Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai. Nors visuomenės sąmoningumas šiuo klausimu didėja, statistikos duomenys rodo, kad psichikos ligų paplitimas šalyje išlieka reikšminga problema. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichikos ligų statistika Lietuvoje, aptariamos pagrindinės tendencijos, iššūkiai ir galimi sprendimo būdai. Straipsnyje remiamasi Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, Higienos instituto atliktais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais augimas
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra didesnis, praneša Higienos institutas. Ligotumas šiais sutrikimais nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc. Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas iš 1000 Lietuvos gyventojų, 2016 m.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad skaičiai atspindi tik pačią ledkalnio viršūnę - į statistiką neįeina daugelis privačių psichologų, psichiatrų. Tame civilizuotame turtingajame pasaulyje - Vakarų Europa, Šiaurės Amerika - yra daug atliktų tyrimų, kurie rodo, kad bent kartą gyvenime rimtą sutrikimą patiria nuo 25 iki 30 procentų žmonių. Šie tyrimai daryti šiek tiek seniau, prieš kovido pandemiją, tad natūralu, kad, ko gero, dabar skaičiai dar blogesni. Lietuvoje, atsižvelgiant į blogus mūsų psichikos rodiklius dėl savižudybių ir taip toliau, be abejo, tie skaičiai didesni. Tai reiškia, kad kas trečias ar kas ketvirtas žmogus susiduria su ta situacija, kai jau reikėtų specialistų pagalbos. Ir nebūtinai tai psichozė ar dar kas nors. Mes gyvenime jaudinamės dėl labai įvairių sudėtingų situacijų - skyrybos, artimųjų netektys, stiprūs sukrėtimai profesinėje veikloje ir panašūs dalykai. Be abejo, visa tai atsispindi mūsų psichikoje. To nereikėtų bijoti, nes taip yra, taip yra visame pasaulyje. Svarbiausia - atsisakyti baimės ir gėdos jausmo.
Moterų ir vyrų skirtumai
Statistiniai duomenys rodo, kad moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimų srityje yra didesnis nei vyrų. 2022 m. moterų, kurioms nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst. Nuo 2016 m. augęs vyrų psichikos ir elgesio sutrikimų ligotumo rodiklis 2020-2021 m. 2022 m. vyrams depresija (3 kartus) bei demencija (1,6 karto) buvo rečiau nustatoma nei moterims. Tačiau vyrams dažniau nei moterims 2022 m.
Psichologai pastebi, kad vargu ar mažiau su problemomis susiduria vyrai. Tik, kaip ir fizinių sutrikimų atvejais, vyrai vengia medikų, rečiau ieško pagalbos. „Tu gi vyras, turi būti didvyris, karys ir dvasinį silpnumą parodyti - nevyriška. Tą „tu vyras“, „tu neverk“, turbūt, daugelis atsimena iš vaikystės. Tas irgi labai veikia, - dar tokia mūsų kultūra. Statistika dažniausiai nemeluoja: vyrai nesikreipia, bet kitaip sprendžia problemas - per alkoholį ir kitas priklausomybes.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Regioniniai skirtumai
2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.
Amžiaus grupės
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m. Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m.
Medikus labiausiai neramina tai, kad vis daugiau jaunų žmonių iki 35 metų vartoja sintetinius narkotikus. „Tokie atvejai, kada žmogus penktadienį dar dirbo ir bendravo su šeima ir taip toliau, sekmadienį mums jį atveža visiškoje psichozėje ir niekas nesupranta, kas atsitiko“, - sakė M.
Apsilankymai pas psichiatrus
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. 2022 m. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).
Mirtingumas dėl psichikos ligų
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys), t. y. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst. Nerimą kelią kasmet augantis mirtingumas nuo psichikos sutrikimų. Tai ne tik demencija. Jis kamuoja vis jaunesnius, M. „Tai yra būtent dėl mūsų skaitmeninio amžiaus, nepaprastai didelio informacijos kiekio“, - teigė M.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Stigma ir visuomenės nuostatos
Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų.
2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje. 2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų - turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme, o 26,9 proc. savijautai.
