Įvadas
Lietuvos psichikos sveikatos strategija yra svarbus dokumentas, kuriuo siekiama gerinti gyventojų psichikos sveikatą ir mažinti sergamumą psichikos ligomis. Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo pažanga, iššūkiai ir perspektyvos.
Lietuvos sveikatos strategija 2014-2025 m.
Prieš dešimtmetį, 2014 m. viduryje, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą“, kuri 2016 m. buvo koreguota į „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategiją“. Ši strategija (LSS) parengta įgyvendinant LR sveikatos sistemos įstatymą, kuris numatė, kad pagrindinis ilgalaikio sveikatinimo veiklos planavimo dokumentas yra Lietuvos sveikatos strategija. LSS nuostatos turėjo būti įgyvendinamos nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis.
LSS tęsia LRS 1998 m. pradėtą tradiciją rengti Lietuvos sveikatos programą, kuria formuluojami sveikatinimo siekiniai apytikriai dešimtmečiui. 2012 m. pradžioje LSS projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerijos pakviestų ekspertų grupė.
Šiame straipsnyje aprašoma, kaip sekėsi įgyvendinti LSS numatytus sveikatinimo uždavinius, išlaikant 2015, 2016 metais Sveikatos ekonomikos centro atliktų panašių apžvalgų ir studijų struktūrą. Siekiama palyginti LSP ir LSS tikslų ambicingumą bei turimų statistinių duomenų pagrindu įvardinti jų įgyvendinimo rezultatyvumą. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo patvirtintos LSS tarpinių rezultatų iki 2020 metų vertinimą atliko Higienos instituto ekspertai, straipsnyje LSS rezultatyvumą vertinome, akcentuodami faktinių duomenų atitikimą LSS projekto siekiniams.
Ir LSP, ir LSS numato priemones sveikatai pagerinti bei sveikatos lygio pakėlimo siekinius, dažniausiai matuojamus mirtingumo rodikliais. Nacionalinės sveikatinimo veiklos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, nacionalines darbotvarkes ir priimdamas įstatymus. 2020 metais LR Seimas sveikatos veiklos planavimo pagrindu paskelbdamas Valstybės pažangos strategiją bei Nacionalinį pažangos planą koregavo Lietuvos sveikatos strategijos reikšmę sveikatinimo veiklos valdymui, bet 2014 metais patvirtintos LSS nepanaikino. Šiuo metu Lietuvoje stokojama sveikatos sistemos strateginio planavimo dokumentų subordinacijos, tikėtina, tai yra viena iš 2020-2023 metais pasireiškusio Lietuvos gyventojų sveikatos lygio smukimo priežasčių (greta COVID-19 pandemijos).
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
1998 metais patvirtintoje LSP buvo numatyta, kad per 1998-2010 metus Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) pakils iki 73 metų. Jeigu 1997 metais ji buvo 71,08 metų, tai LSP pagrindinis tikslas - per 13 programos įgyvendinimo metų prailginti šalies gyventojų VGT 1,92 metais arba vidutiniškai po 0,15 metų kas metus. Skaičiai rodo, kad per 13 metų VGT pokytis buvo nuo 2,45 (Airijoje) iki 3,92 (Lenkijoje) metų. VGT pailgėjimo per 13 metų aritmetinis vidurkis referentinėse valstybėse buvo 3,35 metų, Lietuva tuomet nusimatė 1,9 metų rodiklį. Akivaizdu, kad numatytasis VGT pailgėjimo tikslas buvo gerokai kuklesnis nei kitų ES valstybių faktiniai rezultatai.
2012 metais, rengiant LSS projektą, sveikatos stiprinimo siekiniai buvo projektuojami pagal ES šalių, kurios tuo metu jau daugiau nei prieš 10 metų buvo pasiekusios 73 metų VGT rodiklį, sveikatos rodiklių dinamiką. Per 10 metų nuo laikotarpio, kai Lietuvos gyventojų VGT pasiekė 73 metus, referentinių šalių gyventojų VGT pailgėjo vidutiniškai 2,5 metais arba iki 75,5 metų. Siekiant mažinti Lietuvos gyventojų sveikatos lygio atotrūkį nuo kitų ES šalių, LSS projekte buvo numatytas siekinys per 10 metų padidinti Lietuvos gyventojų VGT kiek daugiau nei 2,5 metais, 2020 metais pasiekiant 76 metų VGT rodiklį. LSS projekto ambicingumas atliepia tuo laikotarpiu vyravusias gyventojų nuostatas dėl sveikatos reikšmingumo.
