Sporto pasaulyje, siekiant aukštų rezultatų, svarbu ne tik fizinis pasirengimas, bet ir psichologinis atsparumas. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos procesus, jėgos, paslankumo ir pusiausvyros svarbą sporte, remiantis įvairių autorių įžvalgomis ir tyrimų duomenimis.
Įvadas
Šiuolaikiniame sporte dideli rezultatai pasiekiami maksimaliai išnaudojant fizines ir psichines galimybes. Sportininkai nuolat patiria didelę įtampą ir krūvį treniruočių metu, susiduria su varžovų pasipriešinimu, asmeniniais trūkumais ir ribotomis galimybėmis. Dalyvavimas varžybose įpareigoja sportininkus prisiimti didelę atsakomybę. Todėl psichologinis pasirengimas yra būtinas norint atskleisti visą sportininko potencialą.
Psichologinio pasirengimo svarba sporte
Psichologinis sportininko rengimas yra sudėtingas procesas, be kurio neįmanoma pasiekti aukštų rezultatų šiuolaikiniame sporte. Valia, darbštumas, atkaklumas, kovingumas, gera motyvacija, noras tobulėti, idėjų siekimas ir sąmoningumas - visa tai yra būtina sportininkui. Rengiant sportininką psichologiškai, būtina atsižvelgti į asmenybės ypatumus, gebėjimus reguliuoti psichinę būseną per pratybas ir varžybas, sutelkti dėmesį kovai varžybose ir atiduoti visas jėgas. Trenerio uždavinys - nuolat įkvėpti sportininką, ypač kai jis jaučiasi pavargęs, abejoja savo sugebėjimais ar patiria nesėkmes.
Sportinio rengimo kontrolė
Sportinio rengimo procesas turi būti nuolat kontroliuojamas. Pagrindiniai kontrolės sistemos elementai yra fizinės būklės, fizinio parengtumo, techninio parengtumo, savijautos tikrinimas, kontroliniai pratimai ir testavimas. Kontrolė yra vienas iš valdymo metodų, skirtas grįžtamajai informacijai gauti. Kontrolės tikslas - tikslingai koreguoti sportininko rengimą ir varžybinę veiklą, remiantis objektyviais duomenimis apie sportininko parengtumą ir funkcinį organizmo sistemų pajėgumą. Šiam tikslui įgyvendinti būtina išspręsti daug svarbių uždavinių, susijusių su sportininko būsenos, parengtumo nustatymu ir vertinimu, rengimo planų įgyvendinimu, varžybinės veiklos efektyvumu ir kt. Remiantis gauta informacija, tobulinamas sportininko rengimo turinys bei varžybinė veikla.
Grįžtamoji informacija leidžia pasikeisti žiniomis ir duomenimis apie įvykius, reiškinius ir jų kaitą. Sporto treniruočių įtakos sportininko parengtumui efektyvumo nustatymui naudojami testai - specialios ir standartinės užduotys, kurias atlikus gauti rezultatai gretinami su ankstesniais arba su tam tikru etalonu. Svarbiausi testo požymiai - patikimumas ir informatyvumas.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Tyrimas su jaunaisiais rankininkais
Pasvalio sporto mokykloje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 12 rankininkių (14-15 metų). Tyrimo metu buvo analizuojami literatūros šaltiniai pasirinkta tema ir formuluojama tyrimo problema. Taip pat buvo apibendrinami tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros analizė buvo atlikta siekiant išnagrinėti mokslinės literatūros šaltinius, susijusius su nagrinėjama tema, ir juos apibendrinti. Buvo skaičiuojami rodiklių aritmetiniai vidurkiai ir testų patikimumas.
Fizinio parengtumo testavimas
Jaunųjų rankininkių fiziniam bei specialiam parengtumui nustatyti buvo naudojami A. Skarbaliaus rekomenduojami testai. Greitumui nustatyti atliko šuolio į tolį iš vietos bei kamuolio metimo į tolį testus, o ištvermei - 6 min. bėgimo testas. Testavimai buvo atliekami du kartus per metus.
