Psichikos ligų istorija Lietuvoje yra ilga ir sudėtinga, apimanti įvairius laikotarpius, gydymo būdus ir požiūrius į psichikos sutrikimus turinčius asmenis. Nuo seniausių laikų, kai psichikos ligos buvo aiškinamos mistinėmis priežastimis, iki šių dienų, kai psichiatrija remiasi moksliniais tyrimais ir pažangiais gydymo metodais, Lietuva nuėjo ilgą kelią.
Ankstyvieji psichiatrijos užuomazgos
Psichiatrijos užuomazgos Europoje siekia IX-XI amžius, kai Rusijos špitolėse buvo pradėta rūpintis psichikos ligomis sergančiais asmenimis. Tačiau specializuotų psichiatrinių ligoninių tuo metu dar nebuvo. XIII-XIV amžiais psichiatrija pradėjo plisti Europoje. Apie 1588 m. buvo bandoma reguliuoti sveikų žmonių apsaugą nuo sergančiųjų psichikos ligomis.
Pirmosios psichiatrijos įstaigos Lietuvoje
Pirmoji psichiatrijos ligoninė Lietuvoje buvo įkurta 1635 m. Vilniuje, prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Ligoniai buvo tik vyrai, o juos gydė vienuoliai bonifratai. 1725-1743 m. rokitų iniciatyva buvo steigiamos špitolės Varniuose. 1728 m. bonifratai įsteigė špitolę Gardine, o 1750 m. rokitai - Kaune. Kaune minimas pirmas psichiatras Lietuvoje, tačiau jo pavardė nežinoma.
Nuo 1818 m. Bonofratų ligoninėje pradėjo dirbti pirmasis Lietuvos gydytojas psichiatras Kožontkovskis, o nuo 1820 m. - A. Mūkus. Lietuvoje, kaip ir visoje krikščioniškoje Europoje, buvo keliamos „raganų“ bylos. Dažniausiai tai buvo psichikos liga sergančios moterys, apkaltintos burtininkavimu ar raganavimu.
1799 m. Vilniuje, Šv. Jokūbo ligoninėje, buvo atskiros patalpos sergantiems psichikos ligomis, o 1838 m. pradėtas statyti atskiras psichiatrijos skyrius, kuris nuo 1860 m. tapo psichiatrijos skyriumi. 1831 m. Vilniuje dirbo K. Mališevskis, o 1891 m. - Viršuvskis. 1923 m. šis skyrius buvo uždarytas.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Psichiatrinių lovų trūkumui kompensuoti, 1934 m. prie Vilniaus m. buvo įkurdinta psichiatrinė „kolonija“.
1903 m. psichiatrinė pagalba pagerėjo, Naujojoje Vilnioje įkūrus 1000 lovų apygardos ligoninę. Direktoriumi buvo paskirtas psichiatras N. Krainskis. Ši ligoninė gyvavo iki 1915 m., kai, kilus Pirmajam pasauliniam karui, ji buvo evakuota į Rusijos gilumą, o pastatai sugriauti. Ligoninė pradėta atkurti 1961 m., o jos pirmuoju vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas J. Gliauberzonas (1913-1991). Nuo 1981 m. vyriausiuoju gydytoju tapo V.
1926 m. Nepriklausomos Lietuvos valdžia ligoninę perkėlė į Suvalkų Kalvariją, kur buvo 500 lovų. Ligoninei vadovavo J. Kairiūkštis, kuriam vadovaujant elgesys su ligoniais buvo humaniškas. Deja, 1941 m. ligoninė buvo uždaryta.
1927 m. Vilniuje, Vasaros g. 5, buvo įsteigta psichiatrijos ligoninė. 1934 m. netoli Vilniaus, buvusiame Kairėnų dvare, buvo atidaryta psichiatrinė „kolonija“, priklausiusi Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Ten buvo įkurdinti aktyvaus gydymo reikalingi pacientai.