LSP ir jos įgyvendinimas 2011-2012 metais
LSP ir jos įgyvendinimą išsamiai analizavome 2011-2012 metais. Formaliai siekis prailginti VGT iki 73 metų buvo įgyvendintas. Kita vertus, statistiniai duomenys rodo Lietuvos sveikatos lygio augimo netolygumą, kuriam būdingas spartus mirtingumo mažėjimas 1998-2000 ir 2008-2010 metais, VGT stagnacija 2001-2004 metais ir VGT smukimas 2005-2007 metais. Klausimas ar išsikėlę aukštesnius tikslus būtume pasiekę geresnių rezultatų, neturi statistikai patikimo atsakymo. Kita vertus, statistinis faktas yra tai, kad Lietuvos gyventojų VGT 1997-2010 metais ilgėjo mažiausiai tarp ES šalių, kad nagrinėjamu laikotarpiu ES tik Lietuva ir Latvija turėjo kelerius metus fiksuojamą VGT smukimą. Lietuva ir Latvija nuo 2007 iki 2015 metų statistikų buvo įvardijamos kaip trumpiausią VGT rodiklį turinčios Europos Sąjungos valstybės.
Mirtingumo dinamika
2001-2008 metais Lietuvos VGT rodiklis buvo žemesnis nei 2000 metais. Žemiau pateikiama mirtingumo dinamika absoliučiais mirčių skaičiais. 2001-2008 metais išsaugotų gyvybių skaičius yra su minuso ženklu, tai reiškia, kad tais metais fiksuotas mirčių skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2000 metų mirtingumo pagrindu apskaičiuotu rodikliu. 2001-2010 metų laikotarpiu tik dveji paskutinieji metai pažymėti gyvybių išsaugojimu. 2009-2010 metais padaryta pažanga nebuvo pakankama 2001-2008 metų laikotarpiu sukauptų sveikatos praradimų kompensavimui.
Sveikatos determinančių poveikis VGT
Lietuvos sveikatos sistemos tikslas yra išsaugoti gyvybes bei stiprinti žmonių sveikatą. Pagrindinių sveikatos determinančių poveikio VGT vertinimas atliktas analizuojant po 2 determinantes iš gyvensenos, aplinkos ir sveikatos priežiūros segmentų. Išskirti 4 laikotarpiai pagal VGT dinamikos tendencijas. Ženklas „+” reiškia, kad determinantės pokytis palankiai veikė sveikatą (pvz., mažėjo alkoholio vartojimas, mažėjo nedarbas, augo sveikatos paslaugų finansavimas). Ženklas „-” reiškia, kad determinantės pokytis neigiamai veikė sveikatą (pvz., didėjo alkoholio vartojimas, didėjo nedarbas, smuko sveikatos paslaugų finansavimas). Ženklas „+-” reiškia, kad determinantė nekito.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Kūdikių mirtingumas
Saugi kūdikystė yra vienas iš nedaugelio aptariamojo laikotarpio neginčytinų pasiekimų. Lietuva užtikrino tvarų kūdikių mirtingumo mažėjimą. 1997-2010 metais kūdikių mirtingumas sumažintas beveik 2 kartus.
LSS rezultatyvumo vertinimas
Atsižvelgdami į tai, kad LRS patvirtinta LSS numato vystymosi gaires iki 2025 metų ir į tai, kad 2020-2023 metų faktinius sveikatos rodiklius labai stipriai paveikė COVID-19 pandemija, LSS rezultatyvumo vertinimą atlikome matuodami faktinių duomenų atitikimą LSS projekto, parengto naudojant statistinius duomenis iki 2010 metų imtinai, siekiniams, kurių pagrindinis tikslas 2020 metais užtikrinti 76 metų vidutinę gyvenimo trukmę. VGT dinamika 2010-2020 metais nuteikia gana optimistiškai. 2015 metais Lietuvos žmonių VGT buvo 1,3 metų ilgesnė nei 2010 metais, o nuo 2015 iki 2019 metų VGT pailgėjo dar beveik 2 metais.
2011-2019 metais Lietuvos gyventojų VGT ilgėjo daugiau nei per 2 pirmuosius dešimtmečius po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 2011-2019 metais Lietuvos gyventojų sveikatos lygis kilo greičiau nei ES šalių vidutiniškai, tai atsispindi ir Lietuvos gyventojų VGT skirtumo nuo analogiško Lenkijos rodiklio mažėjimas. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 2011-2020 metai buvo pirmasis dešimtmetis, kurio metu Lietuvos gyventojų sveikata gerėjo sparčiau nei vidutiniškai ES. Tikėtina, kad ambicingas sveikatinimo tikslų planavimas pažangai pagelbėjo.
VGT dinamika rodo tikėtiną vidutiniškai vienam gyventojui tenkančių gyvenimo trukmės metų pokytį. Sveikatos lygio pagerėjimą pagal amžiaus grupes atspindi duomenys. 2019 metais visų amžiaus grupių mirtingumas buvo mažesnis nei 2010 metais, o prasidėjus COVID-19 pandemijai vyresnių nei 40 metų mirtingumas padidėjo.
