Vaikų psichikos sutrikimai: požymiai, diagnostika ir pagalba

Dauguma tėvų jaučia natūralų norą apsaugoti savo vaikus. Rūpinamės jų poreikiais, reaguojame į fizinius negalavimus, tačiau kartais sunkiau pastebime emocinius ir elgesio sunkumus. Maždaug vienas iš penkių vaikų patiria emocijų arba elgesio sutrikimą, todėl svarbu atpažinti ženklus, rodančius, kad vaikui reikia ypatingo dėmesio.

Ankstyvas rūpestis vaiko gerove

Tėvai dažnai nerimauja dėl vaiko sveikatos, ypač kai atsiranda nepaaiškinamas bėrimas, pakyla temperatūra ar lūžta kaulas. Tokiais atvejais nedelsdami kreipiamės į gydytojus. Tačiau, kai išgirstame apie problemas mokykloje, sunkumus santykiuose su draugais ar emocijų protrūkius, kartais sunku suprasti, ar tai laikini sunkumai, ar rimtesnės problemos požymiai.

Ann Douglas knygoje „Parenting Through the Storm: Find Help, Hope, and Strength When Your Child Has Psychological Problems“ pateikia naudingą sąrašą ženklų, kurie gali reikšti, jog vaiko sunkumams reikia ypatingo dėmesio. Svarbu įsiklausyti į tėvišką vidinį balsą ir drąsiai įvardyti vaiko poreikius bei kovoti už tai, kad juo būtų pasirūpinta, suteikiant būtiną pagalbą, esant reikalui.

Priėmus psichikos sveikatos iššūkį, Jums gali tekti važinėti „Linksmaisiais emocijų kalneliais“, ir, kaip sako Douglas, Jums prireiks Vilties ir Pagalbos. Jūs turite pasirūpinti savimi, kad išliktumėte stiprūs dėl paties vaiko, Jūs taip pat turite žinoti, kada kreiptis pagalbos, susidraugauti su kitais, kad nepasijaustumėte vieniši, bejėgiai ir izoliuoti.

Vaikų ligos ir psichikos sveikatos sutrikimai

Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra infekcinės ligos (gripas, vėjaraupiai, tymai, bronchitas ir kt.) ir lėtinės ligos (astma, diabetas, alergijos). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimo sutrikimai ir hiperkinezinis sutrikimas. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Nuo 2 savaičių iki 5 metų dažniausiai vaikai gali turėti baimių, nerimo, vaiko raidos, elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, įvairiapusį raidos sutrikimą (autizmas, Aspergerio sindromas). Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Pradiniame amžiuje viena iš dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimai ir kuo toliau tuo dažniau gali būti susiduriama su nerimastingumu, padidėjusiu jautrumu, socialinių ir psichologinių įgūdžių stygiumi. Paauglystės amžiaus tarpsnis gali atnešti ne tik vystymosi krizės sunkumus, bet ir depresiją, įkyrumus, generalizuotą nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, fobijas, valgymo sutrikimus, sunkumus pritapti, mokytis.

Žinia, kad vaikas ar paauglys turi sunkumų gali būti nemaloni, sunki, nes paliečia visą šeimą, neretai artimuosius ir draugus. Profesionalią pagalbą gali suteikti psichologas, psichoterapeutas, įvertinti ir diagnozuoti galimus sutrikimus padeda įvairios metodikos.

Elgesio ir emocijų sutrikimų klasifikacija

Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:

1. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
2. Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
3. Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.

Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.

Hiperkinezinis elgesio sutrikimas

Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų - tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai, mokykloje, namuose ar santykiuose su aplinkiniais. Gydymas apima kognityvinę elgesio terapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas.

Nerimas

Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai. Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre, nes nerimo sutrikimai dažnai egzistuoja kartu su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, depresija ar obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

Depresija

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniam gyvenimui. Medikamentinis gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą.

Autizmas

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.

