Įvadas
Psichikos sveikatos sutrikimai yra opi visuomenės sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ši problema susijusi su stigma, diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichikos sveikatos sutrikimų statistika Lietuvoje, stigma ir diskriminacija, su kuria susiduria šie asmenys, bei žmogaus teisių pažeidimai ir integracijos iššūkiai.
Psichikos sveikatos statistika Lietuvoje
Statistiniai duomenys atskleidžia nerimą keliančią situaciją Lietuvoje. 2022 m. duomenimis, 1 iš 8 Lietuvos gyventojų buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra dar didesnis, nes daugelis žmonių vengia kreiptis pagalbos dėl stigmos ir diskriminacijos baimės. Nuo 2016 m. iki 2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais padidėjo 28 proc. Moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais yra apie 1,6 karto didesnis nei vyrų.
Pandemija taip pat turėjo didelės įtakos psichikos sveikatai. Lietuvoje apie dukart padidėjęs bendras visuomenės streso lygis, išaugęs nerimo, pykčio, liūdesio jausmų paplitimas.
Lietuva įvardijama kaip viena didžiausioje rizikoje esančių šalių pagal jaunimo mirtingumo dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių) skaičių, kuris kasmet sudaro daugiau nei 20 proc. nuo visų 15-29 metų amžiaus asmenų mirčių. Jaunų žmonių psichikos sveikatos statistika atskleidžia, jog Lietuvoje kelis kartus per savaitę sveikatos sutrikimus jaučia 50 proc. merginų ir 27 proc. penkiolikmečių vaikinų. Jie patiria daug skirtingų emocinių, psichologinių bei socialinių dirgiklių: patiria patyčias arba patys tyčiojosi iš kitų mokymosi institucijose ir internete, jaučia įtampą ir irzlumą, spaudimą dėl krūvio mokykloje ir t.t. Visi šie psichikos sveikatai poveikį darantys dirgikliai identifikuojami ir jaunesnėse amžiaus grupėse, tad analizuojant jaunimo psichikos sveikatos gerinimo priemones ir (ar) prevencines veiklas, jos turi būti nukreiptos ir į jaunesnius asmenis.
Šie skaičiai rodo, kad psichikos sveikatos problemos Lietuvoje yra rimtos ir reikalauja skubių veiksmų.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Stigma ir diskriminacija
Stigma ir diskriminacija yra didžiulės kliūtys psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims. Pernai Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atliktame visuomenės nuomonės tyrime psichikos sutrikimų turintys asmenys buvo įvardyti kaip labiausiai diskriminuojama visuomenės grupė mūsų šalyje. Beveik 70 proc. lietuvių mano, kad turintys psichikos sutrikimų asmenys yra pavojingi. Šios neigiamos nuostatos lemia diskriminaciją įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant darbą, būstą, švietimą ir sveikatos priežiūrą.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė įsitikinusi, jog šių asmenų diskriminacija prasideda nuo juos pavadinti vartojamų sąvokų ir baigiasi teisiniuose dokumentuose. Labai svarbu išsiaiškinti vartojamas sąvokas: psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Raidos sutrikimas (proto negalia) - būklė, kuri nekinta visą gyvenimą. Psichikos sveikatos problemų turėjusio asmens protiniai gebėjimai nėra prarasti, priešingai, istorija pateikia daug žymių žmonių pavyzdžių, pavyzdžiui, Einšteino. TLK klasifikacijoje vartojamas terminas „sutrikimas“ apima daug platesnį spektrą nei psichikos liga. Psichikos sutrikimas nereiškia, kad asmuo negali savarankiškai priimti sprendimų - yra neveiksnus ar nesuvokia savo veiksmų, yra nepakaltinamas.
Specialistė atkreipia dėmesį į sąvokas, nes kai jos painiojamos, suniveliuojami labai skirtingas sveikatos būkles turintys asmenys. Tai, kad mums kartais sunku suprasti žmogaus poelgį, nesuteikia teisės to nesuvokimo nurašyti psichikos ligai. Kalbant apie asmenį, sergantį psichikos liga, kai dėl ligos yra stipriai sutrikusi jo adaptacija, darbingumas ir pan., turėtų būti vartojama sąvoka psichosocialine negalia.
