Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos ir gerovės dalis, o mokykla, kaip svarbi vaikų ir paauglių gyvenimo dalis, atlieka reikšmingą vaidmenį formuojant jų psichologinę būklę. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos sveikatos svarbą mokykloje, iššūkius, su kuriais susiduria mokiniai ir švietimo įstaigos, bei galimus sprendimus, padedančius užtikrinti gerą mokinių psichologinę savijautą.
Psichikos sveikatos svarba mokykloje
Psichikos sveikata apibrėžiama kaip geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save, savo ypatumus ir gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo stresais, našiai ir rezultatyviai dirbti bei prisidėti prie bendruomenės gerovės. Tai „neatskiriama sveikatos ir gerovės dalis, įgalinanti mus daryti sprendimus, kurti santykius ir mus supančią aplinką.
Mokykla yra ta vieta, kur vaikai ir paaugliai praleidžia didžiąją dienos dalį, todėl čia patiriamos emocijos ir santykiai daro didelę įtaką jų psichikos sveikatai. Teigiama psichologinė aplinka mokykloje padeda mokiniams jaustis saugiai, priimtiems ir vertinamiems, o tai skatina jų mokymosi motyvaciją, socialinius įgūdžius ir bendrą gerovę.
Vaikų psichikos sveikatai ir psichologiniam atsparumui itin svarbi aplinka: tarpasmeniniai santykiai, saugumo ir prieraišumo ryšiai, psichoemocinis klimatas.
Iššūkiai, su kuriais susiduria mokiniai
Nepaisant psichikos sveikatos svarbos, daugelis mokinių susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie neigiamai veikia jų psichologinę būklę. Tai gali būti:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
- Stresas ir nerimas: Mokymosi krūvis, egzaminai, konkurencija, socialiniai santykiai - visa tai gali sukelti stresą ir nerimą.
- Patyčios: Patyčios mokykloje yra rimta problema, kuri gali sukelti ilgalaikes psichologines pasekmes. Pasaulinės sveikatos organizacijos 2018 metais atliktas Tarptautinis paauglių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC) parodė, kad 28 proc. paauglių patiria patyčias mokykloje.
- Smurtas: Smurtas šeimoje ar mokykloje gali turėti didelį poveikį mokinių psichikos sveikatai. 2020-ųjų duomenimis, kas dešimtas vaikas iki 18 metų nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp paauglių taip pat kelia susirūpinimą. Lietuvoje kas ketverius metus vykdomas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas ESPAD, atliktas 2019 metais, skelbia, kad net 79 proc. paauglių yra vartoję alkoholį, 54 proc. yra rūkę, 19 proc.
- Stigmatizacija: Psichikos sveikatos problemos vis dar yra stigmatizuojamos, todėl mokiniai gali vengti kreiptis pagalbos. 2021 metais KOG instituto vykdytoje apklausoje 1 iš 3 respondentų abejojo, kad psichologinės pagalbos siekti yra normalu.
- Žemas psichikos sveikatos raštingumas: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2020 metais atkreipė dėmesį į itin žemą psichikos sveikatos raštingumą Lietuvoje: „Jauniems žmonėms trūksta gebėjimų rūpintis savo sveikata, menkas žinojimas apie psichikos sveikatą, stigmatizacija. <…> daug kalbama apie depresiją ar nerimą, bet stokojama tikrojo suvokimo apie tai <…>. Populiari nuomonė, kad jei asmuo kreipiasi į psichologą, jis yra rimtai sergantis psichine liga, jei tai moksleivis, gali tapti patyčių objektu. Tėvai nesupranta, kam jiems ar jų vaikams reikalinga psichologinė pagalba ir t.t.
Tyrimai rodo, jog nepalanki aplinka ir gyvenimo įvykiai, patirti iki 18 metų, socialinę adaptaciją ir socialinį funkcionavimą suaugus sumažina iki 4 kartų. A. Pasaulinės sveikatos organizacijos 2018 metais atliktas Tarptautinis paauglių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC) parodė, kad kas trečias Lietuvos paauglys patiria žemą emocinę gerovę: 35,4 proc. paauglių nesijaučia ramūs ir atsipalaidavę, 31,3 proc. paauglių bendras savijautos lygis žemesnis nei vidutinis.
Galimi sprendimai
Siekiant užtikrinti gerą mokinių psichikos sveikatą, būtina imtis įvairių priemonių:
- Psichikos sveikatos ugdymas: Mokyklose turėtų būti vykdomos programos, skirtos mokinių psichikos sveikatos raštingumui didinti. Mokiniai turėtų būti mokomi atpažinti psichikos sveikatos problemas, ieškoti pagalbos ir rūpintis savo emocine gerove. Nuo LMS veiklos programos „Laikas jausti“ atidarymo Lietuvos moksleivių sąjunga aktyviau nagrinėja psichikos sveikatos temas, tikslingai dirba emocinės aplinkos mokyklose gerinimo srityje. Iki šiol pabrėžėme temų mikroklimatas mokyklose bei psichikos sveikata svarbą. Programos vykdymo laikotarpiu pastebėjome, jog moksleiviai dažnai nori sužinoti daugiau apie psichikos sveikatą ir su ja susijusias temas, tad kovo mėnesį inicijuojame informacinę kampaniją su psichologe Virginija Rekiene.
