Sveikata yra gyvybės ir būties galia, leidžianti žmogui kurti, jausti, mąstyti ir veikti. Todėl psichikos sveikatos sutrikimai ir ligų diagnozės sukelia krizes, pasimetimą, sumaištį ir egzistencinius klausimus. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos ligų gydymo būdus, pradedant nuo emocinių reakcijų į ligos diagnozę iki modernių technologijų taikymo ir psichoterapinių intervencijų.
Emocinės Reakcijos Į Ligos Diagnozę Ir Būdai Sau Padėti
Liga yra sveikatos ir tam tikrų galimybių praradimas. Liga, kaip netektis, išgyvenama per laiką tam tikrais etapais, nuo žinios apie diagnozę iki ligos priėmimo. Dauguma žmonių šiame kelyje patiria panašias emocines reakcijas.
Psichologinis Šokas
Išgirdus ligos diagnozę, pirmiausia patiriama psichologinio šoko būsena, trunkanti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Žmogus tarsi sustingsta, suvokia, kas vyksta, bet tuo pačiu metu jaučia nerealumo jausmą, lyg tai vyktų ne su juo, kaip sapne. Tokiu būdu žmogaus psichika suteikia apsaugą nuo stipraus emocijų srauto, tačiau tokioje būsenoje žmogui sunku mąstyti, jis nepajėgus vertinti, priimti sprendimus, dažniausiai girdi tik neigiamą informaciją, praleisdamas teigiamus dalykus (kad ligą galima gydyti, su liga galima gyventi), neužfiksuoja detalių ir neretai vėliau negali prisiminti iš gydytojo girdėtos svarbios informacijos. Nors išoriškai žmogus gali atrodyti ramus, viduje kyla daugybė stiprių emocijų: baimė, nerimas, pasimetimas, pyktis, kaltė. Jausmai yra neigiami, slepiami, pereinama į neigimo etapą.
Kaip padėti sau išgirdus diagnozę:
- Priimkite savo jausmus kaip normalią reakciją į žinią apie diagnozę.
- Neslėpkite jų nei nuo savęs, nei nuo kitų, dalinkitės su patikimais žmonėmis.
- Jei vizito pas gydytoją metu jus lydi artimas asmuo, jis gali padėti išbūti emocijas ir prisiminti svarbią informaciją, kurios tuo metu neįsidėmėjote.
- Jei kažką praleidote, vėliau informaciją pasitikslinkite.
Neigimas
Tai dalinai ar visiškai nesąmoninga apsauginė reakcija, leidžianti išgyventi pirmąsias dienas, blogą žinią suvokiant palaipsniui. Šis etapas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Žmogus gali suvokti žinią apie ligą, tačiau tikisi, kad gal tai klaida. Jis gali nepripažinti diagnozės, ieškoti kito gydytojo, kitos nuomonės, vengti pasisakyti artimiesiems. Jei žmogus užstringa neigimo etape, jis gali sau pakenkti, atsisakydamas skubiai reikalingo gydymo, gyventi kaip anksčiau, vengdamas bet kokio priminimo apie ligą, nesirūpinti savimi, vartoti alkoholį, rūkyti, niekam nepasisakydamas jaustis vienišas, užsisklęsti arba švaistyti laiką ir energiją nuolat ieškodamas kito specialisto ir kitokio galimo gydymo varianto. Neigimui palaipsniui mažėjant, žmogus pamažu atsiveria realybei.
Kaip sau padėti neigimo etape:
- Sustokite ir paklauskite savęs, nuo ko aš bėgu, ko nenoriu išgirsti, priimti, ko bijau?
- Kaip šioje situacijoje galiu geriausiai savimi pasirūpinti?
- Susirinkite kuo daugiau informacijos apie ligą, jos gydymą - žinojimas suteikia saugumo jausmą.
- Pabendraukite su tokia pat liga sergančiais žmonėmis.
- Skaitykite sėkmės istorijas.
- Pasirinkite gydytoją ir kurkite tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstą ryšį - nei jūs, nei jis po vieną sėkmingo gydymo nepasieksite.
Pyktis
Pykčio etapas ateina žmogui suvokus savo ligą, kurios jis nesirinko. Žmogus jaučiasi praradęs gyvenimo kontrolę, negalintis nieko pakeisti, kai liga griauna dabarties ir ateities planus, pyksta ant likimo, Dievo, gydytojų ir kitų sveikų žmonių, ieško kaltų, klausia „kodėl aš?“ Negalėdamas rasti atsakymo, žmogus įsitraukia į nuolatinius apmąstymus, palaikančius neigiamas emocijas. Toks minčių-jausmų-veiksmų ratas niekur neveda, todėl pykčio etape galima užstrigti labai ilgai.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Kaip sau padėti pykčio etape:
- Labai svarbu neslopinti jausmų, išsikalbėti apie jaučiamą pyktį, neteisybę, bejėgiškumą.
- Nustoti kelti neprasmingą klausimą „kodėl?“, nes pasaulyje yra dalykų, kurie nėra žmogaus pasirenkami, kontroliuojami, jie tiesiog nutinka.
- Žmogus neapsaugotas nuo ligų, tačiau pakankamai stiprus prisitaikyti kintančiose gyvenimo sąlygose.
- Užuot įsitraukus į pyktį palaikančias mintis, atjauskite save, įvardinkite savo jausmus, priimkite juos kaip neišvengiamą patirtį šiuo metu ir pagalvokite, kas dabar palengvintų jūsų pyktį, kas padėtų pasijausti geriau.
Derybos
Po pykčio ateina derybų etapas, kuomet žmogus stengiasi pakeisti gyvenimą ir išsiderėti sveikatą. Deramasi su Dievu, likimu, gydytojais ir savimi, žadama pakeisti savo gyvenimo būdą, būti geresniu, atlikti „kažką“, kad tik pasveikti. Stebuklo troškimas rodo, kad realybė vis dar nepriimama, dar ieškoma būdų, kaip išvengti to, kas nutiko, kokių nors saugumo garantų.
Kaip sau padėti derybų etape:
- Negalvokite apie ligą kaip apie pasekmę, atpildą, bausmę, ką būtų galima stebuklingu būdu ištaisyti.
- Priimkite žmogaus pažeidžiamumą, kaip gyvajai gamtai būdingą savybę.
- Užuot vengę susidurti su liga, verčiau ją pripažinti ir pažinti, kad suprastumėte, kaip ją įveikti.
- Domėkitės, ieškokite informacijos apie įvairius gydymo būdus kaip pagalbines priemones, tačiau išlaikykite kritišką mąstymą, rinkdamiesi moksliniais tyrimais patvirtintą gydymą ar alternatyvius gydymo metodus, kurių patikimumas ir efektyvumas nėra žinomas.
Depresija
Kai suvokiama, kad pasveikimo išsiderėti nepavyks, ateina žinojimas, kad su liga reikia susitaikyti, o su tuo neretai prasideda depresijos etapas. Žmogus liūdi, gailisi žlugusios savo ateities vizijos, jaučiasi prislėgtas, bejėgis prieš ligą. Iki šiol gyvenimas buvęs aiškus, nuspėjamas, o dabar tvyro nežinia, laukimas, nerimas. Baugina naujos patirtys, nepažįstamas medicinos pasaulis su savo taisyklėmis ir įvairiomis procedūromis. Nenorima savo emocijomis apkrauti artimųjų arba jaučiatės nesuprastas, o atsitraukus slegia vienatvė. Dažnai depresijos etapas užtrunka ilgiausiai. Ir jeigu liūdesys šioje situacijoje yra visai natūralus, svarbu pastebėti, ar neįsivyrauja abejingumas ir beviltiškumas, kurie labai trukdo sveikti. Tokiai būsenai užsitęsus, reikalinga artimųjų ir specialistų pagalba.
Kaip sau padėti depresijos etape:
- Svarbu neužgniaužti savo neigiamų jausmų ir minčių.
- Jei stengsitės jas išstumti, jos sugrįš kitais būdais - per kūno pojūčius, antrines neigiamas emocijas.
- Jei įsisąmoninsite, galite padėti sau realiau pažvelgti į situaciją ir atrasti adaptyvių atsakymų, sprendimų ir pasirinkimų, kaip gyventi toliau.
- Netapatinkite ligos su niūria ateitimi: jei sugriuvo jūsų ateities vizija, planai ir lūkesčiai, tai niekaip nereiškia, kad nebebus nieko gero, gražaus ir džiuginančio.
- Bus visko, tik kitaip nei tikėjotės. Ir jūsų emocijos priklauso nuo to, į ką nukreipsite savo dėmesį ir mintis.
- Jei vienam pačiam tai nepavyksta, neužsisklęskite, pasidalinkite ir priimkite artimųjų, draugų pagalbą, nebijokite kreiptis į specialistus.