Standartizuoto mirtingumo rodiklio dinamika nusako, kaip kinta 100 000 gyventojų tenkantis mirčių skaičius, esant pastoviai gyventojų amžiaus struktūrai. Skaičiai rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu standartizuotas mirtingumo rodiklis sumažėjo nuo 1606,5 2010 metais iki 1498 2020 metais. Skaičiai rodo, kiek atitinkamais metais mirtų žmonių, esant 2010 metų standartizuoto mirtingumo rodikliui. Skirtumas atspindi mirčių skaičiaus pokytį, palyginti su tuo, kuris būtų esant 2010 metų mirtingumo rodikliui. Atliekant skaičiavimus pagal amžiaus grupes ir palyginimui naudojant bendrąjį (ne standartizuotą) mirtingumo rodiklį, per 2011-2020 m. laikotarpį išsaugotų gyvybių skaičius siekia 35242 gyvybes.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Vienas iš LSS įvardintų mirtingumo mažinimo siekinių buvo atotrūkio mažinimas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės. Santykinį vyrų sveikatos lygio pagerėjimą lėmė pažanga, padaryta mažinant netektis dėl išorinių mirties priežasčių. Santykinį vyrų tikėtinos gyvenimo trukmės pablogėjimą 2020 m.
Mirtingumo dėl konkrečių priežasčių mažinimo siekiniai
Mirtingumo dėl konkrečių priežasčių mažinimo siekiniai - sudėtinė LSS projekto dalis. 2012 metų pradžioje parengtame LSS projekte pateikiami siekiniai 2015 ir 2020 metams. Šie siekiniai formuluojami kaip gyvybių, kurios bus išsaugotos sumažėjus mirtingumui (išsaugotinų gyvybių pagal nestandartizuoto mirtingumo rodiklius skaičius). Statistiniai duomenys įgalina gana tiksliai įvertinti, kurie iš siekinių įgyvendinami sėkmingai, o kurių įgyvendinimas yra problemiškas.
Lietuvos gyventojų sveikata laipsniškai gerėja, o mirtingumas dėl skirtingų ligų kinta netolygiai. Sparčiau, nei prognozuota rengiant LSS, mažėja mirčių dėl kraujotakos ir virškinimo sistemų ligų. Riboti mirčių dėl išorinių mirties priežasčių ir onkologinių susirgimų kiekį sekasi prasčiau nei prognozuota. Yra sričių, kuriose 2015 metais, tikėtina, situacija buvo prastesnė nei 2010 metais. Ypač neramina statistikų fiksuojamas didėjantis mirčių nuo infekcinių ir parazitinių ligų skaičius. 2010 metais dėl pastarosios priežasties mirė 481 asmuo, 2015 metais - 735, 2020 metais - 719 asmenų.
Rengiant LSS buvo konstatuota, kad Lietuva tarp kitų Europos valstybių labai neigiamai išsiskiria aukštu mirtingumu dėl išorinių mirties priežasčių, kad šioje srityje glūdi neišnaudoti rezervai: antri pagal reikšmingumą (po kraujotakos sistemos ligų) mirčių skaičiaus mažinimo visose amžiaus grupėse ir pirmi pagal reikšmingumą mirčių skaičiaus mažinimo darbingame amžiuje.
Faktiniai duomenys rodo, kad Lietuvai pastaraisiais metais pavyko sumažinti gyvybių netektis dėl visų LSS nagrinėtų išorinių mirties priežasčių. Daugiau nei 9500 išsaugotų gyvybių šioje mirties priežasčių srityje yra solidus indėlis į šalies gyventojų sveikatą. 2011-2020 metais išsaugota 1105 gyvybėmis daugiau nei numatė LSS projektas. LSS siekiniai viršyti išsaugant gyvybes dėl eismo įvykių bei skendimų atvejų sumažėjimo. Gerokai sumažėjo ir savižudybių, mirčių dėl apsinuodijimo alkoholiu ir sušalimų. Mirčių dėl nukritimų, ši sritis nebuvo aptarta LSS, padaugėjo. Kiek dėl mirtingumo rodiklių mažėjimo Lietuvai pasisekė išsivaduoti iš šalies autsaiderės pozicijos tarp Europos Sąjungos valstybių pagal išorines mirties priežastis bus nagrinėjama vėlesnėse apžvalgose.
LR Vyriausybėje ir LR Seime svarstant 2012 metų pradžioje parengtą LSS projektą, esminių pakeitimų dėl numatomos sveikatos rodiklių dinamikos padaryta nebuvo, bet pasikeitė dokumento struktūra bei mirtingumo rodikliais grindžiamų siekinių formulavimas. Projekte dauguma siekinių buvo formuluojami absoliučiais išsaugotinų gyvybių skaičiais.
tags: #psichikos #sveikatos #strategija #2011