Alkoholio vartojimas yra paplitęs reiškinys visame pasaulyje, o Europoje, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, suvartojama daugiausia alkoholio. Lietuva, deja, pirmauja pagal suvartojamą alkoholio kiekį vienam gyventojui. Tuo pačiu metu, depresija ir nerimo sutrikimai taip pat yra dažnos problemos, kurioms gydyti skiriami antidepresantai. Šiame straipsnyje aptarsime alkoholio vartojimo ir antidepresantų sąveiką, galimus pavojus, gydymo ypatumus ir pateiksime ekspertų nuomones.
Priklausomybė nuo alkoholio ir abstinencijos sindromas
Po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo, ypač sergantiesiems priklausomybe, gali išsivystyti abstinencijos sindromas. Jis pasireiškia įvairiais psichologiniais ir fiziniais simptomais:
- Psichologiniai simptomai: nervingumas, vidinis drebulys, nerimas, dirglumas, nuotaikos svyravimai, depresija, nuovargis, sunkumas aiškiai mąstyti, nemalonūs sapnai.
- Fiziniai simptomai: galvos skausmas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, apetito praradimas, nemiga, blyškumas, dažnas širdies plakimas, vyzdžių išsiplėtimas, rankų drebėjimas.
Sunkiais atvejais gali išsivystyti psichomotorinis sujaudinimas, karščiavimas, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai, delyras (baltoji karštinė). Delyras yra gyvybei grėsminga būklė, kuriai būdinga sąmonės sutrikimas, ryškios haliucinacijos, stiprus tremoras, paranoidiniai kliedesiai, sujaudinimas, miego sutrikimai ir autonominės nervų sistemos hiperaktyvumas.
Lėtinis alkoholizmas sukelia įvairias pasekmes: kepenų pažeidimus, cirozę, prieširdžių virpėjimą, kardiomiopatiją, burnos, gerklų bei virškinamojo trakto vėžį, neuropatiją, kasos uždegimą, mažakraujystę, taip pat nerimą ir depresiją.
Medikamentinis alkoholizmo gydymas
Nors psichoterapija yra svarbi alkoholizmo gydymo dalis, medikamentinis gydymas vis dar užima svarbią vietą. Po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo dažnai reikalingas detoksikacinis gydymas, kuris padeda išvengti komplikacijų ir palengvina abstinencijos simptomus. Detoksikacijos metu naudojami benzodiazepinai, kurie sumažina traukulių ir delyro riziką. Taip pat diagnozuojami ir gydomi somatiniai sutrikimai (kepenų, virškinamojo trakto, širdies pažeidimai, padidėjęs kraujospūdis). Intraveninės tirpalų infuzijos užtikrina vandens ir elektrolitų balansą organizme.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?
Disulfiramas yra vaistas, blokuojantis alkoholio metabolizmą organizme ir sukeliantis nemalonias reakcijas (paraudimą, galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, skausmą krūtinėje, širdies ritmo sutrikimus, miokardo infarktą, traukulius, sąmonės sutrikimus) išgėrus alkoholio. Naltreksonas, opioidų antagonistas, naudojamas priklausomybės nuo alkoholio gydymui ir nesukelia priklausomybės ar aversinės reakcijos su alkoholiu.
Sprendimą dėl medikamentinio gydymo priima psichiatras, įvertinęs paciento sveikatos būklę, priklausomybės nuo alkoholio eigą ir gretutinius psichikos sutrikimus. Medikamentinis gydymas dažnai derinamas su psichoterapija.
Antidepresantai: veikimo principai ir rūšys
Antidepresantai yra psichotropiniai vaistai, veikiantys medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir palaikantys normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Jie veikia smegenyse esančias chemines medžiagas, tokias kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse.
Yra keletas antidepresantų rūšių:
- Tricikliai antidepresantai: mažai selektyvūs, paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, todėl sukelia daugiau pašalinių reiškinių.
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): selektyviai veikia serotonino apykaitą smegenyse, todėl sukelia mažiau nepageidaujamų poveikių.
- Kiti antidepresantai: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas).
- Naujos kartos antidepresantai: pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu (pvz., vortioksetinas).
Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Gydant antidepresantais, efektyvumas didesnis, kai vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir simptomų tipą. Esant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas ir trunka ilgai. Esant egzogeninės depresijos požymiams, gydant vien antidepresantais galima pasiekti pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, o psichoterapija gydymo trukmę gali sumažinti.
Taip pat skaitykite: Tiapridalis ir Xanax: ką reikia žinoti
Antidepresantai ir alkoholis: pavojinga sąveika
Antidepresantai ir alkoholis yra nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir sukelia disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl blogina depresiją.
