Įvadas
Kūrybos psichologija - tai psichologijos šaka, tirianti kūrybiškumą kaip asmenybės savybę, kūrybos procesą ir jo poveikį individui. Ši sritis nagrinėja, kaip gimsta naujos idėjos, kas skatina kūrybinį mąstymą ir kaip kūryba veikia žmogaus psichiką. Iki XX a. 7 dešimtmečio psichologai laikė kūrybiškumą įgimtu talentu, būdingu tik meno genijams ir priskiriamu prie statistiškai retų žmogaus savybių. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad kūrybiškumas yra įgūdis, kurį galima ugdyti ir tobulinti.
Kūrybiškumo sampratos raida
Iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio psichologai kūrybiškumą laikė įgimtu talentu, būdingu tik meno genijams, ir priskyrė jį statistiškai retoms žmogaus savybėms. Dėl šios priežasties dažniausiai būdavo tiriami tik žinomi menininkai ir kūrybiniai genijai, pvz., architektai, matematikai, rašytojai. Amerikiečių psichologas Ellisas Paulas Torranceʼas (1915-2003) ėmė taikyti ankstesnių kūrybos tyrimų rezultatus praktikoje. Jis pateikė naują kūrybos apibrėžimą: užuot laikęs ją įgimtu talentu, E. P. Torranceʼas ėmė teigti, kad kūryba yra naujų ir inovatyvių idėjų ar kūrinių vystymas. Vadovaudamasis šiuo savo kūrybos apibrėžimu 1966 m. jis sukūrė Kūrybinio mąstymo Torranceʼo testus (angl. Torrance Tests of Creative Thinking, TTCT). Šie testai buvo skirti įvairiems kūrybiniams gebėjimams (ne tik įgimtiems ir ne tik menininkams būdingiems) bei kūrybingos asmenybės unikaliems aspektams aptikti. Įvairūs testai išliko kūrybos tyrėjų etalonu.
Vėlesni kūrybos psichologijos tyrėjai ėmė teigti, kad kūrybiškumas nėra fiksuota, įgimta savybė, tai greičiau įgūdis, kurio galima išmokti bei išmokyti, jį praktikuoti ir tobulinti. 1960 m. buvo sukurtos kelios mokymo programos, kuriomis bandyta išlavinti komandinį ir individualų kūrybiškumą profesinėse sferose. Atsirado sąvoka minčių lietus. Tai metodas, kuriuo siekiama pagerinti grupių problemų sprendimus; pirmą kartą panaudotas reklaminėje įmonėje amerikiečių reklamos specialisto Alexo Faickney Osborno (1888-1966).
Tiek kūrybos psichologijos, tiek kūrybiškumo apibrėžimai psichologijoje yra kontroversiški, nes nėra vieno universalaus šių konceptų apibrėžimo.
Kūrybinga asmenybė
Amerikiečių psichologas ir filosofas Frankas Barronas (1922-2002) yra laikomas vienu iš kūrybos ir asmenybės psichologijos pradininkų. Jis pasitelkdavo įvairius tyrimų metodus, pvz., psichiatrinius interviu, anketas gyvenimo istorijai nustatyti, sprendimų nepriklausomumo skalę. Savo tyrimuose F. Barronas pastebėjo, kad kūrybingos asmenybės yra intelektualios, apsišvietusios, domisi svarbiomis problemomis, turi išlavintą fantaziją, yra socialiai dominuojančios, joms būdingi geri verbaliniai gebėjimai (t. y. iškalbingumas) ir iniciatyvumas.
Taip pat skaitykite: Apie Daivos Grakauskaitės-Karkockienės kūrybą
Psichologė Bernice T. Eiduson (1921-85, Jungtinės Amerikos Valstijos) viena pirmųjų ėmėsi tirti ir rašyti apie kūrybą ir kūrybiškumo procesus. Ji bandė nustatyti skirtumus tarp kūrybos procesų, kuriuos naudoja menininkai, ir kūrybos procesų, kuriuos naudoja plačioji žmonijos populiacija (t. y. ne vien tik meno kūryboje). B. T. Eiduson nustatė asmenybės bruožus, kurie lemia arba leidžia nuspėti aukštesnį kūrybiškumą: empatiją, gebėjimą išreikšti jausmus ir potyrius.