- Emocinio intelekto ugdymas: Mokyklose turėtų būti skiriamas dėmesys emocinio intelekto ugdymui. Mokiniai turėtų būti mokomi atpažinti ir valdyti savo emocijas, bendrauti su kitais ir spręsti konfliktus. Kauno ,,Ryto“ pradinės mokyklos mokinių dėmesys į psichikos sveikatos svarbą atkreiptas per įvairias veiklas, ugdančias vaikų socio-emocinius įgūdžius, kurias 2022 m. spalį organizavo mokyklos psichologė Žydrūnė ir socialinė pedagogė Deimantė. 1-2 kl. mokiniai ugdė savo emocinį raštingumą pritaikant emocinio intelekto ugdymo metodiką ,,Pajausk, pažink, prisijaukink“. 3-4 kl. mokiniai išbandė metodiką Lego Serious Play. Šios veiklos metu vaikai ne tik dalinosi jausmais, bet ir ugdė kūrybiškumo, savireguliacijos, darbo komandoje įgūdžius, mokėsi save pristatyti grupei, išklausyti kitą, būti dėmesingais, nevertinti ir nekritikuoti. Šios veiklos visus mokinius nuteikė pozityviai, įtraukiančiai ir kūrybiškai. Mokinių tėveliai taip pat gavo rekomendacijas kaip pasirūpinti vaikų emocine sveikata. Rūpinkimės savo sveikata visi kartu ir ugdykime emocines kompetencijas, kurios turi reikšmės psichologiniam atsparumui. Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijoje sėkmingai įgyvendintas projektas ,,Pa-laik-yti psichikos sveikatą, sau padėti”, skirtas bendruomenės psichikos sveikatai stiprinti. Gimnazijos ir kitose aplinkose vyko įvairūs užsiėmimai, paskaitos bei konsultacijos, kurias vedė mokytojai ir sveikatos specialistai. Projekto veiklose aktyviai dalyvavo patys mokiniai - jie ne tik mokėsi emocinės reguliacijos, streso valdymo ir dėkingumo technikų, bet ir prisidėjo prie veiklų organizavimo kaip savanoriai. Projekto apibendrinimo metu aptartos jo stipriosios pusės, taip pat išskirtos galimos tobulinimo sritys, siekiant užtikrinti ilgalaikį poveikį.
- Psichologinė pagalba: Mokyklose turėtų dirbti kvalifikuoti psichologai, kurie galėtų teikti konsultacijas mokiniams, susiduriantiems su psichikos sveikatos problemomis. Profesionali, nemokama, o dažnai ir anoniminė pagalba jauniems žmonėms nuo 14 metų teikiama Jaunimo sveikatos centruose, kurie yra įsikūrę prie poliklinikų.
- Saugios ir palaikančios aplinkos kūrimas: Mokyklose turėtų būti kuriama saugi ir palaikanti aplinka, kurioje mokiniai jaustųsi priimti ir vertinami. Svarbu skatinti tarpusavio pagarbą, toleranciją ir empatiją.
- Bendradarbiavimas su tėvais: Mokyklos turėtų bendradarbiauti su tėvais, siekiant užtikrinti gerą mokinių psichikos sveikatą. Tėvai turėtų būti informuojami apie psichikos sveikatos problemas ir mokomi, kaip padėti savo vaikams.
- Pykčio valdymas: Mokyklose turėtų būti mokoma tinkamai suvaldyti pyktį, o ypač kuomet situacija yra įtempta - užduotis ne iš lengvųjų. Noriu pabrėžti, kad pyktį išreikšti reikia, nes besikaupiančios, slopinamos emocijos, - o ypač tokios intensyvios kaip pyktis, - niekur nedingsta ir kažkada pasireiškia. Bet pasireiškia netinkamu metu ir netinkamą forma. Pavyzdžiui, virsta nemiga, apatija, suprastėjusiais santykiais su kitais žmonėmis. Tačiau pyktį reikia mokėti išreikšti savęs ir kito nežalojančiais būdais. Kai kyla pyktis, svarbu jį atpažinti, o atpažinus pirmiausiai, svarbu nusiraminti. Nusiraminti padeda: gilaus kvėpavimo technikos; kumščių sugniaužimas ir atpalaidavimas bei pajautimas, koks yra jausmas kyla, kai atsipalaiduoja rankos raumenys (galima antistreso kamuoliuką turėti); padaryk pertrauką - jei gali, išeik iš klasės ir pasitrauk iš tos aplinkos kurioje vyksta situacija; kartok mantrą, pavyzdžiui, „esu ramus ir susitelkęs“, „aš esu daugiau nei mano pyktis“ kol pajausi, kad pyktis ne toks stiprus; jeigu galimybė leidžia - fizinis aktyvumas: pasivaikščiojimas, atsispaudimai, pašokinėjimas ir pan. bus puikus būdas nurimti. Apgalvok šias strategijas kai esi ramus, nes kai būsi įpykęs, tikrai nesugalvosi. Aiškiai sau įvardink, kokios strategijos imsiesi apėmus pykčiau - tokiu būdu didini tikimybę, kad pasinaudosi šia strategija, o ne pasielgsi destruktyviai. Kai pyktis šiek tiek sumažėja, pasakyk kitiems, kaip jautiesi. Tai labai svarbu, nes kiti, nors ir gali matyti ar numanyti, kaip Tu jautiesi, vis tik nesupranta, kodėl Tu pyksti. Naudok „aš kalbą“. „Aš kalba“ turi aiškią struktūrą: pasakai kaip jautiesi ir kodėl taip jautiesi. Pavyzdžiui, „Aš pykstu, nes Tu nori, kad daryčiau tai, ko aš dabar negaliu daryti, o negaliu daryti nes….“. Taip pat svarbu kitiems pasakyti, ko tu nori, ko tau reikia šiuo metu. Nes pyktis juk kyla dėl to, kad jauti galbūt baimę, galbūt gėdą, galbūt grėsmę arba nuovargį. Joks žmogus negali skaityti kito žmogaus minčių. Kai pasakome, kaip jaučiamės ir ko mums šiuo metu reikia, didiname tikimybę, kad ateityje panašios situacijos kartosis ne taip dažnai arba bus ne tokios intensyvios.
