Visuomenės požiūris į psichikos negalią turinčius asmenis ir jų įdarbinimą Lietuvoje keičiasi, tačiau vis dar susiduriama su nemažais iššūkiais. Šiame straipsnyje aptariamos įdarbinimo galimybės, kliūtys ir iniciatyvos, skirtos integruoti žmones su psichikos negalia į darbo rinką.
Socialinės dirbtuvės - naujas žingsnis į užimtumą
Lietuvoje kuriamos socialinės dirbtuvės - tai nauja socialinės veiklos sritis, kurios tikslas - didinti žmonių su negalia įsidarbinimo galimybes atviroje darbo rinkoje, ugdyti ir palaikyti tiek bendruosius, tiek darbinius įgūdžius. Suaugę darbingo amžiaus žmonės su proto ir (ar) psichikos negalia visoje Lietuvoje kuriamose socialinėse dirbtuvėse užsiims įvairiomis veiklomis:
- Kalifornijos sliekų auginimu ir biohumuso gavyba.
- Sodininkystės ir daržininkystės veikla.
- Skalbimo paslaugomis.
- Aplinkos tvarkymo ir kapų priežiūros paslaugomis.
- Muilo gamyba.
- Siuvimu, lyginimu, drabužių taisymu.
- Vėlimu.
- Vaistažolių ir vaisių džiovinimu.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis finansuojamą priemonę „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą“. Šios priemonės veikla - „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“. CPVA su projektų vykdytojais pasirašė 29 projektų finansavimo sutartis, kurių bendra vertė beveik 38,7 mln. eurų, iš kurių ES lėšos - daugiau nei 29,2 mln. eurų.
Institucinės globos pertvarka ir bendruomeninės paslaugos
Lietuvoje vyksta pertvarka, kuria siekiama neįgalių asmenų globą didelėje institucijoje pakeisti šeimoje ir bendruomenėje teikiamomis apgyvendinimo ir užimtumo paslaugomis. Didelėse socialinės globos įstaigose dažniausiai gyvena nuo keliasdešimties iki kelių šimtų asmenų su negalia, todėl šių asmenų galimybės aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime yra ribotos, o įstaigos neturi reikiamų sąlygų kiekvienam globotiniui užtikrinti kokybiško ir individualaus dėmesio.
Žmonės pagal jų negalios lygį apgyvendinami skirtingo tipo bendruomeninio gyvenimo namuose:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
- Grupinio gyvenimo namuose (iki 10 asmenų, nuolat prižiūrimų socialinių darbuotojų).
- Savarankiško gyvenimo namuose.
- Apsaugotame būste (turintys lengvesnę negalią, gyvena savarankiškai su minimalia individualizuota socialine pagalba).
- Specializuotos slaugos ir globos namuose (sunkios negalios žmonėms, iki 40 vietų, teikiama nuolatinė slauga ir globa).
Projektuose ne tik perkami arba statomi gyvenamosios paskirties objektai, tačiau taip pat kuriami dienos centrai, dienos užimtumo centrai, socialinės dirbtuvės, siekiant užtikrinti asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia užimtumą ir įvairiapusišką dalyvavimą bendruomenėje.
Įdarbinimo su pagalba paslauga
Įdarbinimo su pagalba paslauga - tai socialinė paslauga, kurios tikslas - padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo, įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje. Ši paslauga susideda iš konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo asmeniui atliekant įsidarbinimo procedūras.
Pasak Institucinės globos pertvarkos projekto Neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertės Simonos Artimavičiūtės-Šimkūnienės, įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjas daug dėmesio skiria išsiaiškinti žmogaus stipriąsias savybes, jo socialinius, darbinius įgūdžius ir pagal tai pasiūlyti jam tinkamiausią variantą.
Kaip viskas vyksta:
- Su žmogumi visada būna įdarbinimo specialistas, kuris padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti ir nusiteikti darbo pokalbiui, palydi jį, jei to reikia.
- Visą laikotarpį, kol žmogus dirba, jis turi lydimąją pagalbą įsidarbinus, kuri padeda asmeniui įsitvirtinti darbo vietoje, pagal poreikius apmokant socialinių ar darbo įgūdžių, palaikant ryšį su darbdaviu ar tiesiog būnant draugu, kai norisi papasakoti apie dieną, sunkumus, išgirsti patarimą.
- Jei matyti, kad be pagalbos asmuo negalėtų atlikti tiesioginių darbo užduočių, jam skiriama darbo asistento pagalba.
Neigiami stereotipai ir visuomenės požiūris
Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio teigimu, tikslios informacijos, kiek psichikos neįgaliųjų dirba, nėra. Prieš keletą metų „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenys skelbė, jog dirba maždaug vienas procentas turinčiųjų psichikos negalią.
VšĮ „Rastis“ karjeros konsultantė Elvyra Andriuškevičienė teigia, kad visuomenei labai trūksta informacijos apie psichikos neįgaliuosius. Žmonės bijo to, ko nepažįsta, vyrauja nemažai klaidingų įsitikinimų ir stereotipų. Darbdaviai nepasitiki psichikos neįgaliaisiais, mano, kad jie dažniau sirgs. Tačiau taip yra ne visada.
Anot jos, įtikinti darbdavius, kad priimtų į darbą psichikos negalią turintį žmogų, sekasi sunkiai. Kai pasakai, iš kokio centro skambini, didžioji dalis pašnekovų nutraukia pokalbį.
Matyti dirbančius šalia žmones, turinčius psichikos sutrikimų, nepageidauja ir potencialūs kolegos. Baiminamasi, kad psichikos neįgalieji bus agresyvūs, pavojingi. Tačiau šie žmonės nėra agresyvesni nei kiti. Daugelis iš jų supranta turį negalią. Jie ypač jautrūs aplinkinių reakcijai. Šiems žmonėms ir taip trūksta pasitikėjimo savimi, o susidūrę su aplinkinių priešiškumu jie palūžta ir meta darbą.
Motyvacijos stoka ir baimės
Pasak E.Andriuškevičienės, įsidarbinti psichikos neįgaliesiems trukdo ir motyvacijos stoka. Dalis žmonių baiminasi, kad įsidarbinę neteks neįgalumo, nebegaus pašalpos. Kitus nedirbti skatina artimieji. Be to, klientai įsitikinę, kad darbdaviai tik ir taikosi apgauti neįgalų žmogų, jį išnaudoti, po to išmesti iš darbo. Tokius žmones geriausiai motyvuoja sėkmės pavyzdžiai - pasakojimai apie kitus neįgaliuosius, kurie sėkmingai įsidarbino ir iš esmės pakeitė savo gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Kad įvairių baimių ir nerimo liktų mažiau, profesinės reabilitacijos programose numatyti profesinio orientavimo, darbo paieškos, motyvaciniai užsiėmimai, kur įvertinamos kiekvieno neįgaliojo silpnosios ir stipriosios pusės, mokoma prisistatyti darbdaviui, imituojamos įvairios situacijos, su kuriomis gali susidurti įsidarbinti atėjęs žmogus, ugdoma savivertė.
Darbo vietos pritaikymas ir specialios sąlygos
Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad specialiai įrengtų darbo vietų reikia tik fizinę negalią turintiems žmonėms. Tačiau ir psichikos neįgalieji ne visada gali dirbti įprastomis sąlygomis. Žmonėms su psichikos negalia netinka darbas pamainomis, taip pat juos gąsdina darbovietės, kur tenka triūsti didelėse, atvirose erdvėse. Neįgalieji paprastai negali dirbti vėlai ar naktimis.
Anot E.Andriuškevičienės, darbdaviai tarsi ir supranta, kad neįgaliesiems reikia integruotis į visuomenę, tačiau padėti jiems nelinkę. Psichikos neįgalieji puikiausiai galėtų dirbti fasavimo, ženklinimo, pakavimo, rūšiavimo darbus. Deja, daugelis logistikos centrų, kur yra panašių darbo vietų, iškelta toli už miesto, kur nevažinėja arba retai važinėja viešasis transportas. Nukakti žmonėms su psichikos negalia ten būna sunku.
Užsienio šalių patirtis
V.Nikžentaitis teigia, kad žmonėms, turintiems psichikos ar intelekto negalią, būtinos specialios įdarbinimo programos. Vakarų šalyse veikia įvairūs socialinės integracijos modeliai.
- Didžiojoje Britanijoje jau dešimtį metų veikia programa, skirta įdarbinti turinčiuosius šizofrenijos sutrikimą. Šie žmonės gali ne tik dirbti jiems tinkantį darbą, bet ir gauna didesnį nei vidutinį atlyginimą.
- Suomijoje prie didelių įstaigų už valstybės lėšas kuriami nedideli centrai, kuriuose įdarbinami žmonės su psichikos negalia. Jiems skiriami nesudėtingi pagalbiniai darbai: klijuoti etiketes, pakuoti prekes, jas ženklinti ir panašiai. Jei pastebima, kad žmogui gerai sekasi, jis įdarbinamas įmonėje.
- Krokuvoje yra viešbutis, kur daugiau nei pusė darbuotojų - turintys sunkią psichikos negalią. Jie puikiai susitvarko su savo darbu. Klientai net nepastebi, kad juos aptarnauja neįgalūs žmonės.
Socialinės įmonės ir jų vaidmuo
V.Nikžentaičio teigimu, Lietuvoje žmones su įvairiomis negaliomis turėtų įdarbinti socialinės įmonės. Tačiau jos neatlieka savo funkcijos. Į socialines įmones dažniausiai priimami lengvą negalią turintys žmonės. Socialines problemas šios įmonės sprendžia neakivaizdžiai, dažniausiai orientuodamosi į verslą. Žmonės su psichikos ar proto negalia čia įdarbinami ypač retai.
Sėkmės istorijos ir ateities perspektyvos
J.Gračiovienė pasakojo, kad kitos projekto dalyvės svajonė visada buvo dirbti maitinimo sferoje. Jau kelis mėnesius ji dirba vienos maitinimo įstaigos virtuvėje pagalbine darbininke ir jai tas darbas labai patinka. Kitas projekto dalyvis puse etato įsidarbino prekybos centre.
Pasak pašnekovės, tokie projektai naudingi ne tik neįgaliesiems, bet ir visuomenei. Gerėja ir tokių žmonių sveikatos būklė. Užsidarymas namuose ir galvojimas apie savo negalią nieko gero neduoda. Žmogus dažnai jaučiasi kitoks. O juk nuo tokių ligų nėra apsaugotas nė vienas.
Ši paslauga pasiteisino, todėl bus tęsiama remiantis projektu „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“.