Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama visaverčio ir ilgo gyvenimo dalis. Jos pablogėjimas gali sukelti rimtas ligas, tokias kaip depresija ir šizofrenija. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbius faktus apie psichikos sveikatą, įskaitant savižudybių prevenciją, psichikos sutrikimų paplitimą ir galimybes gauti pagalbą.
Savižudybės: faktai ir prevencija
Savižudybė yra procesas, kurio metu skausmingi išgyvenimai sukelia nuolatinę psichologinę kančią. Žmogui, patiriančiam didelius sunkumus, savižudybė gali atrodyti kaip vienintelė išeitis. Tačiau svarbu prisiminti, kad vienas nuoširdus pokalbis gali sumažinti kančią ir išgelbėti gyvybę.
Ką daryti, jei žmogus galvoja apie savižudybę:
- Patikėkite: Rimtai vertinkite bet kokius užsiminimus apie savižudybę, net jei jie atrodo kaip gąsdinimas ar manipuliacija.
- Žiūrėkite į tai rimtai: Apie 80% nusižudžiusių asmenų vienaip ar kitaip užsiminė apie savižudybę - arba žodžiais, arba elgesiu.
- Pasitikslinkite: Tiesiogiai paklauskite žmogaus, ar jis galvoja apie savižudybę. Jei žmogus negalvoja apie savižudybę, tiesus klausimas tikrai nepaskatins nusižudyti. Tam žmogui, kuris jau galvoja apie savižudybę, tiesus ir paprastas klausimas gali tik padėti.
- Būkite ramūs: Nepanikuokite.
- Išklausykite: Paskatinkite žmogų išsakyti savo jausmus ir mintis. Neteiskite jo už tai, ką sako. Neteisingai nežadėkite, kad viskas greitai susitvarkys.
- Parodykite rūpestį: Įtikinkite asmenį, kad jį supratote ir tikrai juo rūpinatės.
- Ieškokite pagalbos: Ieškokite profesionalios pagalbos.
Daug žmonių, galvojančių apie savižudybę, patiria nerimą, depresiją ir neviltį, gali jaustis taip, kad tiesiog nėra kitos išeities. Suicidologai teigia, jog žmonės nusižudo todėl, kad nebeištveria didelio psichologinio skausmo. Ilgai kęsdami tokį skausmą, žmonės trokšta nutraukti jį ir mano, kad vienintelis būdas tai padaryti, yra savižudybė. Priešingai, žmonės, ketinantys nusižudyti, dažniausiai svyruoja tarp noro gyventi ir ketinimo mirti.
Psichikos sutrikimai: faktai ir paplitimas
Psichikos ligos yra nepaprastai paplitusios ir nediskriminuojančios - jos gali paveikti kiekvieną. Psichine liga gali susirgti bet kuris iš mūsų. 2004 metais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis iš apklaustų 60 000 suaugusių iš 14 šalių, 9-17 proc. nurodė, turėję kokių tai psichinių sutrikimų per paskutinius metus.
Psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, klinikinė depresija) padidina savižudybės grėsmę, tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, nenusižudo. Didelė dalis nusižudžiusių neturėjo jokių psichikos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Mitai ir faktai apie psichikos ligas:
- Faktas: Smegenų sutrikimai tokios pat medicininės būklės kaip širdies ar inkstų sutrikimai. Tyrimai parodė, kad yra genetinės ir biopsichosocialinės psichikos sutrikimų priežastys ir jos gali būti sėkmingai gydomos.
- Faktas: Statistika rodo, kad smurtas žmonėms su smegenų pakenkimais nėra būdingesnis nei bendrai populiacijai. Psichiškai nesveikas žmogus, pavyzdžiui sergantis šizofrenija žymiai dažniau būna išsigandęs, sumišęs ir netekęs vilties, nei linkęs į smurtą.
- Faktas: Šizofrenija yra sunki psichinė liga, dažnai painiojama su asmens susidvejinimo sutrikimu. Faktiškai, tai būklė kuri užtemdo skirtumą tarp to kas realu ir to kas įsivaizduojama. Žmonės, sergantys šizofrenija jaučia simptomus kintančius nuo socialinio atsiskyrimo iki manijų ir haliucinacijų, bet visada jiems gali pagelbėti modernioji medicina. Šizofrenija serga maždaug 1 % pasaulio gyventojų, arba 1 iš 100 žmonių. Šia psichikos sveikatos būkle paprastai susergama nuo 17 iki 30 metų.
- Faktas: Bipolinis afektinis sutrikimas - yra vienas iš psichinių sutrikimų, sukeliantis sunkų sielvartą ir griaunantis žmonių tarpusavio santykius. Tačiau dauguma žmonių su bipoliniu sutrikimu gyvena pilnavertį ir prasmingą gyvenimą. Be to, kai kurie talentingi kūrėjai - genijai yra sirgę bipoliniu susirgimu, tarp jų ir žymus rašytojas Ernestas Hemingvėjus, Graham Greene ir Virginia Woolf; valstybės veikėjas Vinstonas Čerčilis, artistė Vivienne Leigh ir komikas Spike Milligan.