Atlikus šuolio į tolį testus bei apibendrinus gautus rezultatus, nustatyta, kad pirmojo testavimo rezultatas buvo mažesnis nei antrojo. Palyginus bei apibendrinus gautus rezultatus, galima teigti, kad kojų raumenų jėgos rodikliai kito teigiama linkme.
Rankininkių greitumui nustatyti naudotas 20 m bėgimo testas. Nustatyta, kad greitumo testų rezultatai pagerėjo beveik visoms merginoms, išskyrus dvi, kurių testavimo rodikliai nepakito. Tai rodo, kad treniruočių procese taikyti pratimai teigiamai įtakojo jaunosios rankininkės greitumo rodiklius.
Kamuolio metimo į tolį rezultatas taip pat pagerėjo. Tai rodo, kad treniruotės teigiamai įtakojo jaunosios rankininkės kamuolio metimo į tolį rezultatus.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Jaunosios rankininkės ištvermės nustatymui naudotas 6 min. bėgimo testas. Atlikus antrąjį testavimą, pastebėtas merginų ištvermės rodiklių gerėjimas.
Techninio parengtumo testavimas
Techninis parengtumas buvo įvertintas kamuolio varymo, gaudymo ir perdavimo bei metimo testais. Visi šie testai, skirti rankininkų parengtumui įvertinti, yra rekomenduojami A. Skarbaliaus.
Nustatyta, kad kamuolio varymo technika nepagerėjo. Merginų perdavimo ir gaudymo rezultatas pavasarį pablogėjo. Taip pat rankininkių rezultatai metimo į vartus testavime buvo ženkliai blogesni antrajame testavime. Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti, jog ribotos sąlygos neigiamai įtakojo jaunosios rankininkės techninio testavimo rodiklius.
Varžybinės veiklos analizė
Siekdami objektyviai įvertinti savo žaidėjų veiklą per rungtynes, rankinio treneriai užrašo įvairius šiai veiklai būdingus veiksmus. Ši informacija turi būti renkama sistemingai. Esamos sąlygos įtakojo rankininkių varžybų rezultatus, buvo sekama žaidėjų veikla per rungtynes. Vienas svarbiausių rankinio žaidimo technikos veiksmų yra metimas į vartus.
Apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad vidutiniškai per rungtynes jaunosios rankininkės varžovų vartus atakavo 39,5 karto. Metimų veiksmingumas sudarė 38,4%. Merginos per rungtynes vidutiniškai blokuoja ir perima kamuolį. Vidutiniškai per vienas rungtynes atlikta greitos atakos. Per rungtynes merginų vartus priešininkės atakavo, praleistų metimų vidurkis - 22,5 karto, o sulaikytų metimų vidurkis 9,63 karto. Nustatyta, kad komandos efektyvios veiklos koeficiento vidurkis buvo neigiamas.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Vertinant žaidėjų veiklą, ne visuomet pavyksta žaidėjams parodyti tikrąjį jų veiklos efektyvumą. Gali būti, kad iš viso žaidėjo veikla rungtynėse buvo veiksminga. Esamos sąlygos buvo tinkamos tiek fiziniam parengtumui gerinti, tiek techniniam - taktiniam. Merginų techninis parengtumas, išanalizavus testavimus ir varžybų rezultatus, ženkliai blogesnis už fizinį pasirengimą.
Antrojo tyrimo etapo rezultatai
Atlikus šuolio į tolį testus bei apibendrinus gautus rezultatus, nustatyta, kad kojų raumenų jėgos rodikliai kito neigiama linkme. Atlikus 20 m bėgimo testą, nustatyta, kad treniruočių procese taikyti pratimai neigiamai įtakojo jaunosios rankininkės greitumo rodiklius. Kamuolio metimo į tolį rezultatai taip pat buvo blogesni. Jaunosios rankininkės ištvermės rodikliai taip pat sumažėjo.
