Alkoholizmas yra opi visuomenės problema, turinti neigiamų pasekmių ne tik pačiam priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, ypač vaikams. Daugybė vaikų auga šeimose, kuriose tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, ir tai palieka gilų randą jų gyvenime. Šiame straipsnyje išnagrinėsime rizikos veiksnius, susijusius su vaikų alkoholizmu, aptarsime tėvų alkoholizmo įtaką vaikų raidai ir pateiksime galimus pagalbos būdus.
Tėvų alkoholizmo įtaka vaikų sveikatai
Tėvų alkoholizmas yra pripažįstamas kaip reikšmingas veiksnys, darantis įtaką vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Psichologė L. Bulotaitė pabrėžia, kad tarp tėvų alkoholizmo ir vaikų sveikatos yra tiesioginė priklausomybė. Nors klausimas, kaip konkrečiai tėvų alkoholizmas veikia vaikų sveikatą, vis dar diskutuotinas, dauguma autorių sutaria, kad tai yra tiek biologinis, tiek socialinis ir psichologinis veiksnys.
Biologiniai veiksniai
Apie tėvų alkoholizmo įtaką vaisiui žinoma jau seniai. Motinos alkoholizmas yra dvigubai pavojingesnis vaisiui nei tėvo. Nėščios moters piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą arba vaisiaus alkoholinį efektą. Šiam sindromui būdingas augimo sulėtėjimas, mikrocefalija, psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, dažnai lydimas protinio atsilikimo. Vaisiaus alkoholinis sindromas yra viena iš pagrindinių protinio atsilikimo priežasčių.
Be to, nustatyta, kad alkoholikų vaikai turi didesnę tikimybę susirgti nervų ir psichikos ligomis, tokiomis kaip neurozės, psichopatinės asmenybės formavimasis, alkoholizmas ir pan. Jiems taip pat didesnė depresijos, nerimo, menko savęs vertinimo, nepasitikėjimo žmonėmis, intymumo problemų, bendravimo sunkumų ir agresijos rizika.
Socialiniai ir psichologiniai veiksniai
Tėvų alkoholizmas sukuria nesaugų ir chaotišką šeimos klimatą, kuris neigiamai veikia vaikų raidą. Alkoholikų šeimose dažnai pasitaiko:
Taip pat skaitykite: Psichologinių rizikos veiksnių įvertinimas
- Pakitusi motinos psichika: Literatūroje net vartojamas terminas „alkoholiko žmona“, kuris apibūdina moters, gyvenančios su alkoholiku, psichologinę būseną.
- Netinkamas vaikų auklėjimas: Alkoholikų šeimose dažnai taikomi netinkami auklėjimo būdai, tokie kaip hipoprotekcija (nepakankama globa), šiurkštus elgesys, atstūmimas ir padidėjusi moralinė atsakomybė.
- Fizinė, psichologinė, o kartais net seksualinė prievarta: Alkoholio vartojimas slopina impulsų kontrolę, todėl asmuo gali panaudoti prievartą.
Šie veiksniai lemia būdingus vaikų jausmus ir elgesį: gėdą, kaltę, melavimą, vienišumą ir nepasitikėjimą savimi.
Vaikų reakcija į tėvų alkoholizmą
Vaikų reakcija į tėvų alkoholizmą priklauso nuo jų amžiaus. Psichologė E. Daug kas pripažįsta, kad suaugę alkoholikų vaikai skiriasi nuo kitų žmonių. Tėvų pasėta baimė, kaltė, nepasitikėjimas savimi apraizgo nematomais saitais visą žmogaus gyvenimą - darbą, šeimą, laisvalaikį ir t.t.
Suaugusiems alkoholikų vaikams būdingi šie bruožai:
- Nežino, kas yra normali šeima: Jie neturėjo galimybės patirti normalios šeimos vaikystėje ir mano, kad visos šeimos yra tokios kaip jų.
- Dažnai meluoja: Meluoja net tada, kai paprasta pasakyti tiesą, ir tada, kai to visai nereikia.