1961 m. Utenos psichiatrinė ligoninė buvo atidaryta 1955 m. buvusio kalėjimo patalpose. Ilgus metus šitoje ligoninėje vyriausiuoju gydytoju dirbo D. Kryžanovskis. Šioje ligoninėje iki pat mirties dirbo gyd. A. Smalstys. 1984 m., po ligoninės kapitalinio remonto, įsteigtas teismo psichiatrinės ekspertizės skyrius suimtiesiems.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
1956 m. atidaryta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. 1974 m. buvo pastatyta Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Pirmuoju jos vyriausiuoju gyd. dirbo A. Judickas. Pokario metais Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, buvo įkurta Užvenčio rajoninė ligoninė su visais skyriais, kuri 1963 metais buvo perprofiliuota į Šaukėnų tuberkuliozės ligoninę. 1984 m. liepos 2 d. ligoninės pavadinimas pakeistas į Respublikinę Šaukėnų psichiatrijos ligoninę - buvo gydomi psichikos ligoniai, sirgę plaučių tuberkulioze.
Psichiatrijos teorijų raida
Nors psichikos ligų gydymo įstaigos Lietuvoje atsirado gana anksti, supratimas apie pačias ligas ir jų gydymo metodai ilgą laiką buvo riboti.
Aprašė maniją ir siūlė jos gydymo būdus. Ligaonių priežiūra buvo svarbi. Hipokrato, Platono ir Aristotelio mintys, kad depresiją sukelia juodosios tulžies perteklius, išliko iki XIX amžiaus. Šv. Felix Platter pabrėžė paveldimumo svarbą. Jis išskyrė endogenines ir egzogenines psichozes bei aprašė sąmonės sutrikimo būsenas. Buvo kuriama nauja ligų klasifikacija, paremta simptomais, etiologija ir gydymu.
XVIII a. pabaigoje buvo įrodyta, kad taip vadinamu gyvuliniu magnetismu galima gydyti psichikos ligas, tai buvo hipnozės atradimas (1779 m.). A. Puyseguras aprašė somnambulizmą. J. E. D. Esquirolis apibrėžė skirtumus tarp iliuzijų ir haliucinacijų, įvedė remisijų ir intermisijų sąvoką. Pirmasis aprašė progresuojantį paralyžių. Jeanas Falret (1794-1870) aprašė folie circulaire, vėliau pavadintą maniakine depresija. Jean-Martin Charcot (1825-1893) tyrinėjo isteriją ir hipnozę.
Psichoanalizės įtaka
XX amžiuje psichiatrijai didelę įtaką padarė psichoanalizė. 1921 m. Hermannas Rorschachas sukūrė projekcinį rašalo dėmių testą, kuriuo atskleidžiama pasąmoninga motyvacija ir ego gynyba. Buvo sukurti du skirtingi psichoanalizės vaikų psichiatrijoje taikymo metodai. Melanie Klein sukūrė žaidimų terapiją vaikams. Erikas Eriksonas naujai pagrindė Freudo vaikų seksualumo teoriją ir sukūrė suaugusiojo identiteto koncepciją.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Nauji gydymo metodai
Prancūzų psichiatrai pirmieji aprašė gydymą chlorpromazinu ir kaip jis nuramina psichozinius pacientus. Jie taip pat aprašė psichikos ligonių santykius bendruomenėje ir bendravimą už ligoninės ribų.
Psichiatrijos dėstymas ir mokslas Lietuvoje
Psichiatrijos dėstymo ir mokslo istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus universitetu bei Vilniaus krašto psichiatrų darbais. Psichiatrijos dėstymo ištakos siekia XVIII-XIX amžius. Pirmoji psichiatrijos monografija buvo išleista 1772 m. Ją parašė Vyriausiosios Lietuvos mokyklos Medicinos skyriaus prof. Laurynas Bizio.
1803 metais Vyriausiąją Lietuvos mokyklą reorganizavus į Vilniaus universitetą su Medicinos fakultetu, dėstyti buvo pakviečiami profesoriai iš užsienio. Pavyzdžiui, Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Josifas Frankas skaitydavo ne tik paskaitas, bet vesdavo ir praktikos darbus, kurių metu rodydavo psichikos liga sergančius ligonius. Prof. J. Frankas ypač domėjosi bendrąja psichopatologija, rašė apie pojūčius, suvokimą, dėmesį, atmintį, valią, mąstymą, emocijas ir jausmus.
Svarų indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė N. Krainskis (1869-1951), kuris 1903 m. tapo Naujosios Vilnios apygardos psichiatrijos ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Jam vadovaujant buvo pradėtas leisti leidinys „Vilniaus apygardos ligoninės mokslinis archyvas“. Savo mokslinėje veikloje daug dėmesio skyrė epilepsijos studijoms, pabrėžė medžiagų apykaitos sutrikimų reikšmę traukulių priepuolio patogenezėje, nurodė, kad priepuolis yra organizmo savisaugos procesas - priepuolio metu sunaikinamos kenksmingos medžiagos.