Vartojant alkoholį kartu su antidepresantais, gali pasireikšti šie pavojai:
- Stiprėja beviltiškumo jausmas ir didėja savižudiškų minčių rizika (ypač paaugliams).
- Pasireiškia mieguistumas, galvos svaigimas ir pavojus netyčia perdozuoti.
- Gali ištikti traukuliai.
- Galimas sąmonės praradimas.
- Atsiranda atminties sutrikimai.
- Stiprėja visi anksčiau minėti šalutiniai antidepresantų poveikiai.
Psichiatrė-psichoterapeutė Daiva Pupšytė teigia, kad alkoholis ir antidepresantai veikia priešingai: alkoholis žaloja smegenų neuromediatorių sistemą, o antidepresantai ją gydo. Tai yra didelis krūvis smegenims ir gali būti pavojinga.
Kiti vaistai ir alkoholis: pavojingos sąveikos
Ne tik antidepresantų negalima maišyti su alkoholiu. Pavojingos sąveikos gali atsirasti ir vartojant kitus vaistus:
- Antiepilepsiniai vaistai: padidėja priepuolių tikimybė ir sukelia stiprų mieguistumą bei svaigulį.
- Opioidiniai vaistai: gali būti mirtina kombinacija, sukelianti kvėpavimo slopinimą ir atsitiktinį perdozavimą.
- NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo): ilgalaikis vartojimas didina opų ir kepenų pažeidimo riziką.
Be šių specifinių sąveikų, alkoholis su bet kokios rūšies vaistais gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, koordinacijos sutrikimus, alpulį, kvėpavimo sunkumus, vidinį kraujavimą ar širdies sutrikimus. Alkoholis taip pat gali nuslėpti svarbius šalutinius vaistų poveikius arba juos dar labiau paūminti.
Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje
Rizikos grupės
Moterims alkoholio ir vaistų rizika didesnė nei vyrams, nes jų kūnas paprastai yra mažesnis ir turi mažiau vandens. Senyvo amžiaus žmonės taip pat priklauso didesnės rizikos grupei, nes jų organizmas alkoholį skaido lėčiau ir jie dažniau vartoja vaistus, kurie gali sąveikauti su alkoholiu.
Kaip išvengti pavojingų sąveikų?
Svarbu žinoti, kaip kiekvienas jūsų vartojamas vaistas reaguoja su alkoholiu. Jeigu nesate tikri, kaip konkretus vaistas dera su alkoholiu, prieš vartojant pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Antidepresantų parinkimas ir vartojimas
Antidepresantai parenkami atsižvelgiant į paciento patiriamus sunkumus, simptomų trukmę, aplinkybes ir gretutines ligas. Taip pat atsižvelgiama į šeimos anamnezę ir ankstesnę vaistų vartojimo patirtį.
Visi vaistai turi šalutinių efektų, tačiau daliai žmonių, vartojančių antidepresantus, jie nepasireiškia arba jų galima išvengti, jei vaistai pradedami vartoti nuo mažų dozių. Pagrindiniai šalutiniai efektai gali būti padidėjęs nerimas, sutrikęs miegas, pablogėjęs arba padidėjęs apetitas, virškinimo sistemos diskomfortas.
Nutraukti antidepresantų vartojimą staiga negalima, nes gali atsirasti nutraukimo sindromas: nerimas, galvos svaigimas, nemiga, prakaitavimas, viduriavimas. Taip pat yra didelė tikimybė, kad liga atkris ir jos simptomai sugrįš.
Nėra jokių įrodymų, kad antidepresantai ilgainiui turėtų apčiuopiamą žalą organizmui. Didžiausia žala yra šalutiniai reiškiniai, tokie kaip apetito padidėjimas ir svorio augimas.
Kitos medžiagos ir antidepresantai
Nikotinas gali šiek tiek susilpninti antidepresantų poveikį, tačiau vartojant antidepresantus, nėra draudžiama rūkyti, nors rekomenduojama to atsisakyti. Kava netrukdo antidepresantų veiklai, tačiau jei kava provokuoja nerimą, reikėtų sumažinti jos kiekį arba atsisakyti.
Kodėl vaistai gali neveikti?
Antidepresantai kiekvienam žmogui veikia skirtingai. Vaistai gali neveikti dėl neteisingos diagnozės, netinkamai parinkto vaisto, nesąžiningo vaistų vartojimo, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, sunkiai pasiduodančios gydymui ligos arba dėl to, kad žmogui reikalinga psichoterapija, o ne vaistai.
Alternatyvūs gydymo būdai
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija.
Jonažolės preparatai (Cesradyston 425mg kapsulės) gali būti veiksmingi lengvos depresijos atveju. Tačiau nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas.