Psichodinaminė Terapija: Giluminis Kelias į Savęs Pažinimą

Daugelio žmonių gyvenimuose pasitaiko laikotarpių, kai nebepavyksta suprasti, kas vyksta ne tik su jų kūnu, bet ir siela. Pajutus nerimą, susidūrus su nemiga, santykių problemomis, stipriais, nesuprantamais jausmais ar įvairiais kūno pojūčiais, atsiranda poreikis ieškoti pagalbos. Psichodinaminė terapija - tai vienas iš giluminių psichoterapijos būdų, siekiančių padėti žmogui suprasti savo vidinį pasaulį ir rasti ilgalaikius sprendimus.

Kas yra psichodinaminė terapija?

Psichodinaminė psichoterapija - tai psichoterapijos kryptis, kuri padeda žmonėms suprasti savo gilesnes emocines problemas, jų šaknis ir įtaką dabartiniam gyvenimui. Ši terapijos forma remiasi psichoanalitine teorija, kuri pabrėžia pasąmonės svarbą ir tai, kaip praeities įvykiai gali formuoti mūsų dabartinį elgesį, emocijas ir santykius. Psichodinaminis požiūris teigia, kad dvasiniai fenomenai žmogaus sieloje yra susiję priežasties pasekmės ryšiais, kad asmenybė yra paslanki, ji keičiasi ir auga, kad suvokus ir išgyvenus problematiško elgesio ir savijautos priežastis, galima surasti pažangesnius, t.y. brandesnius prisitaikymo ir funkcionavimo būdus. Paprastais žodžiais kalbant, psichoterapija yra „gydymas žodžiu“, pokalbiai, kurių metu jūs stengiatės kartu su terapeutu susigaudyti savo problemose, kad palengvintumėte ir padarytumėte gyvenimą turtingesnį, suprantamesnį ir spalvingesnį sau ir jus supantiems žmonėms.

Istorinės ištakos

Psichodinaminės psichoterapijos ištakos - psichoanalizėje. Visi esame girdėję Z. Freudo pavardę, tad jį galima vadinti psichodinaminės psichoterapijos tėvu, žinoma, šiuolaikinė psichodinaminė psichoterapija yra labai nutolusi nuo pradinių Freudo idėjų, evoliucionavusi, bet pradžia buvo ten.

Pagrindiniai teiginiai

Pagrindiniai psichodinaminės psichoterapijos teiginiai yra šie:

• Žmogus yra valdomas pasąmoninių impulsų, taigi, jo elgesio motyvai yra pasąmoningi, o tai reiškia, kad jie yra sąmoningai nesuvokiami.
• Žmogus yra nuolatos veikiamas vidinių konfliktų. Tai ypač atsispindi pradėjus psichoterapiją - viena asmenybės dalis siekia pokyčių, o kita asmenybės dalis siekia išlikti stabili ir nepakitusi. Vidiniai konfliktai pasireiškia žmogaus kasdieninėje veikloje, ypač tada, kai reikia pasirinkti.
• Asmenybės raidą lemia jos įgimtos savybės, tėvų psichologinės charakteristikos ir ryšys tarp vaiko ir tėvų. Ypač svarbūs yra pirmieji gyvenimo metai.
• Siekdamas išsaugoti savo savivertę ir/ar sumažinti nerimą žmogus naudoja psichologines gynybas, kurios būna nebrandžios (pvz.: neigimas, skėlimas (matymas tik juoda arba balta), projekcija ir kt.) arba brandžios (humoras, sublimacija ir kt.).
• Daug dėmesio skiriama darbui su pasipriešinimu, kadangi tam tikra asmenybės dalis vengia pokyčių. Pasipriešinimo formos gali būti labai įvairios - nuo tylos ir neturėjimo apie ką kalbėtis iki pamiršimo atvykti ar vėlavimo į konsultacijas.
• Pagrindinės varos - seksualumas ir agresija, kurių slopinimas arba netinkama išraiška sukelia asmenybės problemas ir simptomus.
• Psichiką sudaro trys struktūros: ID, Ego ir Superego.
• Galima teigti, kad žmogus beveik savęs nepažįsta dėl daugybės įvairių vidinių pasąmoninių konfliktų, draudimų, nerimo ir gynybos mechanizmų, kurie verčia slėptis pačiam nuo savęs.

Todėl psichodinaminės psichoterapijos vienas iš pagrindinių tikslų - padėti žmogui atrasti ir geriau pažinti bei įsisąmoninti savo pasąmoninius impulsus, gynybas, nerimą ir kitus jausmus, t.y.

Taip pat skaitykite: Kas yra psichodinaminės teorijos?

Kaip veikia psichodinaminė terapija?

Psichodinaminė psichoterapija remiasi psichoanalitine asmenybės samprata, vienas svarbiausių šios terapijos tikslų yra atskleisti pasąmonėje slypinčius konfliktus, troškimus ir norus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocinei gerovei. Terapijos metu pacientas yra skatinamas laisvai asocijuoti, kalbėti apie savo mintis, jausmus, fantazijas, norus ir sapnus, gilinamasi į ankstyvas patirtis, santykius su reikšmingais žmonėmis, pasikartojančius elgesio šablonus. Terapijos metu siekiama sukurti saugų ir pasitikėjimą keliantį terapinį santykį, kuriame pacientas gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis ir patirtis. Santykis tarp paciento ir psichoterapeuto yra labai svarbus, terapijos metu jis nagrinėjamas, kyla įvairūs jausmai, apie tai kalbama, analizuojama, nes pats ryšys tarp paciento ir psichoterapeuto yra gal būt net svarbesnis gydomasis veiksnys nei intervencijos ar gydymo technikos.

Esminiai psichodinaminės terapijos elementai

Psichodinaminė psichoterapija apima keletą esminių elementų:

1. Emocijų raiška ir tyrinėjimas: Pagrindinis dėmesys skiriamas emocijų raiškai. Yra skatinama emocijų išraiška ir emocijų tyrinėjimas. Terapeutas padeda į žodžius įterpti emocijas, suprasti jų prieštaringumą, paslėptą baimę, atpažinti emocijas, kurias bandoma paslėpti. Yra pripažinta, kad emocinė įžvalga nėra tas pats, kas intelektualinė įžvalga. Žmogus gali daug žinoti, bet taip nieko ir nesuprasti.
2. Vengimo patirti neigiamas mintis ir jausmus tyrinėjimas: Tyrinėjamas vengimas patirti neigiamas mintis ir jausmus. Žmonės gali užsiimti pačiais įvairiausiais dalykais vien tik tam, kad negalvoti ar nejausti to, kas yra nemalonu. Asmeninių santykių rėmuose yra nekalbama, vėluojama, pamirštama. Tai vengimo būdai, kuriais yra atkreipiamas dėmesys, kad santykiuose vyksta kažkas, kas yra nemalonu, bet dėl subjektyvių priežasčių yra vengiama kalbėti.
3. Dominuojančių temų, pasikartojančių įvykių analizė: Psichodinaminės krypties psichoterapeutai analizuoja besikartojančias temas, įvykius paciento gyvenime, santykiuose, jausmuose. Kartais pacientas to nesupranta. Kiti, supranta, tačiau nežino ką daryti, kad tai liautųsi.
4. Praeities įvykių supratimas: Praeitis nėra pagrindinis diskusijų objektas terapijos metu, tačiau tai yra labai svarbi dalis. Nes būtent praeitis, kartais labai aktyviai gyvena dabartyje. Nesupratus savo praeities, negali pilnavertiškai suprasti ir dabarties. Ši terapija pabrėžia vaikystės patirčių svarbą.
5. Tarpasmeninių santykių nagrinėjimas: Tai labai svarbi psichoterapijos dalis. Jai yra skiriama labai daug dėmesio. Analizuojami terapiniai santykiai. Paciento ir terapeuto ryšys yra dar vienas labai svarbus terapijos aspektas, kuris labai dažnai tampa ir prasmingu, ir emociškai įkrautu. Šiame terapiniame santykyje tai pat iškyla pasikartojančios temos, atsikartoja asmeniniai santykiai. Pavyzdžiui: asmuo, kuris yra linkęs nepasitikėti kitais, ir į terapeutą gali „žiūrėti“ įtartinai, juo nepasitikėti. Asmuo, kuris bijo nepritarimo, atstūmimo, gali turėti didelių baimių (sąmoningų arba ne), kad terapeutas gali nutraukti psichoterapiją.
6. Fantazijų pasaulio analizė: Skirtingai nuo kitų psichoterapijos rūšių, psichodinaminė psichoterapija yra vienintelė, kuri neturi išankstinės darbotvarkės. Čia pacientai kalba tai, kas jiems ateina į galvą. Kuomet ilgainiui pacientams tai pavyksta, jų mintys, natūraliai pradeda aprėpti labai įvairius aspektus: norus, baimes, fantazijas, svajones ir pan.
7. Asociacijų laisvė: Klientas skatinamas kalbėti laisvai ir dalintis mintimis, kurios jam kyla be cenzūros.
8. Pasąmonės įtaka: Psichodinaminė terapija siekia atskleisti pasąmonės procesus, kurie formuoja mūsų mintis, jausmus ir elgesį.