- Jausmų išreiškimas: Išreikšti savo jausmus kitam, atvirai pasidalinti tuo, kaip jautiesi ar galvoji, kartais gali būti išties be galo sunku. Ir ne tik Tau. Mes visi kartais susiduriame su panašiais iššūkiais. Mūsų jaučiami jausmai yra tarsi stiklinis meno kūrinys, kurio perdavimas bet kam arba perdavimas netinkamu laiku, gali turėti labai skausmingas pasekmes. Kai istorija, jausmas, kuriuo nori pasidalinti su kitu, Tau sukelia dideles emocijas, yra labai natūralu atsitraukti. Kai patiriame stresą, aktyvuojasi kovok-bėk-sustink emocinės reakcijos. Be to, kai stresuojame, sunku rasti žodžius, kuriuos norėjome ar galėjome pasakyti kitam. Nepamiršk giliai, lėtai kvėpuoti. Suprask savo emocijas. Greičiausiai išgyveni kelias sudėtingas emocijas. Baimė galėtų būti viena iš jų. Natūralu jeigu bijai, kad Tavęs nesupras, atstums. Ant Tavęs supyks arba dar baisiau - pasijuoks. Taip pat gali jausti įtampą - mintyse ir kūne. Todėl Tau gali būtu svarbu suprasti, kokios mintys tau kelia didžiausią nerimą. Kurioje kūno vietoje šį nerimą jauti. Prasminga būtų sau atsakyti į šiuos klausimus: „Ką AŠ gali padaryti, kad šios mintys pasikeistų?“; „Kas blogiausio nutiks jei pasakysiu kitam žmogui kaip jaučiuosi“; „Kas naudingo gali nutikti jei atskleisiu savo jausmus?“; „Kas pasikeis, kai aš pasakysiu, kaip jaučiuosi?“. Praktikuokis. Gebėjimas dalintis savo jausmais yra įgūdis, o kiekvienas įgūdis tobulėja, kuomet yra praktikuojamas. Gali praktikuoti prieš veidrodį pasakydamas sau ką nori pasakyti kitam. Pasirink tinkamą laiką ir vietą jausmų atskleidimui. Geriausias būdas tai padaryti, informuoti žmogų, kad nori su juo pasikalbėti svarbiu Tau klausimu. Paklausk, kada tam žmogui būtų tinkamas laikas pasiklabėti. Pasiūlyk du-tris tau patogius laikus. Gerbk žmogaus pasirinkimą, net jei jis norės kalbėtis už tam tikro laiko tarpo, o Tu pokalbio norėtum jau dabar. Taip pat, išsirink sau saugią vietą, kurioje jausiesi pakankamai ramiai.
Virginijos Rekienės patarimai, kaip kiekvienas moksleivis gali stiprinti savo psichikos sveikatą
- Darome dalykus, kurie mūsų psichikai yra naudingi.
- Darome dalykus, kurie kenkia mūsų psichikai. Pavyzdžiui, valgom per daug arba per mažai, nepertraukiamai žiūrim „Netflix“ serialus ir pan.
- Visi dalykai, kurie turi teigiamą įtaką mūsų psichologinei gerovei vadinami apsauginiais veiksniais.
- O visi tie dalykai, kurie daro neigiamą įtaką mūsų psichologinei gerovei, vadinami rizikos veiksniais.
- Emocinė švara turi būti kasdienos įprotis, kaip ir dantų valymas.
- Psichine sveikata reikia rūpintis kasdien, o ne tik kai iškyla sunkumai.
Pagalbos linijos
Yra keletas pagalbos linijų, kuriose teikiama emocinė pagalba telefonu arba laiškais.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos