Kritika - neišvengiama gyvenimo dalis. Ją girdime darbe, šeimoje, iš kolegų ar vadovų. Nors kartais ji būna naudinga, dažnai kritika skaudina, sukelia pyktį ar gynybinę reakciją. Tačiau, pasak psichologų, galima išmokti į kritiką žiūrėti ramiau, atskirti naudingą informaciją nuo emocijų ir net paversti ją galimybe tobulėti.
Kritikos prigimtis ir reikšmė
Kiekvieno žmogaus gyvenimą sudaro socialiniai santykiai, kuriuose neišvengiamai susiduriame su skirtingomis nuomonėmis. Jei kitame žmoguje kažkas patinka, išsakome komplimentą, o jei nepatinka - kritiką. Tačiau kritikos išsakymas ar išgirdimas dažnai nėra malonus ar lengvas, todėl kyla klausimas, ar ji išvis reikalinga.
Evoliucionuojant kritika išsivystė kaip elgesio modelis ne veltui. Ji skatina nagrinėti, vertinti ir iškelti trūkumus, suteikdama postūmį asmens tobulėjimui ir veiksmų korekcijai, atsižvelgiant į praeityje padarytas klaidas. Be to, kritika yra svarbus ingredientas kuriant konstruktyvius ir tvarius santykius. Tačiau norint pasinaudoti kritikos privalumais, būtina mokėti konstruktyviai kritikuoti.
Kaip atskirti konstruktyvią kritiką nuo destruktyvios?
Konstruktyvi kritika nėra tolimas ar neapčiuopiamas dalykas, o labai realus ir pritaikomas gyvenime. Tai įgūdis, kurį galima išlavinti. Norint atskirti konstruktyvią kritiką nuo destruktyvios, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Konkretumas: Konstruktyvi kritika yra konkreti ir aiški, o ne dviprasmiška ar miglota.
- Objektyvumas: Ji nukreipta į elgesį ar veiksmus, o ne į patį žmogų kaip asmenį. Tai apsaugo nuo asmeninio įskaudinimo, nes lengviau keisti dalykus, kurie priklauso nuo mūsų (pvz., elgesys), nei kitokius (pvz., įgimta išvaizda).
- Pasiūlymai: Konstruktyvi kritika ne tik nurodo trūkumus, bet ir siūlo geresnius sprendimus ar būdus, kaip patobulėti.
- Pozityvumas: Joje vyrauja teigiamos emocijos ir noras padėti, o ne neigiamas tonas, žeminimas ar įžeidimai.
Būdai, kaip konstruktyviai išsakyti kritiką
Yra keletas metodų, kurie gali padėti konstruktyviai išreikšti kritiką:
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
- Sokrato metodas: Užuot tiesiogiai kritikuojant, užduokite smalsius, esminius klausimus, kurie paskatintų žmogų susimąstyti ir atrasti įžvalgas. Pavyzdžiui, retai besitvarkančio žmogaus paklausti: kaip jis sugeba prisiversti susitvarkyti? Ką jam suteikia netvarka? Ar dažnai tvarkosi?
- 90% pažanga ir 10% kritika: Pokalbyje didžiąją dalį turinio užima teigiami dalykai, o tik nedidelę dalį - neigiami.
- Sumuštinio principas: Pradėkite ir užbaikite pagyrimais, o kritiką pateikite per vidurį. Pavyzdžiui: „Pastebėjau, kad jums gerai sekasi viešai kalbant prikaustyti auditorijos dėmesį. Tik jūs nepilnai atsakėte į klausimą. Bet balso tonacija ir rankų gestai puikiai perduoda emocijas.“
Kaip priimti kritiką ir neprarasti savigarbos
Net ir konstruktyvi kritika gali būti nemaloni, todėl svarbu išmokti ją priimti ir neprarasti savigarbos. Štai keletas patarimų:
- Atskirkite mintis nuo jausmų: Prisiminkite, kad nemalonius jausmus sukelia ne kitų žmonių komentarai, o mūsų pačių mintys. Išmokite atpažinti neigiamas, iracionalias mintis ir jas pakeisti tikroviškesnėmis.
- Išklausykite ir išsiaiškinkite: Užuot ginčijantis ar piktinantis, užduokite kritikui kuo daugiau konkrečių klausimų, kad išsiaiškintumėte, ką jis turi omenyje. Pabandykite pažvelgti į situaciją to žmogaus akimis.
- Sutikite su kritika (bent iš dalies): Net jei jums atrodo, kad kritika visiškai neteisinga, bandykite įsijausti ir sutikti su ja iš principo, surasti krislą tiesos arba pripažinti, kad to žmogaus pyktis suprantamas, nes pagrįstas tuo, kaip jis mato situaciją.
- Atskirkite kritiką nuo menkinimo: Jeigu kritika yra nekonkreti, dviprasmiška, miglota, joje yra neigiamų emocijų ir ji nepasiūlo geresnio sprendimo, tai greičiausiai yra menkinimas, kurį galite tiesiog paneigti.
- Išsiaiškinkite kritiko motyvus: Kodėl kritikas blogai kritikuoja? Gal jis pats pasijuto menkas, emociškai ne pusiausvyroje arba jus ne taip suprato?
- Būkite dėkingi už kritiką: Net jei kritika yra nemaloni, ji verčia mus ieškoti atsakymų savyje ir tobulėti.
Atjauta sau - raktas į sveiką santykį su kritika
Svarbu suprasti, kad atjauta sau nėra tolygu savęs gailėjimui ar pasidavimui. Savigaila dažnai veda į bejėgiškumo ir aukos vaidmens prisiėmimą, o atjauta sau skatina prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir ieškoti būdų, kaip įveikti sunkumus.
Atjauta sau padeda geriau tvarkytis su stresu, didina atsparumą stresui, stiprina savivertę ir pasitikėjimą savimi. Tai reiškia, kad būtina tvarkytis su kritikuojančiomis mintimis, atpažinti savo vidinį kritiką ir išmokti su juo kalbėtis kaip su draugu.
Praktikuodami savęs priėmimą ir rūpestį savimi, jūs kuriate tvirtą pagrindą savo psichologinei gerovei. Tai reiškia priimti save tokius, kokie esame, su visais savo privalumais ir trūkumais, be savęs teisimo.
Kaip įveikti vidinį kritiką?
Vidinis kritikas - tai balsas galvoje, kuris nuolat vertina, smerkia ir lygina su kitais. Norint išmokti atpažinti savo vidinį kritiką, svarbu pradėti stebėti savo mintis ir jausmus. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip kalbate su savimi, kai susiduriate su sunkumais, nesėkmėmis ar iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Jeigu jau išmokote atpažinti savo vidinio kritiko balsą, kitas žingsnis - išmokti su juo kalbėtis. Atjauta sau nereiškia, kad turite su juo ginčytis ar bandyti jį įtikinti, kad jis klysta. Pirmiausia, pabandykite įvardyti savo vidinio kritiko žodžius. Paklauskite savęs: „Ką jis sako? Kokius jausmus jis man kelia?“ Tai vienas iš būdų geriau suprasti, kas slypi už jo kritikos.
Kai jau supratote savo vidinio kritiko žinutę, pabandykite su juo kalbėtis kaip su draugu. Padėkokite jam už rūpestį ir pasakykite, kad suprantate jo susirūpinimą. Vietoje kritikos ir savęs kaltinimo pabandykite naudoti pozityvius teiginius ir savęs palaikymą.
Kritika kaip galimybė augti
Galiausiai, svarbu suprasti, kad kritika gali būti ne tik nemalonus išgyvenimas, bet ir galimybė augti ir tobulėti. Kaip teigia psichologė Rūta Mikalauskaitė, už kritiką žmonės turi būti dėkingi, nes ji padeda keisti save, auginti savo asmenybę ir tobulėti.
Jei kritiką vertiname kaip suteiktą galimybę augti emociškai, ji yra labai geras matavimo vienetas, padedantis įvertinti savo emocinę būseną. Būdami atviri ir dėmesingi kritikai, galime išmokti daug naujo apie save ir pasaulį, tapti stipresni ir atsparesni gyvenimo iššūkiams.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
tags: #psichologai #apie #kritika