Techninio parengtumo testavimo rezultatai
Nustatyta, kad kamuolio varymo technika pagerėjo. Merginų perdavimo ir gaudymo vidurkis pagerėjo. Taip pat rankininkių rezultatai metimo į vartus testavime buvo ženkliai geresni antrajame testavime. Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti, jog tinkamos sąlygos teigiamai įtakojo jaunosios rankininkės techninio testavimo rodiklius.
Varžybinės veiklos analizė
Siekiant nustatyti, kaip kito techninio - taktinio parengtumo rodikliai, esant tikamoms pasirengimui sąlygoms, atlikta išsami varžybinės veiklos analizė. Vidutiniškai per vienas rungtynes merginos varžovų vartus atakavo 36,8 karto, pataikymo vidurkis 18,8 karto, netikslus metimų vidurkis siekia 18 karto. Metimų veiksmingumas 51,4%. Vidutiniškai per vienas rungtynes atliekamos 3 greitos atakos, merginos per rungtynes vidutiniškai blokuoja ir perima kamuolį. Taip pat atlikta vartininko žaidimo efektyvumo analizė. Vartininkės per vienerias rungtynes sulaiko vidutiniškai 47% metimų. Nustatyta, kad komandos efektyvios veiklos koeficiento vidurkis siekia -0,07.
Šį sezoną jaunosios rankininkės efektyvios veiklos koeficientas yra geresnis. Tai reiškia, kad merginos per varžybas darė daugiau teigiamų nei neigiamų veiksmų.
Apibendrinus gautus rezultatus galima teigti, kad jaunosios rankininkės varžybinė veikla pagerėjo, per rungtynes buvo daroma mažiau klaidų.
Psichikos komponentai
Žmogaus psichika - tai daugybė tikrovės atspindėjimo ir žmogaus elgsenos reguliavimo reiškinių. Psichologija tiria asmenybės, kaip psichinių reiškinių integruotos visumos, formavimąsi, jos poreikius ir tikslus, santykius su gamta, kitomis asmenybėmis, visuomene ir kitas ypatybes.
Psichikos komponentai:
- Sąmonė - tai gamtinės ir visuomenės aplinkos atspindėjimas, gamtos ir visuomenės dėsnių pažinimas, būsimų tikrovės reiškinių prognozavimas. Ji yra aukščiausia psichikos forma, būdinga tik žmogui.
- Savimonė - savo asmenybės ir jos santykių su aplinka atspindėjimas, savo „aš“ pažinimas, savo elgsenos kontrolei, reguliavimui ir saviauklai.
- Nesąmoningi reiškiniai - tai sapnai, primirštų praeities išgyvenimų vaizdiniai, ėjimo, mąstymo įgūdžiai bei įpročiai. Dar vadinama pasąmone. Svarbią pasąmonės reiškinių sritį sudaro paveldėti instinktyvūs potraukiai.
Psichiniai reiškiniai skirstomi į:
- Psichinius procesus - tai dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išoriniams ar vidiniams dirginimams ir baigiasi jiems nutrūkus. Jie dar skirstomi į pažinimo, jausmų ir valios.
- Psichines būsenas - apibūdina psichosomatinius kitimus, palaikančius santykinai pastovų psichinės veiklos lygį. Psichine būsena galima laikyti darbingumą, energingumą ir t. t.
- Psichines savybes - tai reliatyviai pastovūs reiškiniai, besikartojantys atskirų individų santykiuose su tikrove nepriklausomai nuo konkrečių dirginimų.
