Psichoanalizė - tai teorija apie žmogaus psichiką ir praktinis terapinis metodas, sukurtas Sigmundo Freudo. Šis metodas iš pradžių buvo naudojamas psichinių sutrikimų bei neurozių tyrimui ir gydymui, o vėliau pradėtas taikyti įprastų psichikos reiškinių, tokių kaip sapnai, apsirikimai, vaikų seksualumas ir humoras, analizei. Psichoanalitikai teigia, kad žmonės sapnuoja tam, kad apsaugotų savo miegą.
Psichoanalizės esmė ir pagrindiniai principai
Psichoanalizės teorija remiasi požiūriu, kad žmogaus asmenybę ir nuostatas formuoja ne tik genetiniai ir fiziniai veiksniai, bet ir ankstyvieji santykiai su tėvais, seksualumas, meilė, neapykanta, praradimai ar išsiskyrimai. Pagrindinė psichinių sutrikimų priežastis, pasak S. Freud, yra vidiniai konfliktai, kurių žmogus nėra įsisąmoninęs.
Psichikos sričių analizė
Psichoanalizėje psichiniai reiškiniai nagrinėjami keliais aspektais: topografiniu, dinaminiu, ekonominiu, struktūriniu ir adaptaciniu. Topografiniu aspektu psichika dalijama į sąmonę, priešsąmonę ir pasąmonę. Pasąmonė yra primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų, kurie nepriimtini sąmonei ir todėl buvo išstumti, talpykla.
Dinaminis aspektas
Analizuojant psichiką dinaminiu aspektu, ieškoma priežasčių, nulėmusių asmenybės poelgius ir bruožus. Teigiama, kad žmogaus elgesį lemia įgimtų paskatų, ego veiklos ir gynybos mechanizmų sąveika.
Ekonominis aspektas
Psichikos ekonominės analizės aspektas apima klausimus, kaip psichiniai procesai gauna ir kaip panaudoja psichinę energiją. Svarbiausiu psichinės energijos šaltiniu laikomas libido.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizės specialistas
Struktūrinis aspektas
Struktūros požiūriu skiriami asmenybę sudarantys 3 dariniai: id (instinktyvūs potraukiai), ego (šių potraukių kontrolė ir derinimas su aplinka) ir superego (dorovės normos ir idealai).
Psichoanalizės metodai ir technikos
Siekdamas padėti nuo psichinių sutrikimų kenčiantiems žmonėms, S. Freud išbandė hipnozės ir katarsio metodus, tačiau vėliau šių gydymo priemonių atsisakė, visą dėmesį skirdamas laisvosioms asociacijoms ir perkėlimui.
Laisvosios asociacijos
Laisvosios asociacijos yra pagrindinis metodas, taikomas psichoanalizės proceso metu. Psichoanalitikas skatina klientą kalbėti viską, kas tuo metu jam „šauna į galvą“, prašoma nieko neslėpti net iš pažiūros kvailų, nemalonių, gėdingų ar nereikšmingų dalykų.
Perkėlimas
Perkėlimo mechanizmą būtų galima apibrėžti kaip jausmų, nuostatų, lūkesčių, norų svarbiausiems žmogui asmenimis, t.y., tėvams, perkėlimą į analitiką. Šis procesas yra pasąmoninis ir suteikia galimybę tyrinėti žmogaus santykius su pirminiais objektais.
Psichoanalitikas: kas jis toks?
Psichoanalitikas - tai specialistas (psichologas ar psichiatras), kuris yra baigęs Tarptautinės psichoanalizės asociacijos reikalavimus atitinkančią 4-8 metų trukmės programą. Klinikinės psichoanalizės mokymo programa apima teorines studijas, asmeninę analizę ir prižiūrimąją analizę.
Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams
Psichoanalitiko vaidmuo ir funkcijos
Psichoanalitikas padeda žmogui įgyti įžvalgą apie tikruosius jo jausmus, mintis, norus, baimes, vidinius prieštaravimus. Ši įžvalga padeda spręsti vidinius konfliktus ir išsivaduoti iš žmogų kankinančio užburto rato. Ilgesnį laiką lankantys psichoanalizę ar ją baigę žmonės pasijunta laisvesni gyvenime, išlaisvėja jų kūrybiškumas, jie gali labiau atskleisti savo asmenybės potencialą, tampa labiau sąmoningesni.
Psichoanalizės seansas
Psichoanalizės seansai vyksta psichoanalizės specialisto kabinete, paprastai toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Klientas guli ant kušetės, specialistas sėdi už jo galvos. Šios sąlygos reikalingos, kad klientas galėtų atsipalaiduoti negalvodamas apie specialisto reakcijas ir laisvai asocijuoti.
Kada kreiptis į psichoanalitiką?
Psichoanalizės metodas gali padėti įveikti daugelį psichikos sutrikimų: nerimo, depresijos, obsesinį - kompulsinį, hipochondriją ir kt. Tačiau dažnai į psichoanalitikus kreipiasi žmonės, kurie nesiskundžia jokiais psichiniais sutrikimais, tačiau nuolat įsivelia į juos skaudinančius santykius arba niekaip jų nesukuria, kurie nuolat susipyksta su savo viršininkais ar draugais, bendradarbiais ir niekaip negali suprasti, kodėl taip atsitinka, tie, kurie griauna arba užkerta kelią savo sėkmingumui karjeros srityje, taip pat tie, kurie nuolat be aiškios realios priežasties jaučia nerimą, liūdesį, daug sau ką draudžia, jaučiasi susikaustę ir negyvena taip, kaip iš tiesų norėtų.
Sąmonė ir pasąmonė: kas tai?
Nuo Sigmundo Freudo laikų psichoanalitikai išskiria sąmonę ir pasąmonę, kaip žmogaus psichikos topografinius laukus, kuriuose funkcionuoja atitinkamai sąmoningi ir nesąmoningi psichiniai procesai. Sąmonė ir pasąmonė nėra smegenų struktūros, jų negalima lokalizuoti smegenyse, priskiriant tam tikrai smegenų sričiai. Tai yra kažkas tokio, ko mes negalime apčiuopti ir tiksliai pasakyti, su kuo tai susiję.
Pasąmonės įtaka
Psichoanalizėje galvojama, kad didžioji dalis mūsų funkcionavimo yra nuspręsta pasąmonės. Dalis psichoanalitikų ir neuromokslininkų teigia, jog sąmonė apskritai neegzistuoja, nes kiekvienas mūsų veiksmas ar mintis pereina per pasąmonę.
Taip pat skaitykite: Žinios psichologijoje
Sapnai kaip pasąmonės atspindys
Dar Freudas yra pasakęs, kad sapnas - karališkas kelias į pasąmonę. Sapnuose pasąmonė dažnai pateikia informaciją, iš kurios žmogus gali pasidaryti tam tikras išvadas. Ji sapnams suteikia tam tikrą struktūrą: parodo kai kuriuos dalykus netiesiogiai, per simbolius, tad turime patys ieškoti atsakymų.
Psichoanalizė Lietuvoje
20 amžiaus 7 dešimtmetyje psichiatras psichoterapeutas A. Alekseičikas Kirinovas pradėjo taikyti laisvųjų asociacijų metodą ir sapnų analizę, vėliau tam tikrus psichoanalizės technikos elementus - grupinėje terapijoje. Lietuvos psichologų sąjungos dinaminės psichologijos grupė 1989 įsteigė Lietuvos psichoanalizės draugiją, kuri vienija profesionalius psichoanalitikus, psichoterapeutus ir studijuojančius psichoanalizę.
tags: #psichoanalitikas #ziniu #geluonis