Tik 1922 metais buvo įsteigta atskira Vilniaus universiteto Psichiatrijos katedra. Jos įkūrimą inicijavo ir pirmasis jos vedėjas buvo A. Mikulskis. Tik 1927 m. psichiatrijos klinikai pavyko gauti atskiras patalpas - Vasaros g. 5. Psichiatrijos katedrai vadovavo R. Radzivilovičius, po jo mirties 1929 m. psichiatrijos ir neurologijos katedros buvo sujungtos ir joms vadovavo prof. S. Vladičko. 1931 m. vedėju buvo paskirtas prof. M. Rozė, kuris aktyviai propagavo S. Freudo idėjas. Profesorius labai gyvai ir su humoru, tiesiog artistiškai, demonstruodavo ir komentuodavo isterikus, psichopatus, šizofrenikus, psichoanalizės metodu aiškindavo diagnozę.
Karo metais dalis universiteto dėstytojų buvo atleisti. Tik po 1944 metų Nervų ir psichikos ligų katedra tęsė darbą visu pajėgumu. Nuo 1991 m. sausio 1 d. Medicinos fakultete įvyko katedrų reorganizacija - jos tapo universitetinėmis klinikomis.
1924 m. Kauno universitete buvo įkurta Nervų ir psichikos ligų katedra, kuriai daug metų vadovavo J. Blažys (1890-1939). Nors J. Blažys kartu buvo ir Kauno universiteto Medicinos fakulteto prorektorius, per savo palyginti neilgą gyvenimą jis paskelbė per 50 mokslo darbų. Prof. J. Blažys daug dėmesio skyrė psichiatrinės pagalbos organizavimui, protinio darbo higienai, psichoterapijai. Įdomūs jo darbai alkoholizmo, eugenikos srityse. Jis buvo sterilizacijos šalininkas, rašė straipsnius apie jos reikšmę nusikaltimų prevencijai. Jis buvo labai plačios erudicijos žmogus, domėjosi ne tik medicina, bet ir filosofijos problemomis. Jis gerai mokėjo užsienio kalbas, dalyvavo tarptautiniuose kongresuose JAV ir Europoje. Iki šių dienų vertingas yra jo lietuvių kalba parašytas psichiatrijos vadovėlis studentams „Įvadas į psichiatriją“ (Kaunas, 1935, 272 p.).
Didelį indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė gyd. A. Smalstys (1889-1971). Jis dirbo Kalvarijoje, Pažaislyje, Vilniuje. Jo paskutinė darbo vieta buvo Utenos psichiatrinė ligoninė. Jis rašė mokslo straipsnius į periodinę spaudą, išsakė vertingų minčių apie sutrikusios psichikos žmonių gydymo gerinimą Lietuvos gydytojų IV ir V kongresuose. 1931-1932 m., per atostogas, A. Smalstys dviračiu važinėjo po Rokiškio ir Telšių apskrities kaimus, susipažino su sergančiųjų psichikos ligomis būkle ir padėtimi, vykdė epidemiologinius tyrimus. Grąžinus Vilnių Lietuvai, buvo paskirtas čia veikusios Valstybinės psichiatrijos ligoninės direktoriumi. Po karo 10 metų buvo ištremtas į Vorkutos lagerius. Grįžęs iš tremties, dirbo Utenos psichiatrijos ligoninėje, skaitė paskaitas gydytojams ir medicinos seserims. Didelį įspūdį paliko jo altruizmas, pasišventimas, didžiulė pasaulio psichiatrų parašytų knygų biblioteka. A. Smalstys gyveno psichiatrijos ligoninės kabinete, galima sakyti, gyveno su ligoniais.
Didelį indėlį į Lietuvos psichiatrijos mokslą įnešė prof. J. Šurkus (1919-1998). 1953-1988 metais jis vadovavo Kauno medicinos instituto Neurologijos ir psichiatrijos katedrai, o kartu buvo ir Medicinos fakulteto dekanas, beveik tris dešimtmečius buvo Lietuvos neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos pirmininkas, mokslinių konferencijų organizatorius ir mokslinis redaktorius.
