pagarba, atvirumu ir atidumu.
- Ugdyti kultūrą, kurioje smurtas netoleruojamas.
- Mokyti elgesio taisyklių, pykčio valdymo, streso įveikimo, bendravimo įgūdžių.
- Suteikti pagalbą smurto aukoms.
- Skirti drausmines nuobaudas smurtautojui.
Smurto Intervencija
Įvykus fizinio ar psichologinio smurto atvejui, IRP darbuotojas reaguoja atlikdamas šiuos procedūrinius veiksmus:
- Reagavimas: sustabdyti smurtą panaudojusį asmenį; suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam.
- Informavimas: informuojamas tiesioginis vadovas; informuojama IRP direktorius; galima pranešti LR SAM pasitikėjimo telefonu; atitinkamų institucijų informavimas.
- Sprendimas: smurto atvejo ištyrimas; pagalbos priemonių nustatymas; drausminių priemonių nustatymas; prevencinių priemonių nustatymas.
- Grįžtamasis ryšys: ilgalaikės pagalbos nukentėjusiam nuo smurto darbuotojui teikimas; užtikrinama darbuotojo reintegracija į darbo aplinką; esant reikalui, suteikiama teisinė pagalba; pagalbos smurtautojui organizavimas; organizuoti atvejo aptarimą su skyriaus darbuotojais; vykdyti smurto pasireiškimo įstaigoje stebėseną.
tags: #psichologinis #smurtas #prevencijos