K. Levickaitė teigia, jog mūsų mąstymo ydingumas verčia mus skubėti klijuoti psichikos ligų etiketes. Žinomiems nusikaltėliams (Jonaitienei, Breivikui) dauguma norėjo priklijuoti psichikos ligonio, nepakaltinamo žmogaus etiketę. Tačiau daugybė psichiškai sveikų žmogų kasdien smurtauja, vyrai muša savo žmonas.
Mokslinių tyrimų duomenimis, stigma ir diskriminacija pripažįstami kaip rimti rizikos veiksniai, nulemiantys psichikos sutrikimų turinčių asmenų negalią. Šiandien šių veiksnių mažinimas yra viena pagrindinių psichosocialinės reabilitacijos užduočių. Tačiau klaidinga būtų priskirti šios problemos sprendimą tik psichikos sveikatos apsaugos sistemai. Stigmos įveikimas didžiąja dalimi priklauso ne nuo gydytojų ir pacientų santykių, bet nuo bendruomenėje, visuomenėje vykstančių procesų.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Žmogaus teisių pažeidimai
Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys dažnai susiduria su žmogaus teisių pažeidimais. Pasak pašnekovės, diagnozės nustatymas nėra pagrindas pažeisti žmogaus teises. Jie turi tas pačias teises, jie turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Žmogaus teisių pažeidimai susiję su stigma.
Neegzistuojantis žmogus - nepakaltinamas asmuo - tai žmogus, kuris darydamas nusikaltimą dėl psichikos sveikatos būklės nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti ir tai yra pripažinta teismo. Lietuvoje gyvena 6 tūkst. teisiškai neveiksniais pripažintų asmenų. Dažniausiai sprendimas dėl žmogaus neveiksnumo priimamas vieną kartą ir nėra keičiamas.
Pasak K. Levickaitės, Lietuvoje neveiksnus žmogus, kaip teisinis subjektas, visiškai išnyksta, todėl grupė aktyvistų siekia, kad atsirastų sąvoka dalinis neveiksnumas. Mūsų šalyje yra 6 tūkst. neegzistuojančių žmonių. Daugeliu atveju asmenys, kurie yra pripažinti neveiksniais, praranda teisę priimti bet kokius netgi pačius elementariausius sprendimus, taip pat įgyvendinti pagrindines žmogaus teises. Tikrai yra nemažai atvejų, kai vaikai, norėdami gauti tėvų turtą, paverčia juos neveiksniais. Tačiau čia ne tiek žmogiško faktoriaus (visuomet bus žmonių, kurie norės pasinaudoti įstatymų spragomis), kiek įstatymų problema. Gali būti, kad žmogus kokio psichikos sutrikimo metu išneša daiktus iš namų, tuomet reikėtų apriboti jo teisę sudaryti sandorius, bet kodėl jis negali tuoktis ar balsuoti? Negalima nutrinti visų žmogaus teisių.
Neveiksnus žmogus turi turėti globėją. Dažniausiai mūsų šalyje globėju būna koks nors to žmogaus neveiksnumu suinteresuotas asmuo. Būtų gerai, kad žmogus galėtų pats parašyti, kas galėtų būti jo globėjas. Pavyzdžiui, žmogus jaučia, kad jam stiprėja Alzheimerio liga, jis tikrai pajėgus nuspręsti, kas gali būti jo globėjas, kai liga sužalos jo atmintį. Šiuos pakeitimus bandoma šiuo metu įdiegti, tačiau nėra lengva, nes sąvoka „neveiksnus“ yra įtraukta į daugelį Lietuvos įstatymų.