Priėmimas
Galiausiai ateina susitaikymo priėmimo etapas, kuomet liga iš pagrindinės pozicijos pereina į bendrą gyvenimo suvokimą, kad ji tėra viena dalis šalia kitų. Keičiasi santykis su liga, atsisukama į kitas reikšmingas sritis - tarpusavio santykius, šeimą, darbą, kūrybą, save. Dažnai peržiūrimos vertybės, prioritetai, pasirinkimai, keičiasi svajonės, tikslai. Dažnai kasdieniai dalykai įgauna naują prasmę, daugiau laiko skiriama bendravimui, brangiems žmonėms, daroma tai, kam anksčiau trūko laiko. Galima sakyti, kad ligos priėmimo procesas augina žmogų, kuomet ši patirtis leidžia suvokti savo žmogišką prigimtį, pažeidžiamumą ir tuo pat metu galimybę šį pažeidžiamumą įprasminti, priimti duotybę, realybę ir joje kurti pilnavertę dabartį.
Kaip sau padėti gyventi su liga:
- Visą savo dėmesį sutekite į priežastis, kodėl norite gyventi. Tai keičia jūsų kryptį nuo ligos sureikšminimo į išties jums svarbių dalykų išpildymą.
- Ieškokite būdų, kaip gyventi. Tai laikas įsiklausyti į save, išgryninti savo poreikius, atsisakyti nemėgiamų, neprasmingų dalykų, nereikšmingų smulkmenų, atsirinkti, ką norite, galite veikti, su kuo norite bendrauti.
- Leiskite sau nustebti atradę naujų patirčių. Neužsisklęskite, neatsisakykite, neatstumkite.
- Atviras bendravimas su šeima, artimaisiais padės geriau suprasti vieni kitus. Gal pats metas sušildyti santykius, pajausti bendrystę, sutelktumą.
- Kurkite naujus ryšius, kalbėkite su tais, kurie klausosi ir supranta, bendraukite su tas pačias patirtis išgyvenančiais žmonėmis, dalyvaukite tarpusavio palaikymo grupėse.
Modernios Technologijos Psichikos Ligų Gydyme
Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius psichikos ligų gydymo metodus, įskaitant nemedikamentinius būdus, kurie gelbsti tais atvejais, kai vaistai nepadeda.
Elektros Impulsų Terapija (EIT)
Elektros impulsų terapija taikoma ypač sudėtingais depresijos atvejais, kai žmogui pasireiškia ryškios suicidinės mintys, taip pat kai kuriais šizofrenijos atvejais. Taikant elektros impulsų terapiją, žmogus trumpam užmigdomas. Kad nebūtų traukulių, jam suleidžiama raumenis atpalaiduojančių vaistų - miorelaksantų. Ant galvos uždedami specialūs elektrodai, kuriais atkeliauja elektros impulsai - taip stimuliuojamos smegenys. Pabudęs žmogus neprisimena, kas su juo vyko - jis tiesiog atsigula, užmiega, o pabudęs grįžta į savo palatą. Šis metodas taikomas tik tada, kai išbandyti visi medikamentiniai gydymo būdai. Ar taikyti elektros impulsų terapiją, sprendžia gydytojų konsiliumas. Įprastai skiriamas elektros impulsų terapijos kursas, kurį sudaro dešimt procedūrų kas antrą dieną. Jei tenka didinti impulsų intensyvumą, tai jau teigiamų pokyčių smegenyse požymis.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Transkranijinė Magnetinė Smegenų Stimuliacija (TMS)
Dar vienas nemedikamentinis psichikos sutrikimų gydymo būdas - transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Šis metodas taip pat taikomas gydant medikamentams nepasiduodančius depresijos atvejus ir šizofreniją, ypač tada, kai žmogus susiduria su klausos haliucinacijomis. Taikant šį gydymo metodą, žmogui nesukeliamas generalizuotas priepuolis, jis neužmigdomas, nepraranda sąmonės. Magnetinis impulsas pro kaukolę pasiekia smegenis ir veikia jų žievę, nedideles, specifines sritis. Šis metodas normalizuoja elektrofiziologinę ir biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse.