Psichikos sveikata Lietuvoje
Savižudybių rodikliai Lietuvoje jau kelis dešimtmečius yra vieni didžiausių pasaulyje. Didžiausia savižudybių rizika - tarp 40-60 metų amžiaus gyventojų, kurie gimė ir augo sovietmečiu ir jaunystėje patyrė perėjimą iš totalitarinės į demokratinę valstybę. „Nusižudžius jaunai moteriai demografinė našta ir nuostoliai traktuojami kaip dar didesni, nes mažėja ne tik gyventojų skaičius, bet ir potencialūs gimstamumo rodikliai“, - pabrėžia doc. D.
Tyrimo metu buvo apskaičiuota demografinė našta, kurią atneša mirtys, susijusios su psichikos sveikata. Mokslininkai nustatė, kiek prarandama potencialių gyvenimo metų, kuriuos, gavęs tinkamą pagalbą, žmogus galėjo nugyventi.
Patiriamą psichosocialinį stresą ir psichologinius sunkumus dalis Lietuvos gyventojų yra linkę spręsti su alkoholio „pagalba“. „Psichikos sveikata, ypač Lietuvoje, dažnai susijusi su alkoholio vartojimu. Nors pastaruoju metu situacija gerėja, mes vis dar susiduriame su labai dideliu mirtingumu dėl alkoholio vartojimo, todėl patiriame didelių demografinių nuostolių“, - teigia Filosofijos fakulteto docentas D. Su alkoholio vartojimo problemomis dažniausiai susiduria vidutinio amžiaus žmonių grupė, kurią sudaro darbingi ir vaikų turintys arba galintys susilaukti žmonės. Sociologo teigimu, žmonės nežino, kaip efektyviai spręsti savo psichikos problemas arba nuslopinti kylančią įtampą, stresą.
Nors su psichikos sveikatos sunkumais gali susidurti bet kuris asmuo, su didesne savižudybių rizika susiduria žemesnio socialinio-ekonominio sluoksnio, vieniši, gyvenantys atskirtyje, žemesnio išsilavinimo žmonės. Pasak doc. D. Stumbrio, norint kuo efektyviau sumažinti psichikos sveikatos problemas, dėl kurių žmonės miršta ir taip didina prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklius bei mažina vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius, daugiausia dėmesio reikėtų skirti būtent šiai rizikos grupei. „Žinant tikslinę auditoriją taikomos prevencinės priemonės pasieks didžiausius teigiamus rezultatus.
Kaip rūpintis savo psichikos sveikata
Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės - sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Ši diena - puiki proga prisiminti kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi - tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.
Pagalba ir gydymas
Reikia nebijoti kreiptis į specialistus ir prašyti pagalbos tiems, kurie jaučiasi turintys psichinių sutrikimų.
Svarbi laiko ligoninėje dalis yra išsamus paciento ištyrimas. Pavyzdžiui, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, visą parą veikiančioje laboratorijoje tiriamas paciento kraujas, jei reikia - likvoras (smegenų skystis), gali būti ir atliekama kompiuterinė tomografija, kiti tyrimai siekiant nustatyti, ar paciento būsenos neišprovokavo kita priežastis: pavyzdžiui Laimo liga, erkinis encefalitas ar pan. Vis dar mažai žinoma paslauga - vaistų koncentracijos kraujyje tyrimas.
Dienos stacionare, kaip ir sako pavadinimas, gydymas vyksta tik dienos metu: vakare pacientas gali grįžti namo ir gyventi įprastą gyvenimą. Toks modelis ypač patogus pacientams, kurie nori tęsti gydymą po hospitalizacijos, taip pat pacientams, kurie susiduria su psichikos sveikatos problemomis, tačiau nėra poreikio ar sąlygų gultis į ligoninę.
Primename: visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti nemokamą psichologinę ir psichiatrinę pagalbą Psichikos sveikatos centruose visoje Lietuvoje. Taip pat galima kreiptis į emocinės ir psichologinės pagalbos linijas.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Pasaulinė psichikos sveikatos diena
Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, šiemet kviečianti atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą humanitarinių krizių metu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 5 žmonių krizės sąlygomis patiria psichikos sveikatos sunkumų, o beveik visi išgyvena psichologinį stresą. Reaguoti baime, nerimu ar liūdesiu į itin stresinius įvykius - visiškai normalu. Tai natūrali organizmo reakcija į pavojų. Net ir atkūrus fizinį saugumą, emociniai padariniai išlieka ilgai. Todėl itin svarbu užtikrinti savalaikę, visiems prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę pagalbą.