- Jiems sunku įgyvendinti savo sumanymus: Jiems sunku užbaigti darbus nuo pradžios iki galo, nes tėvai dažnai duodavo prieštaringus nurodymus.
- Smerkia save: Jaučiasi blogesni už kitus.
- Jiems sunku atsipalaiduoti, pasilinksminti: Neturėdami vaikystės džiaugsmų, jie neišmoko atsipalaiduoti.
- Jie labai rimti: Neturi humoro jausmo.
- Jiems sunku užmegzti artimus, intymius ryšius: Nuo mažens vaikai matė, kad už juos svarbiau - alkoholis.
- Bijo pasikeitimų, kurių negali kontroliuoti: Nuo mažens jie troško pastovumo, ramybės.
- Siekia kitų pritarimo: Nori įtikti kitiems.
- Nori kitiems padėti, siekia sutvarkyti kitų problemas: Jaučiasi atsakingi už kitus.
- Labai lojalūs: To jie išmoko šeimoje.
- Neįsisąmonina, kad turi progų, galimybių: Netiki, kad patys gali ko nors pasiekti gyvenime.
Tarpusavio santykiai piktnaudžiaujančiose alkoholiu šeimose
Alkoholiko šeima dažnai lyginama su „sergančia šeima“, kuriai būdingas uždarumas, pašaliniai asmenys joje yra nepageidaujami, konfliktai ir nesutarimai ignoruojami ir neigiami. Vaikų padėtis, auklėjimo būdai, bendravimas su jais nėra vienodas visose alkoholikų šeimose. Tačiau nustatyta, kad berniukai alkoholikų šeimose gyvena daug nepalankesnėmis sąlygomis nei mergaitės. Su jais blogiau elgiamasi, jie dažnai emociškai atstumiami, mušami.
Dauguma alkoholikų šeimų stengiasi slėpti nuo aplinkinių šeimos „bėdą“ ar „nelaimę“. Tai tampa „didžiąja šeimos paslaptimi“. Taip elgtis mokomi ir vaikai. Jie niekam nepasakoja apie geriantį tėvą, stengiasi tai nuslėpti, jei reikia - net pameluoja. Nekalbėdami su kitais šia tema, dauguma alkoholikų vaikų mano, kad tik jie vieni tokie nelaimingi.
Taip pat skaitykite: Nusikalstamas elgesys: rizikos veiksniai
Kai kurie alkoholikų vaikai jaučia kaltę dėl šeimos problemų. Kartais šią nuomonę palaiko ir tėvai. Alkoholikų vaikai nemoka reikšti savo jausmų. Šeimoje jie neturi teisės jausti, o juo labiau kalbėti apie savo jausmus.
Nuolatiniai nerimo ir baimės jausmai, nežinia, kas jų laukia namie, atsiliepia vaikų elgesiui mokykloje, su draugais. Jie tampa labai atsargūs, įtarūs, kontroliuoja save. Šie vaikai turi ir mokymosi sunkumų. Jiems būdingi menkesni kognityvinės veiklos aspektai, tokie kaip verbalinių gebėjimų, abstraktaus mąstymo, problemų sprendimo ir atminties.
Alkoholikų vaikams dėl organizmo fizinio silpnumo būdinga nuolatinė asteninė būsena. Todėl moksleiviai greičiau pavargsta, išsenka, yra dirglūs, linkę į konfliktus.
Vaikų vaidmenys alkoholikų šeimose
Alkoholizmas šeimoje paveikia visą šeimą, bet kiekvieną šeimos narį skirtingai. Kiekvienas alkoholiko šeimos narys prisiima tam tikrą vaidmenį, kuris jam padeda išgyventi. Vaidmuo, kurį prisiima vaikas, priklauso nuo to, kiek laiko tėvai priklausomi nuo alkoholio, kiek šeimoje yra vaikų ir kokie vaikų santykiai yra su kitais šeimos nariais, ir to, kuris serga priklausomybe.
S. Wegschaider išskiria šiuos vaidmenis:
Taip pat skaitykite: Socializacija rizikos šeimose – anketinis tyrimas
- Šeimos herojus: Dažniausiai imasi pirmasis vaikas šeimoje. Jis gerai mokosi, yra tvarkingas, pareigingas ir kelia visų aplinkinių susižavėjimą.
- Atpirkimo ožys: Visiems kliūva, nieko neatlieka laiku ir gerai. Šeimos nariai išlieja ant jo susikaupusį pyktį dėl visų savo ir šeimos bėdų, negandų. Paprastai tai antrasis vaikas šeimoje.
- Pamirštas vaikas: Niekam neužkliūva, neturi jokių ypatingų poreikių ar reikalavimų, neprašo užuojautos, pagalbos ar paramos. Aplinkiniai dažnai net pamiršta apie jo egzistavimą. Dažniausiai tai trečiasis vaikas šeimoje.
- Juokdarys: Stengiasi viską paversti juokais, pasišaipyti pats iš savęs ir šeimos problemų. Dažniausiai tai ketvirtasis vaikas šeimoje.
C. Black išskiria šiek tiek kitokius vaidmenis:
- Teisės pažeidėjas: Atitinka atpirkimo ožio vaidmenį.
- Atsakingasis: Atitinka herojaus vaidmenį.
- Reguliuotojas: Atitinka pamiršto vaiko vaidmenį.
- Taikdarys: Atitinka juokdario vaidmenį.
Svarbu prisiminti, kad šie asmenys vienaip elgiasi, o kitaip jaučiasi.
Ryšys tarp tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamo elgesio su vaikais
Nauji tyrimai rodo, kad tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis bei jų netinkamas elgesys su vaikais yra susijęs. 40 procentų visais netinkamo su vaikais elgesio atvejais tėvai vartojo alkoholį. Tyrėjai mano, jog alkoholio vartojimo faktorius itin reikšmingas emocinės prievartos ir nesirūpinimo vaikais atvejais.
Vaikų nepriežiūra yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai paimami iš alkoholikų namų. Tokie vaikai dažniau nei jų bendraamžiai iš normalių šeimų kenčia nuo įvairiausių fizinių, psichinių ir emocinių sveikatos sutrikimų. Piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikai patiria daugiau sužeidimų ir apsinuodijimų.
Alkoholiu piktnaudžiaujantys tėvai vaikystėje taip pat patyrė tėvų auklėjimo stoką, neperėmė tinkamos tėvystės modelio ir dažnai patys augo „blogose“ šeimose. Gyvenimas tokiuose namuose pasižymi šiais bruožais: trūksta vadovavimo, pozityvių vaidmenų modeliavimo, vaikas paprastai yra izoliuojamas nuo aplinkos.
Pagalba alkoholikų vaikams
Mes galime ir turime padėti vaikams, augantiems alkoholikų šeimose. Vaikai negali pakeisti situacijos šeimoje, priversti alkoholiką mesti gerti. Tačiau svarbu, kad jie žinotų, jog:
- Jie nėra vieniši.
- Jie negali išspręsti tėvų alkoholizmo problemos.
- Alkoholizmas - tai pirmiausia liga, o ne šeimos nelaimė.
- Alkoholizmas - liga, apie kurią daug parašyta.
Efektyviausia darbo su vaikais forma - grupiniai užsiėmimai. Jie gali vykti mokykloje, ligoninėje, poliklinikoje, klube ar panašiai. Užsiėmimų metu vaikai turi turėti galimybę išsikalbėti, papasakoti apie savo jausmus, patyrimą.
Pagrindinės užsiėmimų temos:
- Vaikai turi suprasti, kad jie nėra vieniši.
- Padėti vaikams išreikšti ir pažinti jausmus.
- Paaiškinti vaikams, kaip vystosi priklausomybė.
- Paaiškinti vaikams, kaip liga paveikia šeimos narius.
Svarbu keisti visuomenės požiūrį į alkoholizmą, alkoholikus ir jų vaikus, skleidžiant informaciją apie alkoholizmą ne kaip gėdą ar nelaimę, o kaip labai sunkią ligą, dėl kurios kenčia alkoholikų vaikai.
Šiais laikais yra labai naudinga pagalbos priemonė - nemokama psichologinė pagalba telefonu. Vaikų linija - tai psichologinės pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis į Vaikų liniją dėl įvairių jiems iškilusių sunkumų, kai jaučiasi vieniši ir nemylimi, dėl įvairių rūpesčių, kuomet sunku ir norisi pasiguosti ir pasitarti. Pagalbos linija ypač svarbi, nes ji vaikams suteikia galimybę bendrauti taip, kaip jie nori ir kada jie nori, padeda jiems kontroliuoti situaciją, išsipasakoti apie juos ištikusias bėdas ir sunkumus taip, kaip jie neišdrįstų to padaryti bendraudami akis į akį.
Alkoholizmo priežastys ir rizikos veiksniai
Alkoholizmą sukeliančių priežasčių yra be galo daug. Viena iš jų gali būti paveldimumas. Tačiau ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje formuojasi žmogaus įpročiai, iš artimųjų, draugų rato perimama tolerancija alkoholiui. Neretai tokią „gėrimo“ madą formuoja reklama ar popkultūros garsenybių pavyzdys. Tam itin neatsparūs paaugliai ir žemesnę savivertę turintys suaugusieji. Kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps priklausomas.
Trečioji susirūpinimą kelianti priežastis - šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai alkoholis vartojamas stresui ar nuovargiui malšinti. Labai pavojinga, kai alkoholis vartojamas kartu su medikamentais, sergant depresija ar turint kitų psichologinių sutrikimų.
Didesnį polinkį susirgti alkoholizmu turi neurotiški, impulsyvūs, nerimastingi, stokojantys pasitikėjimo savimi, jautrūs kritikai, uždari, nemokantys tinkamai išreikšti savo jausmų, vieniši žmonės. Tokia pat rizika būdinga ir perfekcionistams, kurie tiesiog negali būti patenkinti savo pasiekimais ir nuolat graužiasi.
Genetika ir alkoholizmas
Jau senovės graikų rašytojas Plutarchas rašė, kad „girtuokliai gimdo girtuoklius“, tačiau tik šiais laikais atsirado galimybė patikrinti šį teiginį. Alkoholizmas yra nevienalytė liga. Už genetinį organizmo neatsparumą alkoholio poveikiui gali būti atsakingas daugiau negu vienas genas. Pats alkoholizmas genetiškai nėra perduodamas, perduodamas tik polinkis į jį. Genai gali daryti įtaką alkoholio metabolizmui organizme taip, kad žmogus taptų greičiau pažeidžiamas alkoholizmo.
Pavyzdžiui, žinoma, kad veikiant kepenų fermentams, iš alkoholio išsiskiria vandenilis ir acetaldehidas. Po alkoholio išgėrimo alkoholikų ir jų palikuonių kraujyje acetaldehido lygis daug didesnis negu žmonių, kurie nekenčia nuo alkoholizmo ir nėra paveldėję galimo polinkio.
Daug ką lemti gali ir paveldėti asmenybės bruožai (pvz., temperamento savybės), o ne polinkis į alkoholizmą. Taip pat reikia nustatyti, kaip galimybę susirgti alkoholizmu veikia genų ir aplinkos sąveika. Gali būti, kad aplinkos veiksniai ne mažiau svarbūs, o greičiausiai dar svarbesni, negu genetinis polinkis.
Alkoholikų vaikai keturis kartus dažniau negu kiti vaikai tampa alkoholikais. Vis dar neatsakyta į klausimą, ar taip atsitinka dėl socialinės aplinkos poveikio, ar dėl paveldimo polinkio į alkoholizmą, ar dėl šių abiejų veiksnių.
Tyrimai rodo, kad alkoholikams dažniau gimsta hiperaktyvūs, nekontroliuojami ir agresyvūs sūnūs. Riziką susirgti alkoholizmu didina ir padidėjęs nervų sistemos jautrumas. Nemažai alkoholikų vaikų turi padidėjusį jautrumą skausmui, garsui, šviesai ir kitiems dirgikliams. Vėliau jiems gali pasireikšti potraukis alkoholiui kaip priemonei, bukinančiai per stiprius jutimus.
tags: #rizikos #vaiku #priklausomybes #nuo #alkoholio