Elektroencefalografija (EEG)
Elektroencefalografija yra galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Jei žmogus kartais praranda sąmonę, jį dėl neaiškių priežasčių kankina traukuliai, atlikus šį tyrimą išsiaiškinama, ar smegenyse nėra epilepsijai būdingų pakitimų. Elektroencefalografija - neinvazinis metodas: ant galvos išdėliojami elektrodai, kurie registruoja ritminį bioelektrinį smegenų aktyvumą. Šiam tyrimui atlikti naudojama skaitmeninė aparatūra, kuri padeda nustatyti smegenų skleidžiamų bangų svyravimus, jų dažnį.
Galvos Smegenų Sukeltų Potencialų Registravimas
Dar vienas modernus metodas - galvos smegenų sukeltų potencialų registravimas, kuris dažniausiai naudojamas ankstyviesiems kognityviniams sutrikimams nustatyti. Šis metodas panašus į elektroencefalogramą, tik tiriant smegenų bioelektrinį aktyvumą žmogui pateikiami ir tam tikri dirgikliai: dažniausiai klausos, regos.
Psichoterapiniai Gydymo Metodai
Psichoterapija yra esminė psichikos ligų gydymo dalis, apimanti įvairius metodus, padedančius pacientams suprasti ir įveikti savo problemas.
Individuali Psichoterapija
Ji apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu. Tai padeda pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę. Psichoterapijos metodai gali būti įvairūs - nuo kognityvinės elgesio iki psichodinaminės terapijos.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Tai yra efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ji yra ypač naudinga gydant depresiją, nerimą ir obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS). KET apima struktūruotus pokalbius ir užduotis, kurios padeda pacientams suprasti savo mąstymo procesus ir juos keisti.
Grupinė Terapija
Jos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Grupinė terapija gali būti ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši arba nesuprasti savo artimųjų.
Šeimos Konsultavimas
Tai gydytojo darbas su ligonio šeimos nariais, informavimas apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo-priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus.
Meno Terapija
Taikomi metodai priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos. Muzikos, dailės, judesio, maisto gaminimo terapija, kaniterapija (šunų terapija).
Psichodinaminė Terapija
Ši terapijos forma siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms. Tai gali padėti pacientui geriau suprasti save ir savo santykius su kitais. Psichodinaminė terapija dažnai naudojama ilgalaikiam gydymui ir yra pagrįsta analitiniu požiūriu į paciento vidinį pasaulį.
Humanistinė Terapija
Ji pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos. Ši terapijos forma dažnai yra orientuota į dabarties problemas ir galimybes, o ne į praeities traumas ir sunkumus.
Elgesio Terapija
Ji yra orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas. Ši terapija padeda pacientams įgyti naują požiūrį ir įgūdžius, suprasti jų priežastis. Ši terapija gali būti naudinga gydant nerimą, depresiją, fobijas, priklausomybes ir kitas emocines ir elgesio problemas.
Farmakoterapija
Psichofarmakoterapija - tai gydymas psichotropiniais preparatais. Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius. Medikamentai dažnai derinami su psichoterapija, siekiant užtikrinti greitesnius ir geresnius gydymo rezultatus. Esant neišvengiamam poreikiui gali būti skiriami įvairūs šių vaistų grupių medikamentai: neuroleptikai, antidepresantai, trankviliantai, nootropai, smegenų degeneraciją mažinantys vaistai, simptominis gydymas.
Psichikos Sveikatos Stiprinimas
Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima:
- Fizinė veikla: Padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną.
- Tinkama mityba: Maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms.
- Kokybiškas miegas: Būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai.
- Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą.
- Socialinė parama: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai.
Pagalba Esant Nerimui
Nerimas - normali kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimas tampa patologinis tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu.
Gydymas:
- Medikamentinis (benzodiazepinai, antidepresantai, jų deriniai bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais).
- Psichoterapinis.
Pagalba Esant Depresijai
Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas.
Gydymas:
- Medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
- Psichoterapinis (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
- Instrumentinis - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Pagalba Esant Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimui (ADHD)
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje). ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.
Gydymas:
- Derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus.
- Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai.
- Psichosocialinės priemonės.
Dienos Stacionaras
Dienos stacionaras - tai tarpinė grandis tarp stacionarinio ir ambulatorinio gydymo arba dalinė hospitalizacija. Dienos stacionare turi būti darbuotojų kabinetai, procedūrų kabinetas, 5-7 lovų palata (jei taikoma infuzinė terapija ar didelės psichotropinių vaistų dozės). Be minėtų, turėtų būti grupinė psichoterapijos, meno terapijos, muzikos terapijos, darbo terapijos ir kt. patalpos.