Kaip vyksta psichodinaminės psichoterapijos procesas?

Galima išskirti tris psichodinaminės psichoterapijos etapus. Pirmasis - pradžia. Tai pirminis susitikimas, kurio metu terapeutas ir pacientas susipažįsta, įvyksta terapeuto „pasimatavimas“, ar tai mano žmogus, ar norėsiu pabandyti pas jį pavaikščioti. Pradiniame etape siūloma susitikti keletą kartų, pasikalbėti apie žmogaus istoriją, terapeutas įvertina, ar galės šiam konkrečiam žmogui padėti, atlieka asmenybės diagnostiką, ir tuomet po šių kelių kartų priimamas abipusis sprendimas įsipareigoti ilgalaikei giluminei psichoterapijai. Antrasis etapas - tai psichoterapijos tikslų siekimo etapas, jo trukmė labai įvairi, priklauso nuo problemų pobūdžio, asmenybės struktūros, daugelio dalykų, paprastai giluminė psichoterapija trunka laike, tai ilgalaikis procesas, greitų rezultatų nereiktų tikėtis. Pirmieji pokyčiai gali pradėti ryškėti praėjus keliems mėnesiams, tad darbas nėra trumpas. Na ir trečiasis etapas - baigiamasis, tai apibendrinimo, taškų sudėliojimo, atsisveikinimo laikas.

Terapijos organizavimas

Pirminė psichoterapinė konsultacija - tai vienas ar keli susitikimai, kurių metu specialistas įvertina jūsų nusiskundimus ir rekomenduoja Jums tinkamą gydymą: psichoterapiją (asmeninę arba grupinę) ar medikamentinį gydymą. Iš pradžių aptariamos priežastys, paskatinusios psichoterapijai. Psichoterapeutas stengiasi suprasti, kaip pacientas jaučiasi, ko tikisi, ar yra pasirengęs gilintis į savo pasąmoninius konfliktus. Kitu atveju gali būti rekomenduojama kitokios psichoterapijos formos. Pirminio pokalbio metu įvertinami paciento poreikiai, lūkesčiai, pasirengimas gilintis į vidinius konfliktus bei terapijos galimybės. Pacientas ir psichoterapeutas susipažįsta, ir palankiu atveju susiklosto abipusiu pasitikėjimu grindžiami santykiai. Tai tampa pagrindu vėlesniam gydymui. Su pacientu aptariamos ir psichoterapijos sąlygos (valandų skaičius, mokestis ir pan.) Asmeninė terapija yra skirta aptarti skausmingiems ar tiesiog intymesniems dalykams, kurių nesinori ar neatsiranda erdvės aptarti šeimoje ar su draugais. Tai yra šansas kiekvienam tapti brandesniu, priklausomai nuo pakopos, kurioje šiuo metu esate: tas, kuris galvoja, kad neturi problemų, turi galimybę tapti atviresniu sau ir atrasti savo trūkumus; tas, kuris jaučia, jog turi sunkumų su tėvais, sutuoktiniais, draugais, mokslais ar savęs vertinimu, gali detaliau panagrinėti tuos sunkumus ir atrasti naujus požiūrius į juos bei naujus būdus sau padėti. Tai ne visada reiškia, kad gyvenimas taps lengvesnis, bet jis tikrai gali tapti prasmingesnis ir gilesnis.

