Psichikos sveikata yra neatsiejama bendrosios individo ir visuomenės sveikatos dalis. Lietuva, deja, vis dar pasižymi itin prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais. Norint pagerinti situaciją, būtina įvertinti Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros politiką, identifikuoti pagrindines problemas ir numatyti jų eliminavimo kryptis. Tuo tikslu formuojama valstybės psichikos sveikatos priežiūros politika, kurios vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje yra itin svarbus.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Koncepcija ir Politika
Lietuvos Respublikos (LR) psichikos sveikatos priežiūros įstatyme psichikos sveikatos priežiūra apibrėžiama kaip specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus standartus. Šios priežiūros tikslas - teikti psichiatrijos pagalbą (diagnozuoti, gydyti sutrikusias žmogaus psichikos funkcijas, laiku perspėti psichikos ligų paūmėjimus), padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir (ar) į ją grįžti.
Psichikos sveikatos priežiūros politika yra svarbi viešosios politikos dalis. Viešoji politika labiausiai remiasi visuomenės, atskirų asmenų, kolektyvų ir institucijų komunikacija. Anot B. Dollery ir D. Dallinger, viešoji politika - tai vyriausybės sprendimai ar intencijos reaguojant (ar nereaguojant) į tam tikrą viešąjį reiškinį ar problemą bei iš to sekantys rezultatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad Vyriausybė, būdama svarbiausia psichikos sveikatos kūrėja, turi numatyti politiką, kaip saugoti ir gerinti gyventojų psichikos sveikatą. Nuostatos įgyvendinamos dalyvaujant visoms suinteresuotoms grupėms ir remiantis patikima informacija. Jos turi užtikrinti, kad bus laikomasi žmogaus teisių ir bus atsižvelgta į pažeidžiamų grupių poreikius. Sveikatos politika yra viena iš A. ėėės sričių, o psichikos sveikatos priežiūros politika gali būti suvokiama kaip viena iš sveikatos politikos sudėtinių dalių.
Psichikos sveikatos priežiūros politika - tai psichikos sveikatos priežiūros analizės pagrindu organizuotas tikslų suformulavimas bei racionalus jų įgyvendinimas, sprendžiant psichikos sveikatos priežiūros problemas, pereinant nuo totalitarinės sistemos prie demokratijos.
Institucinė Lietuvos Psichikos Sveikatos Priežiūros Sistema
PSO visas psichikos sveikatos priežiūros organizacijas pagal paslaugų tipus klasifikuoja į tam tikras kategorijas. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos vartotojas - tai pacientas. „Sveikatos vartotojai“ pasirenka aktyvią laikyseną savo sveikatos ir gerovės atžvilgiu. Jiems būtina kvalifikuotai vertinti paslaugų kokybę ir padėti formuoti sistemos tobulinimo gaires. Anot D. Karsjens, tylūs sprendimai tik sustiprins paciento nepasitikėjimą. Modernioje psichikos sveikatos priežiūroje paslaugų vartotojai aktyviai dalyvauja priimant sprendimus partnerystės su specialistais metodu. Pirminė sveikatos priežiūra tampa svarbiausia sveikatos priežiūros sistemos dalimi.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Psichikos sveikatos strategijos bei jos įgyvendinimo programos analizė atskleidė pagrindines psichikos sveikatos priežiūros politikos kryptis. Vienas svarbiausių psichikos sveikatos strategijos uždavinių - psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruomenėje plėtra bei žmogaus teisių apsaugos užtikrinimas. Analizuojant pacientą psichinės sveikatos priežiūros koncepcijos kontekste, tampa svarbu aptarti ir jo teises. Z. Liubarskienė ir kt. pateikia kiek platesnę asmens su psichikos sutrikimais teisių tipologiją, nurodydami, jog šios teisės yra išskiriamos tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos ratifikavo Lietuva.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Politikos Įgyvendinimo Veiksmingumo Tyrimas
Siekiant sumažinti visuomenės psichikos sveikatos rodiklius, būtina modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros įgyvendinimą. Tam būtina identifikuoti pagrindinius Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimo probleminius aspektus. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas psichikos sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimo veiksmingumo tyrimas, naudojant kokybinę tyrimo metodiką. Atliekant psichikos sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimo veiksmingumo tyrimą, naudojami pusiau struktūruoto interviu, teisės aktų, ataskaitų bei statistinių duomenų analizės metodai, siekiant išskirti privalumus ir trūkumus bei pateikti reikšmingus apibendrinimus, kurie galėtų padėti normalizuoti psichikos sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimo procesus. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2009 metų balandžio iki 2009 metų gegužės, apklausiant ministerijos, savivaldybių, psichikos sveikatos centrų, psichiatrijos ligoninių, dienos stacionarų atstovus.