1944-1950 m. Vilniaus universiteto Nervų ir psichikos ligų katedrai vadovavo doc. N. Indrašius. Jis daug dėmesio skyrė elektroimpulsinės terapijos (EIT) taikymo gydant psichikos ligas tyrinėjimui. Vėliau priėjo išvados, kad ši terapija gali pakeisti vadinamąją mikrošokų terapiją. Savo tyrimus apibendrino kandidatinėje disertacijoje „Šizofrenijos gydymas elektros šokais“.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos psichiatrai ir toliau vykdo daugelį mokslinių tyrimų. Doc. A. Pūras analizavo pavydo psichopatologiją, dinamiką, diferencinę diagnostiką. Prof. A. Dembinskas ir doc. A. Šiurkutė nagrinėjo sergančiųjų šizofrenija su įkyrybėmis psichopatologiją ir kliniką. Doc. B. Burba tyrė sergančiųjų šizofrenija adinaminių depresijų psichopatologiją ir kliniką.
Dabartinė psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje
1990 m. vietoje buvusios Lietuvos Neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos buvo įkurta Lietuvos psichiatrų asociacija. 1999 m. įkurtas savarankiškas Valstybinis psichikos sveikatos centras, kuriam vadovauja gyd. O. Davidonienė.
Prievolė tvarkyti paciento duomenis E. sveikatoje atsirado 2018 m., tačiau psichikos sveikatos duomenų tvarkymo pradžia buvo atidėta, kol tam bus sudarytos techninės galimybės E. sveikatos sistemoje. Psichikos sveikatos posistemė šiuo metu yra testavimo stadijoje ir pradės veikti šiemet, apie tai Sveikatos apsaugos ministerija informuos atskiru pranešimu. Kai įsigalios pokyčiai, tuos duomenis, kuriuos gydytojai šiuo metu suveda į įstaigų vidines informacines sistemas arba popierinius blankus - paciento nusiskundimus, anamnezę, tyrimo plano aprašymą, taikytą gydymą, gydymo rekomendacijas ir kt., jie turės vesti į E. sveikatos sistemą.
Duomenų suskaitmeninimas ir jų saugojimas vienoje sistemoje padės užtikrinti paciento gydymo tęstinumą, kad ir kur jis lankytųsi, nes gydytojas bus geriau informuotas apie paciento sveikatos būklę ir jo ligos istoriją. Tai ypač svarbu skiriant vaistus, nes E. sveikatoje gydytojas gali patikrinti, kaip skirtingi paciento vartojami vaistai sąveikauja tarpusavyje.
Atsižvelgiant į psichikos sveikatos duomenų jautrumą, jų matomumas E. sveikatoje bus ribojamas. Be paties paciento, visus jo psichikos sveikatos duomenis galės matyti tik gydytojai psichiatrai. Šeimos gydytojui bus matoma tik dalis psichikos sveikatos duomenų: diagnozė, tyrimai, gydymas, rizikos veiksniai, tačiau nebus matoma paciento anamnezė (detalus sveikatos sutrikimo aprašymas). Pats pacientas galės patikrinti, koks specialistas ir kada peržiūrėjo jo psichikos sveikatos duomenis.
Pacientai neturėtų nerimauti, kad nebeliks galimybės anonimiškai pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Kaip ir iki šiol, anonimiškai užsiregistruoti konsultacijai bus galima Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemoje, pvz., esant nustatytoms tam tikroms diagnozėms - lengvai ir vidutinei depresijai, neuroziniams sutrikimams, valgymo sutrikimams ir pan. Tokiais atvejais pacientui IPR sistemoje sugeneruojamas unikalus paciento kodas, kuris neatskleidžia paciento sveikatos duomenų ir konsultacijos duomenys E. sveikatoje neatsispindi.
Sveikatos apsaugos ministerija nuosekliai vykdo psichikos sveikatos sutrikimų stigmos mažinimo politiką, kad gyventojai nebijotų dėl jų kreiptis į specialistus, o patys sutrikimai netaptų kliūtimi gyventojų darbui arba pomėgiams. Pavyzdžiui, nemaža dalis lengvesnių psichikos sveikatos sutrikimų jau nebėra kliūtis vairuoti automobilį, dirbti statutiniu pareigūnu arba turėti ginklą. Atsisakyta daugybės su psichikos sveikata susijusių ribojimų tokioms profesijoms, kaip gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, teisėjai, notarai, advokatai ir kt.