Psichoterapija gali būti ir skausminga, nes gali (ir dažniausiai turi) būti paliesti taip pat ir nemalonūs momentai, kurie neduoda ramybės ir kliudo „normaliai” gyventi. Nuo gyvenimo, kuriame yra svarbūs ir nesvarbūs dalykai (juos pravartu mokytis atskirti), terapija skiriasi tuo, kad joje šių mažų ir didelių dalykų nėra, taigi jūs galite kalbėti apie viską, kas jums rūpi - ne tik apie „gyvenimo prasmę”, bet ir apie „prozišką” buitį ar apie, pvz.: batus, kuriuos nusipirkote, nes jie buvo „tokie gražūs”, o dabar spaudžia kojas, nes pasirodė esą per maži ir t.t. Labai svarbu dalintis tuo, kaip jaučiatės pas terapeutą. Psichoterapinis konsultavimas vyksta tarpasmeninio kontakto pagrindu. Tai labai svarbus profesionaliai - žmogiškas ryšys, kuriame reikšmingi įprastinio bendravimo aspektai - pasitikėjimas, pagarba, tolerancija. Gali būti, kad jūsų savijauta terapinėje situacijoje atkartos kokią nors kitą jūsų gyvenimo situaciją, kai jūs jau panašiai jautėtės, ir tada tai galima išsamiai aptarti, turint tikslą susigaudyti jūsų jausmuose.

Taip pat skaitykite: Apie humanistinės psichologijos kryptis

Psichodinaminės psichoterapijos trukmė ir tikslas

Susitikimų trukmė yra 45 minutės, jie vyksta vieną arba du kartus savaitėje. Psichoterapija gali būti trumpalaikė (10 - 20 susitikimų) ir ilgalaikė (nuo 30 iki 100 ir daugiau susitikimų), priklausomai nuo jūsų poreikio ar sunkumų pobūdžio. Psichodimaminės psichoterapijos efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su jos trukme. Terapija tęsiasi tol, kol kenčiama dėl dvasinio diskomforto. Paprastai nenumatomas joks konkretus terminas, o terapija baigiama bendru psichoterapeuto ir paciento sutarimu. Pacientas turi teisę bet kada psichoterapijos atsisakyti, tačiau toks atsisakymas turi būti suvoktas (t.y. tam skiriami bent keli susitikimai). Psichoanalitinė psichoterapija padeda pamatyti vidinius konfliktus, kurie dėl žmogaus psichologinių savybių jam pačiam lieka nepažinūs. Terapijos metu atsirandanti įžvalga padeda pažinti save.

Kam skirta psichodinaminė terapija?

Psichodinaminė psichoterapija yra naudinga daugeliui žmonių, siekiančių suprasti savo emocijas, jausmus ir elgsį. Ji leidžia pažvelgti į žmogaus psichikos gelmes ir rasti veiksmingas ilgalaikes sprendimo priemones.

Pagalba įvairiose situacijose

Pagalbos verta ieškoti, jei žemiau išvardinti simptomai trukdo jums jaustis laimingu ar tęsti įprastą veiklą:

• Kamuoja nuotaikų kaita ar jaučiatės depresiškas, prislėgtas.
• Jaučiate nerimą, o kartais jus apima panika.
• Jei turite įvairių baimių (parausti, nualpti, tamsos, vairuoti mašiną ir pan.).
• Jei jums trukdo įkyrios mintys ar veiksmai.
• Jei patyrėte sukrėtimą (avarija, netektis, smurtas, skyrybos ir kt.).
• Jei santykiai su jus supančiais žmonėmis įtemti ar alinantys.
• Jei nepatinkate sau ar nepasitikite savimi.
• Jei jaučiatės vienišas.
• Jei trūksta gyvenimo prasmės jausmo ar kyla minčių apie savižudybę.
• Jei turite įvairių somatinių skundų, bet gydytojai neranda ligos ir vadina tai „nervais“.