Bipolinis sutrikimas

Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis.

Raidos sutrikimas

Raidos sutrikimas - tai vienos ar daugiau raidos sričių vystymosi sulėtėjimas. Prie raidos sutrikimų yra priskiriama motorinės raidos disfunkcija, cerebrinis paralyžius, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, protinis atsilikimas ir mišrūs raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas), mokymosi sutrikimai, socialinės ir emocinės raidos bei elgesio sutrikimai, regos ir klausos sutrikimai. Dalis raidos sutrikimų diagnozuojami ikimokykliniame amžiuje, kiti dažniausiai nustatomi mokykliniame amžiuje. Pagalba raidos sutrikimų turintiems vaikams yra įvairi, tačiau pagrindinis pagalbos tikslas - ankstyva sutrikimo diagnostika, sudaranti galimybes kuo anksčiau imtis tikslingų veiksmų koreguojant sutrikimus.

Savalaikės diagnozės svarba

SAVALAIKĖ DIAGNOZĖ YRA ITIN SVARBI, NES:

• Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo greičiau galima imtis gydymo ar terapijos. Tai gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti vaiko gyvenimo kokybę.
• Ankstyva intervencija gali padėti vaikui pasiekti geresnę raidą.

Kada kreiptis į specialistus?

KADA NAUDINGA KREIPTIS Į SPECIALISTUS?

1. Fizinės sveikatos problemos:
   • Jei pastebite ilgalaikį arba sunkų kosulį, karščiavimą, nuovargį, svorio kritimą ar kitus neįprastus simptomus. Jei vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis.
2. Emociniai ar psichologiniai iššūkiai:
   • Jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys (pvz., tapo agresyvus ar uždaras).
   • Jei pastebite, kad vaikas sunkiai susikaupia mokykloje, turi problemų bendraujant su bendraamžiais arba nerimauja.

Pas kurį specialistą kreiptis?

PAS KURĮ SPECIALISTĄ REIKIA KREIPTIS KONKREČIU ATVEJU?

1. Vaikų gydytojas (pediatras) - jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
2. Psichologas - jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
3. Psichiatras - jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.

Pagalba vaikams ir tėvams

Paprasčiausia pagalba vaikams ir jų tėvams, patiriantiems sunkumus yra prieinama skiriant koordinuotai teikiamas paslaugas. Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra TIESIOGINIS nusikaltimas vaiko ateičiai. Slepiama liga ar sutrikimas ilgainiui vis tiek tampa pastebimas, o sulaukus pilnametystės kai kurios ligos (pvz.

Sveikatos paslaugos raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms

SVEIKATOS PASLAUGOS RAIDOS SUTRIKIMŲ TURINTIEMS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS:

• Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai:
  • Pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos.
  • Nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos).
• Medicininės reabilitacijos procedūros (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.):
  • Teikiamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, sveikatos grąžinamasis gydymas, palaikomoji reabilitacija, sanatorinis gydymas.
  • Dėl medicininės reabilitacijos konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
• Kalbos korekcijos paslaugos:
  • Paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas. Paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos, vaikų ligų gydytojai, neurochirurgai, neurologai, otorinolaringologai, odontologai, veido ir žandikaulių chirurgai.
• Hipoterapija - tai gydomoji terapija su žirgais, kurios metu pasitelkiamas žirgo judėjimas tam, kad būtų pagerinta žmogaus fizinė, emocinė ar psichologinė būklė.
• Neurografika - tai kūrybinė, savianalizės ir emocinio išlaisvinimo technika, kuri jungia piešimą, psichologiją ir neuromokslą.
• Miško terapija - tai sąmoningas buvimas miške ar gamtoje, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichinę savijautą.
• Dramos terapija - tai terapinė praktika, kurioje naudojami vaidinimai, improvizacija, kūrybiniai procesai ir vaidmenų žaidimai, siekiant padėti žmonėms spręsti psichologines problemas, išgyventi emocinius sunkumus ir ugdyti savivertę bei pasitikėjimą savimi.
• Meno terapija - tai psichoterapijos forma, kuri naudoja meninius procesus (tokius kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir pan.) kaip priemonę saviraiškai, emocijų pažinimui ir psichologinei savijautai gerinti.
• Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje:
  • Mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.
  • Mokiniams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba.
  • Esant poreikiui pedagogai mokiniams pritaiko ugdymo turinį, parenka mokymo strategijas, priemones, pritaiko mokyklos, klasės aplinką, naudoja techninės pagalbos priemones.
  • Mokiniams / vaikams rengiami individualaus ugdymo planai. Šių planų dalis yra pagalbos planas, kurį rengiant įtraukiami mokytojai bei bendradarbiaujama su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.
  • savivaldybių administracijos švietimo padaliniai;
  • regioniniai specialiojo ugdymo centrai;
  • Nacionalinė švietimo agentūra (kontaktai: mob. +370658 18 504, el.

Psichikos sveikata ir jos svarba

Psichikos sveikata - tai gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Gera psichikos sveikata padeda mums pajusti gyvenimo džiaugsmą, geriau pažinti žmones ir mus supančią aplinką, kontroliuoti savo jausmus ir elgesį, lengviau įveikti stresą ir kasdieninio gyvenimo pokyčius. Gera vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus moksle, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą. Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusę psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams įtarti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ar atskirti juos nuo charakterio ypatybių, nėra lengva.

Specialistai, teikiantys pagalbą

• Psichologas - tai specialistas, turintis psichologinį išsilavinimą, kuris dirba su žmonių psichika, emocijomis ir elgesiu. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų. Vaikų psichologas ne tik vertina, bet ir konsultuoja.
• Psichoterapeutas - tai specialistas, kuris gali būti psichologas arba psichiatras, tačiau turi papildomą mokymą psichoterapijos srityje. Psichoterapeutai dirba su pacientais teikdami pokalbių terapiją, padeda spręsti emocines problemas, stresą, santykių problemas ir kitus iššūkius, naudodamiesi įvairiomis terapijos metodikomis. Psichoterapija - tai gydymo metodas, kuriuo gali būti gydomi psichikos sveikatos sutrikimai ir kitos psichologinės problemos, gilinamasi į jų priežastis. Psichoterapija yra ilgas procesas (gali trukti keletą metų). Kokiais metodais psichoterapeutas dirba, lemia jo baigtos psichoterapijos krypties - psichodinaminės, kognityvinės, geštalto, individualiosios ar kt.
• Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sveikatoje, kuris baigė medicinos studijas ir papildomai mokėsi psichiatrijos. Psichiatras gali diagnozuoti psichines ligas ir skirti vaistus. Jie gali teikti psichoterapiją, bet jų pagrindinė funkcija - diagnozuoti ir gydyti sunkius psichinius sutrikimus. Vaikų psichiatras - tai gydytojas psichiatras, kurio specializacija - vaikų psichiatrija. Gydytojo psichiatro kompetencija - diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir prireikus skirti reikalingą gydymą: vaistus, psichologo, logopedo, kineziterapeuto ar kt. specialistų konsultacijas.

Psichikos sutrikimai ir ligos

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.

1. Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
2. Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
3. Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
4. Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
5. Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
6. Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Psichikos sutrikimų priežastys

Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.

• Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.

Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.

Psichikos sutrikimų poveikis

Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių.

• Substancijų vartojimas: kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.

Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų. Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

• Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
• Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.

Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos. Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:

• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
• Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas. Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
• Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai. Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne.
• Laiko planavimas ir organizavimas. Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
• Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas. Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
• Aplinkos pritaikymas.

Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.

Psichozė

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Psichozės tipai

• Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos
• Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą
• Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką, pvz.

Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:

• Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus;
• Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios

Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).

tags: #psichikos #sutrikimas #nuo #vaikystes