Įvadas
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas yra esminis teisės aktas, reglamentuojantis psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija pateikė Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo projektą, siekdama sukurti geresnes psichikos sveikatos priežiūros sąlygas, įvesti aiškesnį teisinį reguliavimą, numatyti pagrindinius psichikos sveikatos priežiūros principus ir visuomenės psichikos sveikatos priežiūros pagrindus. Naujausia įstatymo redakcija kelia nemažai diskusijų ir klausimų, ypač dėl priverstinio gydymo, nepilnamečių teisių ir įstatymo įgyvendinimo.
Priverstinis Gydymas: Būtinybė ar Teisių Pažeidimas?
Priverstinis gydymas yra viena iš labiausiai ginčijamų psichikos sveikatos priežiūros temų. Psichikos sveikatos specialistai, visuomenė ir pacientų organizacijos nesutaria, ar priverstinis gydymas yra reikalingas. Vieni teigia, kad jis pažeidžia psichikos sutrikimų turinčių žmonių teises, o kiti mano, kad tai yra būtinoji medicininė pagalba, be kurios sergantieji neturėtų šansų pasveikti.
Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė teigia, kad priverstinis gydymas prieštarauja Neįgaliųjų teisių konvencijai. Ji pabrėžia, kad žmogus į ligoninę turi būti guldomas tik su jo sutikimu, nes pats žmogus dalyvaudamas gydyme, pasiekiami geriausi rezultatai. Taip pat, anot jos, turėtų būti atskirtos sąvokos hospitalizacija ir gydymas.
Kita vertus, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Ona Davidonienė teigia, kad pasaulyje nėra šalies, kurioje, esant tam tikroms aplinkybėms, nebūtų taikomas priverstinis psichikos ligomis sergančių žmonių gydymas. Ji pažymi, kad naujajame įstatyme priverstinio hospitalizavimo ir gydymo tvarka reglamentuojama aiškiau, nors esama ir painiavos.
Pagal naująjį įstatymą, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas be teismo sprendimo galimas iki trijų darbo dienų. Per 48 val. nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios reikia kreiptis į teismą. Tačiau O. Davidonienė atkreipia dėmesį į spragą įstatyme: jei paciento būklė per tris paras nepagerėja ir jo negalima išrašyti arba tęsti gydymo su jo sutikimu, o būklė pablogėja, gydytojui nėra aišku, kaip elgtis toliau. Specialistė teigia, kad tokiu atveju įstatymas nenumato aiškaus sprendimo, o teisininkų konsultacijos kartais skamba kurioziškai.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Nepilnamečių Teisės: Nauji Iššūkiai
Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra pasikeitimų ir dėl nepilnamečių teisių. Anot O. Davidonienės, ankstesniame įstatyme buvo paprasčiau - reikėjo tėvų sutikimo gydyti vaiką. Dabar situacija tapo sudėtingesnė. Įstatyme atsirado nuostata, kad nepilnametis pacientas gali būti hospitalizuotas gavus vieno iš tėvų sutikimą, bet tik kai nėra kito iš tėvų prieštaravimo, jei nepilnametis pacientas nėra teismo pripažintas emancipuotu.
O. Davidonienė atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme neapibrėžta, ką medikai turėtų daryti, jei tėvo neranda. Ji mano, kad tai yra perteklinis ir nieko vaiko gerovei neduodantis reikalavimas. Be to, numatyta, kad nepilnametis pacientas nuo 16 metų gali būti hospitalizuotas tik su jo sutikimu. Tai reiškia, kad jei bent viena sąlyga neįgyvendinta (pvz., pats jaunuolis neprieštarauja, vienas iš tėvų sutinka, kitas neprieštarauja), guldyti į ligoninę negalima arba reikia hospitalizuoti priverstinai.
Įstatyme taip pat reikalaujama atsižvelgti į vaiko iki 16 metų norus „protingumo ribose“. O. Davidonienė teigia, kad ši nuostata yra labai neapibrėžta ir neaišku, kaip medikai turėtų interpretuoti „protingumą“.
Teismo Dalyvavimas: Realūs Iššūkiai
Naujajame įstatyme reikalaujama, kad teisėjas, priimdamas sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos, privalo pacientą matyti. Tačiau lieka neaišku, ką daryti su ūmios būsenos pacientais, kurių negalima nuvežti į teismą. Įstatyme numatyta, kad teisėjas turi atvykti į medicinos įstaigą arba reikia užtikrinti susisiekimą vaizdo ryšio priemonėmis. Tačiau O. Davidonienė teigia, kad tokios ryšio sistemos nėra, o teismų nuotolinio veikimo sistema yra perkrauta, todėl prijungti dar ir psichiatrijos ligonines būtų sudėtinga.
Įstatymo Įgyvendinimas: Reikalingi Detalesni Teisės Aktai
Seimui priėmus naująjį Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą buvo numatyta parengti daug įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie detaliau aprašytų atskiras konkrečias tvarkas, tarp jų - priverstinio hospitalizavimo. Tačiau O. Davidonienė teigia, kad apie tai prisiminta paskutiniu momentu ir jų parengti nespėta. Specialistai siūlo kai kurių įstatymo straipsnių įsigaliojimą laikinai atidėti. Jei to nebus padaryta, medikai įspėja, kad gali kilti painiava.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Šiuo metu darbo grupė rengia įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, detalizuojantį priverstinio hospitalizavimo tvarką. Pirminiame šio dokumento variante buvo gana absurdiškų siūlymų, pavyzdžiui, kad dėl priverstinio gydymo gali kreiptis bet kas - pavyzdžiui, kaimynas. O. Davidonienė teigia, kad gydytojai psichiatrai, gavę kaimynų skundą, privalėtų per kelias valandas nuvažiuoti į vietą, susirasti besikreipusį kaimyną, paklausti jo, paskui jo kaimyno, ar tiesa, kad žmogus elgiasi neadekvačiai. Gydytojas būtų priverstas dirbti „detektyvu“. Ji pažymi, kad teisės aktus kartais kuria tie, kurie nematė psichikos sutrikimą turinčių žmonių, nesusipažino nei su jų šeimomis, nei su gydymo įstaigomis.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis mano, kad, kalbant apie priverstinį gydymą, derėtų keisti kai kurias sąvokas. Jis siūlo žodį „priverstinis“ keisti į „būtinoji psichosocialinė pagalba“, kad visuomenė į ūmios būsenos psichikos sutrikimą turinčių žmonių gydymą žiūrėtų pozityviau.
Psichoterapija: Svarbus Gydymo Komponentas
Pasaulio sveikatos organizacija psichoterapiją išskiria kaip vieną iš privalomų ir labai svarbių modernios psichikos sveikatos priežiūros komponentų, be kurio neįmanoma reali pacientų teisių apsauga ir jų gyvenimo kokybės gerinimas. Naujajame įstatyme numatyta, kad medikamentinis gydymas bus skiriamas tik kraštutiniu atveju, kai nepadės nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas ir psichoterapija.
O. Davidonienės teigimu, tai išties labai teisinga nuostata, bet nereiškia, kad medikamentai tampa nebesvarbūs gydant sunkių psichikos sutrikimų turinčius žmones. Vaistai nuolat tobulėja, jų šalutinis poveikis mažėja. Svarbu, kad žmonėms būtų teikiama kompleksinė pagalba - socialinė, psichologinė ir psichofarmakologinė.
D. Juodkaitė sutinka, kad psichoterapijos psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikia daugiau, tik, pasak jos, lieka neaišku, kaip veiks įstatyme numatytas minimalios intervencijos principas. Ji teigia, kad tai priklausys nuo finansavimo. Ji klausia, kas garantuos, kad iš inercijos ir toliau nebus gydoma vaistais, o kitokių pagalbos priemonių trūks. Tam, kad taip nenutiktų, turėtų atsirasti daugiau paslaugų bendruomenėse.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Pacientų Teisių Suvaržymas: Judėjimo Apribojimas ir Vaizdo Stebėjimas
Naujajame įstatyme detaliau aptartos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių žmonių teisės ir jų suvaržymo pagrindai, reglamentuotas vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
O. Davidonienė teigia, kad medikai, dirbantys su sunkiomis psichikos ligomis sergančiais žmonėmis, žino, kad būna situacijų, kai reikia suvaržyti žmogaus judėjimą. Naujajame įstatyme numatyta, kad suvaržymą gali paskirti tik gydytojas, o jei reikia skubiai, kol žmogus bus atvežtas iki gydymo įstaigos arba kol pacientą, gydomą psichiatrijos stacionare, pamatys gydytojas psichiatras, sprendimą gali priimti ir greitosios pagalbos medikai ar skyriaus slaugytojas. Bet tai galioja tik psichiatrijos stacionarams. O. Davidonienė atkreipia dėmesį į tai, kad daug klausimų kyla socialinės globos įstaigų darbuotojams - jie klausia, kaip elgtis, jei žmogaus būklė staiga paūmėja, jis tampa agresyvus, sujaudintas. Į šį klausimą atsakymo nėra.
D. Juodkaitė kategoriškai nepritaria fiziniam suvaržymui, teigdama, kad tai labiausiai riboja žmogaus teises.
O. Davidonienė pažymi, kad dažniausiai žmonės fiksuojami ne psichiatrijos skyriuose, bet reanimacijos, intensyviosios terapijos palatose. Ji teigia, kad niekas nereikalauja, kad šių pacientų būtų atsiklausiama dėl gydymo, nekalba apie tai, kad fiksuoti ligonių negalima. Šiuo atveju žmogaus teisių pažeidimai tarsi pamirštami.
Naujai priimtame įstatyme apibrėžta ir tai, kurios patalpos psichiatrijos stacionare gali būti stebimos vaizdo kameromis. O. Davidonienė teigia, kad prevencijai tai labai svarbu. Ji pateikia pavyzdį, kai pacientas palatoje ėmė smaugti slaugytoją. Jei nebūtų vaizdo kamerų, viskas galėjo baigtis tragiškai.
Atstovavimas Asmeniui: Naujos Galimybės ir Iššūkiai
Naujajame įstatyme daugiau dėmesio skiriama psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens atstovavimui. Pagal patvirtintą tvarką, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens prašymu privalės padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais ar pagalbą priimant sprendimus teikiančiu asmeniu. Priverstinai gydomas ir su tokiu sprendimu nesutinkantis pacientas turi teisę prašyti trijų nepriklausomų ekspertų išvados - jie nustatys, ar žmogų reikėjo priverstinai gydyti.
Vis dėlto, pasak O. Davidonienės, ir ši nuostata nėra tinkamai reglamentuota. Ji teigia, kad niekas negali pasakyti, ką reiškia „nepriklausomi ekspertai“, iš kur juos paimti, kiek turėtų kainuoti šių ekspertų darbas ir kodėl už tai turėtų mokėti pats pacientas. Ji pažymi, kad būna neaiškių gydymo atvejų, žmonės turi teisę skųstis, bet kaip tai įgyvendinti realiai, kol kas negali pasakyti nei Teisingumo ministerijos, nei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, nei teisininkai.
D. Juodkaitė įsitikinusi, kad galimybę gauti nepriklausomų ekspertų išvadas turėtų užtikrinti valstybė. Ji teigia, kad antraip užkertama galimybė pacientams ieškoti kitokios nuomonės, nepriklausomo vertinimo. Ji pažymi, kad įstatyme numatyta, kad žmogus už nepriklausomų ekspertų išvadas privalo susimokėti pats. Tai nėra teisinga.
Narkologinė Pagalba: Integracija į Psichikos Sveikatos Priežiūrą
Nuo gegužės 1-osios panaikintos nuostatos dėl narkologinės įskaitos, nustoja galioti Narkologinės priežiūros įstatymas, visa narkologinė pagalba apibrėžta Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.
Visuomenės Psichikos Sveikata: Dėmesys Informuotumui
O. Davidonienė pasidžiaugia, kad naujajame įstatyme atsirado sąvoka „visuomenės psichikos sveikata“, numatytos priemonės informacijai apie psichikos sveikatą skleisti. Ji teigia, kad mums, dirbantiems šioje srityje, atrodo, kad visuomenė daug išmano apie psichikos sutrikimus ir pagalbos gavimo būdus. Deja, praktika rodo kita. Įstatyme numatyta, kad medikų pateikiama informacija turi būti pritaikyta kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, suvokimo lygį. Priemonės turėtų būti vykdomos tiek savivaldybių, tiek valstybės biudžeto lėšomis. Galbūt šios nuostatos skamba šiek tiek deklaratyviai, bet jos įteisintos ir turės būti įgyvendintos.
Įstatymo Vertinimas ir Perspektyvos
O. Davidonienė teigia, kad naujajame įstatyme aprašyti tik bendrieji psichikos sveikatos priežiūros principai. Įstatymas nustato pagrindinius principus, o tai, kaip juos interpretuoti ir įgyvendinti, numato įvairūs aprašai, įgyvendinamieji teisės aktai. Dalis jų jau patvirtinta, deja, ne visi.
O. Davidonienė naująją įstatymo redakciją iš esmės vertina teigiamai, nors ir likę spragų. Derinant įstatymo projektą nemažai nuostatų keitėsi. D. Juodkaitė mano, kad naujajame įstatyme pernelyg daug palikta spręsti psichiatrams, pernelyg suvaržomi pacientai ir per mažai atsižvelgiama į jų teises.
Išvados
Naujausia Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcija siekia modernizuoti psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje, tačiau kelia nemažai iššūkių ir diskusijų. Ypač svarbu užtikrinti, kad įstatymo įgyvendinimas nepažeistų pacientų teisių, o priverstinis gydymas būtų taikomas tik kraštutiniais atvejais. Būtina parengti detalius įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie aiškiai reglamentuotų įstatymo nuostatas ir užtikrintų sklandų jo įgyvendinimą. Taip pat svarbu skirti daugiau dėmesio psichoterapijai ir paslaugų plėtrai bendruomenėse, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Visuomenės informuotumas apie psichikos sveikatą taip pat yra labai svarbus, siekiant mažinti stigmą ir skatinti žmones kreiptis pagalbos.
tags: #psichikos #sveikatos #prieziuros #istatymas #galiojanti #redakcija