Apribojimai

Dėl darbo principų psichodinaminė terapija gali būti mažiau naudinga asmenims su silpna impulsų kontrole, itin linkusiems jausmus „išveikti“, pavyzdžiui, susiduriantiems su aktyvia priklausomybe įvairioms medžiagoms, lošimams ar kitam destruktyviam elgesiui, turintiems valgymo sutrikimų, esant savižudybės krizei, ar sunkioms obsesinio kompulsinio sutrikimo formoms.

Vaikų psichodinaminė psichoterapija

Vaikų psichodinaminė psichoterapija yra terapijos forma, skirta vaikams ir paaugliams, kurios pagrindas yra psichodinaminė terapija. Ji remiasi psichoanalitinėmis teorijomis ir metodais, siekdama suprasti ir gydyti vaikų psichologines problemas bei skatinti jų emocinį ir psichologinį vystymąsi.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo apžvalga: psichodinaminis požiūris

Pagrindiniai principai

Psichodinaminė psichoterapija su vaikais pagrįsta keletu svarbių principų:

• Pasąmonės analizė: Psichodinaminė psichoterapija teigia, kad vaikų elgesys, jausmai ir mintys gali būti kontroliuojami ir veikiami pasąmonės jėgų, o ne sąmoningos valios.
• Praeities įtaka: Terapija remiasi įsitikinimu, kad ankstyvosios patirtys ir santykiai su tėvais ar globėjais gali turėti ilgalaikę įtaką vaiko emociniam ir psichologiniam vystymuisi bei įsitikinimų ir elgesio modelių kūrimui.
• Simbolinis kalbėjimas: Psichodinaminės psichoterapijos metu vaikai yra skatinami išreikšti savo jausmus, mintis ir fantazijas per simbolius, žaidimus ir meną. Šis simbolinis kalbėjimas leidžia vaikui išreikšti save ir suprasti save giliau.
• Perkėlimas: Psichodinaminė psichoterapija teikia dėmesį vaiko santykiams su terapeutu. Vaikas gali perduoti savo jausmus, lūkesčius ir elgesį iš ankstesnių santykių į terapeutą. Tai suteikia galimybę atskleisti ir suprasti problemas ir konfliktus, kurie gali būti atspindėti terapijos santykyje.
• Išaiškinimas: Terapeutas padeda vaikui išaiškinti ir suprasti jo vidinę pasaulio sampratą, jausmus ir mintis, siekiant gilesnio supratimo apie save ir savo patirtis.

Vaikų psichodinaminė psichoterapija dažnai vyksta individualiose sesijose, kurios gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių metų. Terapeutas skatina vaiką kalbėti, žaisti, piešti ar kurti, siekiant išreikšti savo vidinius jausmus ir mintis. Psichodinaminė psichoterapija kilusi iš psichoanalizės, kurią sukūrė Z. Freud‘as.

Ar psichoterapija yra efektyvi?