Vilniaus Geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė pastebi, kad situacija Lietuvoje kinta, - prieš 10-15 metų žmonės iš viso nedrįso prabilti apie psichinę būklę. Dabar apie tai kalbama gerokai drąsiau, gerokai daugiau yra ir pagalbos. „Statistika auga galbūt dėl to, kad daugiau žmonių turi sutrikimų, bet gali būti ir dėl to, kad jie daugiau kreipiasi, daugiau ieško pagalbos ir daugiau kalba apie tai. Anksčiau žmonės užsidarydavo, nesikreipdavo, būdavo gėda kreiptis, apie tai nekalbėdavo, - dalijasi B. Kaleckaitė.
Pagrindiniai iššūkiai
- Didėjantis ligotumas: Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje didėja, o tai rodo poreikį stiprinti prevencijos ir gydymo priemones.
- Stigma: Visuomenėje vis dar gajos stigmos, susijusios su psichikos ligomis, trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę.
- Prieinamumas: Nors pagalbos prieinamumas didėja, vis dar yra regionų, kuriuose trūksta psichikos sveikatos specialistų ir paslaugų.
- Jaunų žmonių problemos: Augantis sintetinių narkotikų vartojimas tarp jaunų žmonių kelia didelį susirūpinimą ir reikalauja specialių prevencijos programų.
- Perdegimas darbe: Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų patiria perdegimą darbe, o tai neigiamai veikia psichikos sveikatą ir produktyvumą.
Galimi sprendimo būdai
- Prevencijos programos: Investuoti į ankstyvosios prevencijos programas, skirtas vaikams ir paaugliams, siekiant ugdyti emocinę kompetenciją ir atsparumą stresui. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad situacija sudėtinga. „Labai geras įvestas pokytis anksčiau buvo gyvenimo įgūdžių programa, reikia ją plėtoti, nes ten būtent buvo socialinių emocijų kompetencijų svarbi dalis, savižudybių prevencijos tema, psichoaktyvių medžiagų vartojimo temos labai svarbios“, - aiškina I.
- Sąmoningumo didinimas: Organizuoti visuomenės informavimo kampanijas, siekiant mažinti stigmą ir skatinti žmones kreiptis pagalbos.
- Prieinamumo gerinimas: Užtikrinti, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
- Darbo aplinkos gerinimas: Įmonėms diegti perdegimo prevencijos programas, mažinti darbo krūvius ir skatinti sveiką darbo ir poilsio balansą. „Vienas iš planų, intencijų, ypač pasiteisino kitose šalyse, tokie ambasadoriai įmonėse, kurie būtent organizacijų viduje irgi galėtų pasakoti apie savo patirtis ir padėti pasipasakoti ir atviriau kalbėti“, - teigė I.
- Specialistų rengimas: Skatinti psichikos sveikatos specialistų rengimą ir pritraukti juos dirbti regionuose, kuriuose jaučiamas specialistų trūkumas.
Kaip atpažinti psichikos sveikatos sunkumus?
Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Psichikos sveikatos sutrikimai - tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį. Anot M. Marcinkevičiaus, nerimas, liūdesys ir kitos emocijos yra normalios, visi žmonės jas patiria, tačiau kiekvienas turi pats įvertinti, ar tai, ką jaučiame, netrukdo gyventi, ar nepablogėjo socialinis gyvenimas, gyvenimo kokybė. „Kaip ir fizinei savijautai, mankštai skiriame laiko, taip turėtume ir įvertinti save. Dar vienas patarimas - tiek nerimo, tiek depresijos atveju labai dažnai žmogus negali pats savęs diagnozuoti. Svarbu stebėti savo artimuosius: jei labai keičiasi jų elgesys, savijauta, matome, kad yra dirglūs, nerimastingi, blogai miega ar tampa sulėtėję, niekas nebedžiugina, nieko nebenori, reikėtų jiems padėti, pašnekėti, nes save įvertinti visada sudėtingiau, iš šalies kartais matyti geriau“, - pataria Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius.
Mitai apie psichikos ligas
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius pastebi, kad nors žmonių požiūris į psichiatriją ir gydymą po truputį kinta, mitų vis dar neatsikratėme. „Mitų visuomenėje daug, ir to yra dvi istorinės priežastys. Pirma - iš tiesų psichiatrija ilgą laiką buvo gana atsilikusi medicinos sritis. Daugelis ligų gydytos jau šimtmečiais, gana efektyvi ir chirurgija, ir terapinis gydymas. Pirmieji psichiką veikiantys psichotropiniai vaistai atsirado tik apie 1953-1956 metus - praeito amžiaus viduryje. Filmas „Skrydis virš gegutės lizdo“ visiems gerai žinomas, bet jis sukurtas dar prieš vaistų atsiradimą, todėl ten elektroimpulsinė terapija ir taip toliau. Reikia suprasti, kad per tą laiką pasaulis labai toli pažengė, o psichiatrija - ypač, nes vaistai atsirado gan vėlai, lyginant su kitomis medicinos sritimis“, - sako M. Marcinkevičius. Pašnekovas paaiškina, kad dėl gana vėlai atsiradusio medikamentinio gydymo psichiatrijos ligos visame pasaulyje vis dar stigmatizuojamos, o filmuose matomi kraupoki psichiatrinių ligonių vaizdai žmonių sąmonėje taip pat nekelia teigiamų emocijų. Be to, posovietinėse šalyse psichiatrija buvo gana ribota. „Žmonės buvo atribojami nuo tos „laimingos tarybinės visuomenės“, nebuvo vietos tokiems. Net ir formalių draudimų buvo daug - dėl darbo, vairavimo ir panašiai. Per 30 nepriklausomybės metų mes senų senovėje palikome tą sistemą ir dėl tų pačių darbų daugumai profesijų jokių apribojimų nėra, negalima vairuoti tik su psichozėm, o su nerimu, valgymo sutrikimais, depresija - kuo puikiausiai. Kas man šiek tiek juokinga, nors suprantama, kad daug mitų turi žmonės, kurie nebuvo gimę sovietmečiu, - vadinasi, tuos mitus kažkaip sugeba perimti iš sovietinių žmonių, ir tai yra didelė problema, nes, kaip ir kalbėjome, kiek mes matome besikreipiančių pagalbos, tai - tik ledkalnio viršūnė. Tai reiškia, kad didžioji dalis negauna pagalbos ne dėl to, kad neprieina, o dėl to, kad neateina patys. Bet kuri negydoma liga progresuoja - nerimas ar perdegimas pereina į depresiją ar panašiai. Labai dažnas reiškinys, kai negydoma depresija, nerimas pereina į alkoholizmą, kitas priklausomybes - tai viena tamsioji pusė. Kita tamsioji pusė, kad tie žmonės kenčia“, - mitų žalą ir pasekmes paaiškina psichologas.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, tačiau statistikos duomenimis daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdomi ne dėl žmonių turinčių psichikos sveikatos sutrikimų.
Kreipimasis pagalbos
Asmeninių psichologinių problemų nesprendžiantys, nerimo ar kitų sutrikimų negydantys žmonės ne tik griauna savo gyvenimą, - dėl to kenčia darbo našumas, artimieji. B. Kaleckaitė priduria, kad ne kartą specialistai girdėjo atsisakymų gydytis, kreiptis į psichologus ar psichiatrus: daliai tiesiog atrodo nepriimtina, nors jiems tai rekomenduojama. „Aiškiname, pasakojame, pateikiame argumentų, kodėl reikėtų. Kartais prireikia net 1-2 metų jau lankantį psichologijos ar psichoterapijos konsultacijas žmogų įkalbėti nueiti pas psichiatrą. Kai kurie nebebijo ir drąsiai eina, kalbasi, bet dar yra dalis žmonių, kurie bijo, nenori eiti, nors pasireiškia silpnumo, ligos ženklas. O kita problema, kai nueina pas psichiatrą ir būna paskirta vaistų, - prasideda įvairūs žaidimai: negersiu, man jie nereikalingi, nepadeda. Yra labai daug mitų, kad tie vaistai gali pakenkti, tad žmonės nenori vartoti, nors vaistai būna tikrai reikalingi“, - dar kelias problemas atskleidžia pašnekovė.
Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau.
Ką daryti, jei jaučiatės blogai?
B. Kaleckaitė pataria stebėti save ir artimuosius. O turėti problemų, patirti krizių nėra nenormalu. Žmonės negali būti antžmogiai, tiesiog reikia mokytis spręsti problemas, o ne bandyti nuo jų bėgti. M. Marcinkevičius antrina, kad žmogus turi savęs paklausti: ar esu patenkintas savo gyvenimu, darbu? Svarbu nesistengti gyventi kažkieno primesto gyvenimo.
Pokyčiai ir tendencijos
Pastaruoju metu pastebėta, kad psichinės sveikatos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičius auga. Šį pokytį galima sieti su geresniu ligų atpažinimu ir gydymo galimybių plėtra. Taip pat nesunku pastebėti, kad dalis psichinės sveikatos problemų Lietuvoje kyla dėl socialinių iššūkių, tokių kaip skurdas ar nedarbas. Psichikos sutrikimai dažnai nėra atsitiktiniai - jie gali būti ilgalaikių stresorių, traumų ar net genetinių veiksnių rezultatas. Atsižvelgdama į šias tendencijas, valstybė įgyvendina įvairias programas, kuriomis siekia pagerinti psichinės sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi svarbūs pokyčiai psichinės sveikatos srityje. Vienas iš akivaizdžių ženklų - didėjantis psichikos sutrikimų paplitimas. Vis dėlto, keičiasi ir visuomenės požiūris į psichinę sveikatą. Daugiau žmonių pripažįsta jos svarbą ir ieško pagalbos. Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu padidėjo konsultacijų ir terapijų skaičius. Be to, psichinės sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje gerėja. Valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones. Socialiniai veiksniai, tokie kaip ekonominė situacija, užimtumas ir socialinė parama, taip pat turi didelę įtaką psichinės sveikatos rodikliams. Pandemijos poveikis, be abejo, taip pat paliko savo žymes. Covid-19 krizė padidino nerimo, depresijos ir kitų psichikos sutrikimų atvejų skaičių.
Lietuvoje psichinės sveikatos situacija pastaraisiais metais patyrė reikšmingų pokyčių, kurie glaudžiai susiję su įvairiais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais veiksniais. Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pateiktus duomenis, 2022 metais psichinės sveikatos sutrikimų diagnozės buvo nustatytos maždaug 20% daugiau asmenų nei 2019-aisiais. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai apima depresiją, nerimo sutrikimus ir priklausomybes. Ypač nerimą kelia tai, kad jaunimo, ypač paauglių, psichologiniai sunkumai tampa vis dažnesni. Pandemija, kurios pasekmės vis dar juntamos, turėjo didelį poveikį psichinės sveikatos rodikliams. Izoliacija, socialinių ryšių stoka ir ekonominiai sunkumai sukėlė didesnį stresą ir nerimą. Psichinės sveikatos paslaugų paklausa nuolat auga. Vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos į psichologus ir psichiatrus. Tačiau, nepaisant didėjančios paklausos, paslaugų prieinamumas, ypač regionuose, vis dar yra ribotas. Vis dėlto pastebimas ir didėjantis visuomenės sąmoningumas apie psichinę sveikatą. Atsiranda vis daugiau iniciatyvų, skirtų informuoti apie psichinių sutrikimų prevenciją ir gydymą. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos įvairios programos ir projektai, skirti gerinti psichinės sveikatos paslaugų sistemą, skatinti prevenciją ir padėti žmonėms geriau suprasti psichinės sveikatos svarbą. Tačiau tam, kad rezultatai būtų efektyvūs, būtina nuolat stebėti ir analizuoti psichinės sveikatos rodiklius bei tendencijas.
Lietuvoje psichinės sveikatos srityje pastaraisiais metais pastebimos ryškios tendencijos, atspindinčios visuomenės požiūrio pokyčius ir sveikatos priežiūros sistemos prisitaikymą. Ypač akivaizdus pokytis - didėjantis psichikos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičius. Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebėta daugiau depresijos ir nerimo atvejų. Tai gali būti siejama su geresne diagnostika ir didesniu visuomenės sąmoningumu. Jaunimas taip pat vis dažniau ieško psichologinės pagalbos. Mokyklose ir universitetuose organizuojamos iniciatyvos, skatinančios jaunus žmones kalbėti apie jausmus ir problemas. Psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas Lietuvoje taip pat didėja. Psichologai ir psichiatrai siūlo individualias ir grupines terapijas, įskaitant internetines konsultacijas, kas ypač svarbu pandemijos laikotarpiu. Darbdaviai taip pat pradeda labiau rūpintis savo darbuotojų psichine sveikata. Populiarėja iniciatyvos, tokios kaip seminarai apie streso valdymą, psichologinės paramos linijos ir prevencinės programos. Vis dėlto Lietuvoje vis dar išlieka nemažai iššūkių psichinės sveikatos srityje. Specialistų trūkumas ir dideli darbo krūviai dažnai lemia ilgas laukimo eilutes, tad kai kurie žmonės gali nesulaukti pagalbos laiku.