Asmenybė ir individualumas
Asmenybė - tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena. Žmogaus emocijos, siekiai ir mintys kyla iš konflikto tarp agresyvių, malonumo siekiančių biologinių impulsų ir socialinių ribojimų. Asmenybė yra pastangų įveikti šį konfliktą padarinys. Konfliktas apima tris sąveikaujančias sistemas:
- Id - pasąmonės psichinės energijos, kuri nuolatos siekia patenkinti pagrindinius išlikimo, dauginimosi ir agresijos stūmius. Id veikimas grindžiamas malonumo principu.
- Ego - vaikas išmoksta derintis prie tikrovės, veikia pagal realybės principą.
- Superego - sąžinės balsas.
Individualumas - tai tos žmogaus savybės ir psichiniai procesai, kuriais vienas žmogus skiriasi nuo kito. Asmenybė vystosi palengva, jos tapsmas yra dinamiškas procesas, yra sudėtinga psichinių savybių visuma. Asmenybė yra visų žmogiškųjų savybių viršūnė, o individualybė - asmenybės kaip veiklos subjekto „giluma“.
Tyrinėtojai asmenybę nagrinėja pagal:
- Poreikių, motyvacijos ir valios sferą.
- Temperamentą ir charakterį.
- Sugebėjimus.
Asmenybės kryptingumą arba dominuojančius santykius galime apibrėžti pagal:
- Požiūrį į kitus žmones - nusako žmonių tarpusavio santykius.
- Požiūrį į save.
- Požiūrį į išorinį pasaulį.
Asmenybei būdinga vertybinė orientacija, pasireiškianti per vertybes ir nuostatas. Asmenybės vertybės pasireiškia per nuostatas. Norint pažinti kito žmogaus asmenybę, reikia suvokti priežastis, lemiančias jos veiklos kryptingumą.
Temperamentas ir charakteris
Temperamentu vadinama įgimtų centrinės nervų sistemos (galvos ir stuburo smegenys) savybių išraiška. Jaudinimo ir slopinimo procesai apibūdinami pagal:
- Jėgą.
- Pusiausvyrą.
- Paslankumą.
Pagal šias savybes yra išskirti temperamento tipai:
- Cholerikas - greitai užsiplieskia ir greitai nurimsta, trūksta ištvermės, savimyla.
- Sangvinikas - linksmas, nerūpestingas, optimistas, bendraujantis, padeda kitiems.
- Melancholikas - jautrus, nepatiklus, susimąstęs.
- Flegmatikas - šaltakraujis, nelengvai susijaudina, sunkiai nusiramina, veikia lėtai, nemėgsta viešumos.
Charakteris - unikalių psichinių savybių, pasireiškiančių asmenybei būdingais poelgiais, visuma. Jis formuojasi temperamento pagrindu. Charakterio formavimą veikia pasaulėžiūra, jausmai, intelektas ir aplinka. Svarbiausią charakterio dalį sudaro nuostatos, kai jos tampa būdingos tai asmenybei, vadinamos charakterio bruožais. Valia laikoma charakterio stuburu. Charakterio savybių vertinimo pobūdis priklauso nuo tam tikros kultūros visuomenėje įsitvirtinusių vertybių. Žmogaus charakteriui būdingi individualūs, tik tam asmeniui būdingi, ir bendri bruožai - tipiški tam tikrai žmonių grupei.
Sugebėjimai
Sugebėjimai - tai visuma asmenybės savybių, nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę, sudėtingas įvairių savybių junginys. Užuomazgų visuma tam tikriems sugebėjimams vadinama gabumais. Sugebėjimų skirtumai priklauso nuo temperamento.
Sugebėjimų rūšys:
- Muzikiniai.
- Literatūriniai.
- Matematiniai.
- Sportiniai.
Sugebėjimų struktūra:
- Bendrieji - būtini bent kelioms veiklos rūšims. Skirstomi į intelektinius (padeda pažinti žmones, prisitaikyti prie aplinkos), percepcinius ir motorinius.
- Specifiniai - tik tam tikrai veiklai.
tags: #psichikos #procesu #jegos #paslankumo #ir #pusiausvyros