Keisti gyventojų neigiamas nuostatas psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu padeda jau keletą metų Lietuvoje vykdoma informacinė kampanija „Žvelk giliau“, taip pat psichikos sveikatos ambasadorių programa, kurios dalyviai, praeityje patys susidūrę su psichikos sutrikimais, dalijasi savo išgyvenimais ir patirtimi bendruomenėse, žiniasklaidoje ir individualiai.
Plečiamos galimybės gauti specialistų pagalbą, ir ne tik gydymo įstaigoje. Visuomenės sveikatos biuruose visose Lietuvos savivaldybėse teikiamos Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Sveikatos ir klinikiniai, konsultavimo ir švietimo psichologai teikia iki 6 individualių anoniminių psichologo konsultacijų, organizuoja grupinius užsiėmimus - streso įveikos, emocijų atpažinimo ir išraiškos ir kitomis temomis, savitarpio pagalbos grupes.
Psichikos sveikatos specialistų pagalbą galima gauti daugelyje poliklinikų. Šalyje veikia 116 pirminio lygio psichikos sveikatos centrų, kur paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas, o nuo šių metų liepos 1 d. - ir atvejo vadybininkas.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nebe pirmi metai Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie prastą situaciją psichikos sveikatos srityje. Psichikos sveikatos srityje aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, siekiančios atkreipti valstybinio sektoriaus dėmesį į vis aštrėjančias problemas ir siūlančios įvairias šios srities reformas, kurių pagalba būtų galima užtikrinti veiksmingą psichikos sveikatos priežiūrą.
Vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos ligomis, dėl kurios žmonės vengia kreiptis pagalbos. Taip pat trūksta specialistų, komandinio darbo ir resursų, kad realiai būtų teikiamos bendruomeninės paslaugos ir tęstinis gydymas arba prevencija.
Darbdavių požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis kaip potencialius darbuotojus dažnai yra neigiamas.
Psichikos sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje vis dar nėra pakankamai veiksminga, ką rodo savižudybių lygis, patyčių mastai mokykloje, smurtas, agresija keliuose ir pan.
Tačiau, nepaisant iššūkių, Lietuvoje vyksta teigiamos permainos: mažinama stigma, plečiamos galimybės gauti psichologinę pagalbą, atsisakoma diskriminacinių apribojimų tam tikroms profesijoms. Svarbu tęsti šias pastangas, siekiant užtikrinti kokybišką ir prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą visiems Lietuvos gyventojams.
Psichikos sutrikimų turinčių asmenų integracija visuomenėje
Integracija visuomenėje būtina, antraip jų būklė blogės, ir vieną guldymą į ligoninę seks kitas, kol galiausiai asmuo gali atsidurti socialinės globos namuose ir ten likti iki savo dienų galo. Dienos centrai, ugdymo, mokymo, darbinio užimtumo programos, aprūpinimas būstu - paslaugos, kurios yra labai svarbios psichosocialinę negalią turinčių asmenų integracijai visuomenėje. Lietuvoje šios paslaugos dar labai eksperimentiniame lygmenyje. Tai reiškia, kad politinės valios realiai integracijai įgyvendinti dar nėra, o NVO iniciatyvos yra pavienės, be stabilaus finansinio pagrindo ir tęstinumo užtikrinimo.
Psichosocialinės reabilitacijos centras „Rastis“ - vienas geriausių pavyzdžių, sėkmingai vykdantis psichosocialinę negalią turinčių asmenų priešdarbinę reabilitaciją ir darbinę integraciją. Pabrėžčiau, kad jie įdarbina savo klientus laisvoje rinkoje, pasiekia puikių rezultatų - išsilaikymo darbo vietoje kelerius metus.
Po gydymosi etapo ir išėjus iš psichiatrijos ligoninės asmeniui turėtų būti suteikiama tolimesnė pagalba. Lietuvoje veikia daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų, kurie turėtų būti bendruomeninių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų atitikmuo, ir užkirsit kelią hospitalizacijai, ir vykdyti tęstinį gydymą bendruomenėje. Tačiau tai - nedidelės įstaigos, kuriose trūksta komandinio darbo, specialistų, resursų tam, kad realiai būtų teikiamos bendruomeninės paslaugos ir tęstinis gydymas arba prevencija. Pvz., tokiame centre vieno etato krūviu dirbantis psichologas turi aptarnauti 20.000 teritorijos gyventojų (dar neseniai buvo 40.000 gyventojų).