Sistema žiauri jų atžvilgiu. Psichikos sutrikimų turintys asmenys - specifinė pacientų grupė, kurių siekis apginti savo teises ir interesus kartais gali būti traktuojami kaip ligos požymis, jų skundai netiriami rimtai, o tai atveria kelius pažeidimams ir įsišaknijančiai ydingai praktikai. Gaji ydinga praktika neigti žmogaus teisių pažeidimus, pacientų nusiskundimus „nurašant“ psichikos sutrikimui. Institucijose nuolat pažeidžiamas ligonių orumas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pastebėjimais, psichiatrijos ligoninių personalui trūksta žinių, kaip naudoti ligonių tramdymo priemones, nesama aiškios šių priemonių naudojimo tvarkos.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Integracijos iššūkiai
Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys susiduria su dideliais integracijos iššūkiais. Dabar yra nuostata, jeigu žmogus turi psichikos sutrikimų - jis turi būti gydomas ligoninėje ar gyventi socialinės globos įstaigose. Jie galėtų gauti pagalbą bendruomeninio tipo centruose. Žmonėms, turintiems proto ir psichikos negalią, visi eiliniai dalykai - kas susiję su turtu ar valstybinėmis institucijomis - yra sudėtingi. Taip jie atsiduria užribyje. Būtų geriau, jei būtų panaikintos socialinės globos įstaigos. Europoje jau kurį laiką kalbama apie neefektyvias institucijas, kurios turėtų būti išformuotos. Labai rekomenduojama, kad naujos ES narės neinvestuotų pinigų į institucijas, vietoj to formuotų bendruomenines paslaugas. Pavyzdžiui, gyvena keli asmenys būste, gauna socialinio darbuotojo paslaugas. Tai puiki integracija, tikra, ne popierinė. O dabar mūsų šalyje, užuot kūrus gerą sistemą, buvo stiprinamos senos ydingos sistemos.
Mūsų šalyje gyvena 250 tūkst. neįgalių suaugusių asmenų. Iš jų 32 tūkst. turi psichikos ar proto negalią. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje veikė 38 stacionarios globos įstaigos neįgaliesiems, jose gyvena 6 tūkst. neįgalių suaugusių asmenų, iš jų daugiau nei pusė turi psichikos negalią, proto negalią - 35,4 proc. Lieka apie 13 proc. be konkrečios diagnozės, prieš kurį laiką jie būtų pavadinti „pedagogiškai apleistais“ žmonėmis, tokių yra 600.
Globos namuose gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, jų ryšiai su vietos bendruomene riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę - minimalios. Šiose įstaigose paslaugos nėra organizuotos pagal individualius vaiko ar suaugusiojo, turinčio negalią, poreikius, jose vyrauja institucinė kultūra - nuasmeninimas, griežta tvarka bei taisyklės, grupinė priežiūra ir kt. Galimybės integruotis minimalios. Mes nekalbam apie tų institucijų sugriovimą, kalba apie tų asmenų paslaugų gavimą bendruomenėje.
Pasak K. Levickaitės, galima pamatyti žinučių apie vienų globos namų gyventojų važinėjimus į kitus tokio paties tipo globos namus. Ir tai yra integracija? Dabar integruojasi neįgalūs asmenys su pabėgėliais Rukloje, logika tokia - neišnaudojamos ten esamos patalpos. Dėl patalpų gal ir gerai sugalvota, bet jei mąstytume apie psichikos sutrikimus turinčių žmonių integraciją - tai tragedija.
Psichikos sveikatos diena ir ateities perspektyvos
Psichikos sveikatos diena, minima kiekvienais metais spalio 10 d., tai pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama didinti informuotumą apie psichikos sveikatos problemas ir skatinti psichikos gerovę. Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema yra „Psichikos sveikata visiems: psichikos sveikatos paslaugų stiprinimas“.
Ši diena primena apie kolektyvinę atsakomybę stiprinti emocinę sveikatą, mažinti stigmą ir užtikrinti, kad pažeidžiamos visuomenės grupės ir nepakankamai aprūpinti gyventojai gautų jiems reikalingą paramą. Skatindami atvirus pokalbius ir kviesdami asmenis teikti pirmenybę savo psichikos gerovei, galime dirbti kartu kurdami įtraukesnę ir palankesnę visuomenę.
Norint pagerinti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų padėtį Lietuvoje, būtina imtis šių veiksmų:
- Mažinti stigmą ir diskriminaciją: Šviesti visuomenę apie psichikos sveikatos sutrikimus ir skatinti supratimą bei toleranciją.
- Gerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę: Užtikrinti, kad visi, kuriems reikia pagalbos, galėtų ją gauti laiku ir efektyviai.
- Užtikrinti žmogaus teises: Ginti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų teises ir orumą.
- Skatinti integraciją į visuomenę: Kurti bendruomenines paslaugas ir programas, kurios padėtų žmonėms su psichikos sveikatos sutrikimais gyventi visavertį gyvenimą.
- Politinė valia: Lietuvoje labai reikia politinės valios. Bet kol kas nėra žmogiško noro pamatyti nematomus žmones ir išgirsti jų poreikius.
tags: #psichikos #sveikatos #sutrikimu #paplitimas #teises #pazeideju