Dienos Stacionaras
Dienos stacionaras - tai tarpinė grandis tarp stacionarinio ir ambulatorinio gydymo arba dalinė hospitalizacija. Pacientas - psichikos ligonis ar kiekvienas kitas asmuo, kuris naudojasi psichikos sveikatos priežiūra. Psichiatrijos įstaiga - sveikatos priežiūros įstaiga (valstybinė ar nevalstybinė), akredituota psichikos sveikatos priežiūrai. Jeigu vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą akredituota tik dalis medicinos pagalbos įstaigos (padalinys), tai ši sąvoka taikoma tik šiam padaliniui. Ši liga klasifikacijai priskiriama psichikos ligoms. Psichikos sveikatos priežiūra - specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus standartus. Šios priežiūros tikslas - teikti psichiatrijos pagalbą (diagnozuoti, gydyti sutrikusias žmogaus psichikos funkcijas, laiku perspėti psichikos ligų paūmėjimus), padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir (ar) į ją grįžti. Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos - tai paslaugos, kurios teikiamos ligoniui gydantis stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Teisinė Aplinka
Darbe pagrindiniais šaltiniais buvo šie teisiniai dokumentai: LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, LR Seimo nutarimas „Dėl Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“, LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metų programos patvirtinimo“, LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007-2013 metų programos patvirtinimo“, LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl pavyzdinių psichikos sveikatos centro įstatų“, LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Psichikos sveikatos centro specialistų veiklos bendrųjų reikalavimų“.
Problemos ir Jų Šalinimo Kryptys
After renewal of independence, mental health care in the Republic of Lithuania had been administered quite fragmentarily, without assurance of efficiency of institutions providing services, and patients' satisfaction with received services- violations of patients' rights had been constantly registered. Up to now, despite programs and other tools, implemented on various levels, Lithuania is still among the states, characterized by very poor indicators of public mental health. In order to solve these problems, it is necessary to find ways, which would best agree with present situation, and to plan the most effective tools to eliminate present obstacles.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
After completion of analysis it is possible to present the following results: Mental health care policy implementing institutions of three levels, in the presence of ambitious system of legal acts, ensure the formality and minimality of rights and role of mental health care services' user- mental health care policy's member in mental health care by domination of stationary services, isolation of users in mental hospitals and care institutions, in the presence of lack of interinstitutional cooperation, human resource, effectiveness of psychological help and specialized rehabilitation, minimality of general practitioner's role, dependence of most mental health centres, in the presence of imperfections of EU support allocation, faulty development of service spectrum of mental health patients in the context of day in-patient hospitals and crisis centres, by not stimulating the activity of non-governmental organizations, not providing optimizing prognoses, avoiding innovations and changes, stimulating disregard of system's functionality, conditioning the domination of paternalistic model of patient- doctor relationships. Unfortunately, real works often do not agree with formal documents during the transition from totalitarian system to democracy. The implementation of mental health care policy still is in the grip of historic attitude.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
tags: #psichikos #sveikatos #paslaugos #bendruomeneje #mikaliunas