Amerikiečių klinikinės psichologės ir mokslininkės Anne Roe (1904-91) tyrimai, skirtingai nuo B. T. Eiduson, apėmė ne tik meno kūrėjus, tačiau ir mokslininkus, pvz., fizikus. Amerikiečių mokslininko Sidney J. Blatto (1928-2014) darbai labiausiai prisidėjo prie žmogaus santykių modelių. Jis konceptualiai skyrė tokias sąvokas kaip prieraišumas ir giminingumas (angl. relatedness) ir atskirumas (angl. separatedness) bei savęs samprata (angl. self-definition). Britų ir amerikiečių psichologas Raymondas B. Cattellis (1902-98) tyrė kūrybiškumo ir inteligentiškumo, kaip dviejų susijusių asmenybės dimensijų, sąveiką. Savo darbuose jis apibūdino kūrybišką intelektą, kuris pasižymi gebėjimu rasti ar įsivaizduoti tam tikros probleminės situacijos sprendimą.
Kūrybiškumo ugdymas ir metodai
Nuo XX amžiaus vidurio imta akcentuoti, kad kūrybiškumą galima ugdyti. Buvo sukurtos mokymo programos, skirtos individualiam ir komandiniam kūrybiškumui lavinti profesinėse srityse. Vienas iš populiariausių metodų - „minčių lietus“ (angl. brainstorming), kurio tikslas - generuoti kuo daugiau idėjų per trumpą laiką, skatinant laisvą ir nevaržomą mąstymą.
Kūrybiškumas literatūroje
Literatūra yra viena iš sričių, kur kūrybiškumas atsiskleidžia ryškiausiai. Rašytojai, poetai ir dramaturgai naudoja savo vaizduotę, fantaziją ir metaforinį mąstymą, kad sukurtų naujus pasaulius, personažus ir istorijas. Kūrybiškumas literatūroje pasireiškia ne tik turiniu, bet ir forma - autoriai eksperimentuoja su kalba, stiliumi ir naratyvo struktūra.
Kūrybos psichologija gali padėti suprasti, kas įkvepia rašytojus, kaip jie įveikia kūrybines krizes ir kaip jų kūryba veikia skaitytojus. Pavyzdžiui, psichologiniai tyrimai gali atskleisti, kokie asmenybės bruožai būdingi kūrybingiems rašytojams, kokie motyvai juos skatina kurti ir kokios emocijos vyrauja jų kūrybos procese.
Taip pat skaitykite: Asmenybė ir kūrybos bruožai
Rekomenduojamos knygos kūrybiškumui ugdyti
Šiame skyriuje aptarsime keletą knygų, kurios gali padėti ugdyti kūrybiškumą ir įgyti naujų įžvalgų apie save ir pasaulį.
"Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką"
Ar kada jaučiatės taip, tarsi visada būtumėte užsiėmę, nebesuvaldantys darbų ir atsakomybių lavinos? Ar neatrodo, kad jums nuolatos trūksta laiko?„Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ - tai išsamus vadovas, padėsiantis kruopščiai ir tikslingai pasirinkti kasdienes veiklas, aiškiai nustatant jų pradžios ir pabaigos laiką ir sutelkiant dėmesį tik į vieną užduotį. Tai esminė laiko planavimo praktika, kurią savo kasdieniame gyvenime viena ar kita forma taikė iškiliausi ir produktyviausi mūsų laikų protai - nuo Carlo Jungo ir Alberto Einsteino iki Billo Gateso ir Steve'o Jobso. Knygos autorius Marcas Zao-Sandersas parodo, kad vadinamuoju timeboxing (liet. laiko rėmelių) metodu pagrįstas laiko planavimas yra daugiau nei praktika - tai mąstysena, įgalinanti mus įgyvendinti bet kokius užmojus, pasakyti „ne“ tūkstančiui trikdžių ir „taip“ vienam prioritetui vienu metu, taip savo gyvenimui suteikiant ne tik daugiau produktyvumo, bet ir lengvumo. Įrodyta, kad šis pragmatiškas ir gyvenimą keičiantis atsakingos kasdienės veiklos metodas padeda siekti to, ko labiausiai trokšta beveik kiekvienas žmogus, - sąmoningumu grįsto gyvenimo.
"Naujas žvilgsnis į neištikimybę"
Egzistuoja vienas nusižengimas, galintis sugriauti poros santykius, laimę ir pakirsti tapatumo jausmą, - neištikimybė. Išdavystė skaudina, rašo Perel, tačiau įmanoma atsitiesti. Žvelgdamos tinkama kryptimi poros gali augti ir pasimokyti iš šios sukrečiančios patirties tiek nusprendusios likti kartu, tiek pasukusios skirtingais keliais. Knygoje rasite daug svarbių klausimų ir atsakymų, tokių kaip: Ar įmanoma vienu metu mylėti daugiau nei vieną žmogų? Kuo romanas gali būti naudingas santuokai? Kodėl žmonės - net ir tie, kurių santuokos laimingos, - būna neištikimi? Kodėl partnerio neištikimybė šitaip skaudina? Ar visada verta atskleisti slaptus meilės ryšius?
"Penkios meilės kalbos"
Kiekvienas iš mūsų meilę išreiškiame ar ją priimame savo meilės kalba. Vieniems svarbu išgirsti palaikymo žodžius ar kuo daugiau laiko praleisti kartu su mylimu žmogumi, kitiems užtenka dovanų, rodomo paslaugumo ar švelnaus prisilietimo. Tad susipažinkite su penkiomis meilės kalbomis. Remdamasis ilgamete šeimų konsultavimo patirtimi ir iliustruodamas ją konkrečiais savo klientų pasakojimais, dr. Garis Čapmanas ne tik patars, kaip jaustis mylimiems, bet ir išmokys mylėti.
"Jūsų pasąmonės galia"
Viena iš labiausiai pripažintų ir skaitomiausių visų laikų saviugdos knygų, padėjusi milijonams žmonių pakeisti gyvenimą. Jūsų pasąmonės galia - garsiausia Džozefo Merfio knyga - pristato ir aiškina būdus, kaip sutelkti savo mintis ir pašalinti pasąmonėje glūdinčias kliūtis, neleidžiančias mums gyventi sveikai, turtingai ir laimingai. Praktiška, pilna išbandytų pratimų ir įkvepiančių gyve
Taip pat skaitykite: Kūrybos svarba vaikų vystymuisi
nimo istorijų knyga išmokys valdyti pasąmonę ir įrodys, kad įprastinis mąstymas ir svajonės kuria jūsų likimą. Nes žmogus yra tai, ką jis mąsto.
"Įpročio galia"
Kaip vienas reklamos paslaptis perpratęs žmogus dantų valymą pavertė kasdieniu kone viso pasaulio žmonių įpročiu? Kaip kariuomenės generolas įstengė nuraminti įtūžusią minią, perpratęs ryšį tarp riaušių ir greitojo maisto? Kaip plaukikas Michaelis Phelpsas pasiekė pasaulio rekordą, nieko nematydamas pro vandens prisisunkusius akinius? Kaip prekių reklamuotojai nustato, kurios klientės laukiasi, ir ima reklamuoti joms prekes, nors apie nėštumą dar nežino net jų šeimos? Atsakymas yra įpročiai. Daugelį šimtmečių žmonės stengėsi perprasti, kodėl egzistuoja įpročiai. Bet tik per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai ir rinkodaros specialistai pradėjo iš tiesų suprasti, kaip įpročiai veikia - ir dar svarbiau: kaip jie keičiasi.
"Proto magija"
Dešimtmečiais manifestavimo praktika buvo plačiai atmetama kaip pseudomokslas. Tačiau, anot neuromokslininko dr. Jameso R. Doty, manifestavimas tiesiogiai keičia mūsų smegenų struktūrą, atveria įvairias galimybes ir netgi gali prisidėti prie geresnio, malonesnio pasaulio kūrimo. Grįsdamas savo įžvalgas neuromokslo tyrimais, J. R. Doty skaitytojams siūlo šešis žingsnius, vedančius prie sėkmingos manifestavimo praktikos, aprėpiančios sąmoningumą, meditaciją, vizualizaciją ir užuojautą - tiek sau, tiek kitiems.
"Ne boboms"
Kodėl šią knygą laikai rankose? Davė kas nors ar pati nusipirkai, knygyno konsultantei įrodžiusi, kad nesi boba? Tada gerai - esi maniškė. Tokia pat amžinai jauna, pasiutusi, nenugalima. Leiskimės abi į aistringą ir linksmą 200 puslapių kelionę, užkariaudamos pasaulį, užkariaudamos save. Apie tai, ką patyriau ir supratau per dešimt metų, kurie skiria „Ne bobų vasarą“ nuo šitos knygos - mano šešiasdešimtmetį nuo septyniasdešimtmečio. Apie tai, kaip netapau žyde: apie bandymą surasti Dievą ir naują tėvynę Jeruzalėje. Apie gyvenimą jachtoje, kuris buvo mano pragaras. Apie galybę kelionių - vienišų ir ne - bandant užkariauti didelį ir nesvetingą pasaulį. Apie nesibaigiančias pastangas užkariauti save. Apie Ispaniją, kurią pasirinkau kaip paskutinius savo gyvenimo namus, nes čia galima gyventi… iš lietuviškos pensijos. Taip, iš tikrųjų g y v e n t i. Ir galiausiai apie meilę, kuri mane vis ištinka. Štai ir vėl. Ar jau paskutinis kartas? Kaip manai?
"Išlaisvintas gyvenimas"
Dvasinis mokytojas Michaelas A. Singeris, The New York Times bestselerio nr. 1 Išlaisvinta siela autorius, kviečia leistis į transformuojančią ir ilgai lauktą kelionę, kuri taps jūsų vidiniu kompasu siekiant savęs pažinimo ir besąlygiškos laimės. Išlaisvintas gyvenimas - tai knyga, į kurią verta atsigręžti. Ji tuo pat metu yra gili dvasiškai ir praktiška - padedanti aiškiai suvokti, kaip įveikti mintis, jausmus bei įpročius, kurie mus stabdo. Ji moko, kaip išgyti nuo praeities žaizdų ir atverti kelią vidinei laisvei. Skaitydami atrasite, iš kur kyla jūsų emocijos ir mintys, kaip jos veikia natūralų energijos srautą, ir kaip išsilaisvinti iš vidinių blokų - vadinamųjų samskarų - trukdančių gyventi visapusiškai.
"Silvos mentalinio valdymo metodas"
Nuo to laiko, kai pirmą kartą buvo išleistas „Silvos mentalinio valdymo metodas“, ne vienas milijonas žmonių (taip pat ir daugelis įžymybių) baigė mentalinio valdymo kursus, per kuriuos sužinojo, kaip pasinaudoti savo psichikos galiomis aukštesniu ir veiksmingesniu lygmeniu - netgi miegant! Ši gyvenimus keičianti knyga, pagrįsta ypatingais keturių dienų kursais, kuriuos pirmas pradėjo vesti José Silva, parodo, kaip žmonės, pasitelkę mentalinio valdymo metodą, išmoksta įveikti įtampą, žalingus įpročius, emocinį pažeidžiamumą ir netgi ligas; kaip įvaldę „kūrybingąjį įvaizdinimą“ jie sugeba mintyse išvysti tai, ko trokšta, o paskui… visa tai paversti tikrove.
Meno psichologija ir kūrybos procesai
Skaitytojams pateikiama originali meno psichologijos ir meninės kūrybos procesų psichologijos problematikai skirta monografija. Šis kompleksinis ir tarpdalykinis tyrinėjimas yra skirtas diskutuoti su Vakarų pasaulyje įsišaknijusia eurocentristine ideologija. Jo išeities taškas - originalios komparatyvistinės tyrinėjimo strategijos ir metodai, kurie įgyvendinami nuosekliai laikantis visų chronologinių, istoriografinių ir bibliografinių akademinių reikalavimų. Autorius monografijoje pateikia savitą meno psichologijos ir iš jos išsirutuliojusios meninės kūrybos procesų psichologijos bei meno psichopatologijos idėjų sklaidos istoriją. Joje, greta senovės Antikos ir Vakarų tradicijų, svarbus vaidmuo skiriamas indų, kinų, japonų, arabų-musulmoniškojo pasaulio meno psichologijos idėjų istorijos tyrinėjimui. Detaliai tyrinėjamas vaizduotės, fantazijos, metaforinio mąstymo, intuicijos, valios, asmenybės centruotumo, darbingumo, meistriškumo glūdinimo ir tobulumo siekimo vaidmuo. Ypatingas dėmesys skiriamas išsamiai meninės kūrybos procesų psichologijos problemų analizei.
tags: #kurybos #psichologija #literaturos #sarasas