Daug ir dažnai tenka girdėti panašių abejonių, ypač kvestionuojančių jos pagrįstumą, patikimumą, naudą asmenybės gyvenimo kokybei. Tiek medicinoje tiek psichologijoje vienas plačiai priimtinų būdų skirtų duomenų apibendrinimui yra naudojamas meta - analizės metodas. Šis metodas leidžia palyginti skirtingų studijų rezultatus juos konvertuojant į apibendrintus rodiklius, iš kurių jau galima daryti tam tikras išvadas. Plačiai naudojama metrika yra tikimybės tankis - tai skirtumas tarp gydymo grupės ir kontrolės grupių, išreiškiamas standartinio nuokrypio vienetais. Tikimybės tankis išreikštas 1.0 nuokrypiu rodo, kad pacientai, gaunantys gydymą yra vienu standartiniu nuokrypiu sveikesni nei pacientai negaunantys gydymo. Tikimybės tankis išreikštas 0,8 nuokrypiu yra laikomas didelio poveikio dydžiu; 0,5 vidutinio dydžio, 0,2 - mažo poveikio dydžio. Tai, kad psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi, patvirtina ne mažas skaičius studijų (žr. Abbas et al. De Maat et al. Paskutiniai penki tyrimai rodo (žr. lentelę viršuje), kad psichoterapijos nauda siekia ne tik esamą momentą, bet terapijos poveikis išlieka net ir tada, kai terapija yra pasibaigusi. Tai pokyčiai, kurie įtakoja gebėjimą atspindėti savo vidines būsenas ir pokyčiai prieraišumo lygmenyje, taip pat pokyčiai mintyse, jausmuose, elgesyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad psichodinaminė psichoterapija gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį. Po šios terapijos žmonės dažnai jaučiasi emociškai stipresni, labiau priimantys save ir kitus, įgyja daugiau vidinės ramybės bei stabilumo.

Ko siekiame psichodinaminės psichoterapijos metu?

Labai priklauso nuo žmogaus, bet bendrieji principai būtų tokie: žmogus gali lengviau toleruoti prieštaringumus, mažiau vertina pasaulį ir save juoda-balta kategorijomis, geba labiau atsižvelgti į kitą žmogų, į jo jausmus, atsiranda realistiškesnis savęs vaizdas, žmogus nebebijo savo ribotumų, jautrumų, įgyjamas sveikas savivertės jausmas, savo jėgos, gyvenimo kūrimo jausmas, savarankiškumas, autonomija, gebėjimas toleruoti vienatvę, nes nebereikia kito žmogaus, kad jaustųsi gyvas, geriau toleruoja nerimą, lengviau ištveria nemalonius intensyvius jausmus, gyvenimo sunkumus, nuo jų nepalūžta, sumažėja priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų, sumažėja simptomai, dėl kurių kreipėsi gydymo, kančia, geba susivokti savyje, įvardinti jausmus ar vidines būsenas, analizuoja savo elgesį, jo pasekmes, stebi save, įsisąmonina apie save pakankamai daug dalykų. Baigiamajame etape sumažėja jausmas, kad būtinas terapeutas tam, kad jausčiausi gerai.

Kaip pasirinkti psichoterapeutą?

„Vertėtų nepabijoti susitikti su keliais terapeutais, stebėti savo kylančias reakcijas, nes taip bus lengviau suprasti, kokie jausmai kyla. Gali būti, kad nejaukumas ir atmetimo reakcija, atsiradusi pirmo susitikimo metu, yra ne dėl specialisto, o dėl paciento elgesio modelio, kuris aktualizuojasi prašant pagalbos. Verta atkreipti dėmesį, kad prasidėjus terapiniam procesui santykis su psichoterapeutu gali keistis. Išlaikyti terapinį santykį, kad abu terapijos dalyviai galėtų vienas kitu pasitikėti, gali padėti bendras tikslas. „Psichodinaminė psichoterapija reikalauja kantrybės. Terapiniam santykiui susidaryti reikalingos kelios sąlygos - pavyzdžiui, specialisto anonimiškumas ir sesijų reguliarumas ir kt.“, - sako K. Psichoterapeutas turi pažinti žmogų, suprasti, kaip jis mąsto, kaip reaguoja, kokia jo patirtis bei kokie svarbiausi santykiai. Taip pat ar pacientui pasaulis atrodo saugus, ar jis gali pasitikėti kitais, būti suprastas ir mylimas, o jo norai yra patenkinami. Dalis informacijos sužinoma pacientui pasakojant apie save, tačiau nemažai jos atsiskleidžia mezgant ryšį su psichoterapeutu.

tags: #psichodinamines #terapijos #principai