Įvadas
Ar kada susimąstėte, kodėl jūsų draugai atrodo populiaresni ir labiau bendraujantys nei jūs? Mokslas patvirtina, kad tai nėra tik iliuzija. Dauguma žmonių jaučiasi panašiai, net ir tie, kurie atrodo patrauklūs ir populiarūs vakarėlių liūtai. Šiame straipsnyje panagrinėsime tinklų teoriją per „draugų paradokso“ prizmę, atskleisdami socialinių ryšių subtilybes ir jų įtaką mūsų gyvenimui.
Draugų paradoksas: tinklų teorijos pagrindai
Elementariam draugų paradokso paaiškinimui, publikuotam American Journal of Sociology žurnale, šiemet sukanka 25 metai. Paradokso esmė - dauguma žmonių jaučiasi, kad jų draugai turi daugiau draugų nei jie patys. Tai nėra iliuzija, bet matematinis dėsningumas, kurį galima paaiškinti tinklų teorija.
Pavyzdžiui, įsivaizduokime penkis žmones (A, B, C, D ir E), susijusius penkiais ryšiais. Vidutinis draugų skaičius yra 2 (5 ryšiai x 2 / 5 žmonės). Tačiau, jei pažvelgsime į kiekvieno žmogaus draugų skaičių atskirai, pamatysime, kad A turi 2 draugus, B - 2, C - 2, D - 3, o E - 1. Vidutinis draugų skaičius vis dar yra 2, bet vidutinis draugų draugų skaičius yra didesnis, nes skaičiuojant įtraukiami dažniau tie žmonės, kurie turi daugiau draugų.
Matematiškai tai galima paaiškinti taip: draugų kvadratų sumą padaliname iš draugų sumos. Šiuo atveju, 2² + 2² + 2² + 3² + 1² = 4 + 4 + 4 + 9 + 1 = 22. Padaliname iš draugų sumos (2 + 2 + 2 + 3 + 1 = 10) ir gauname 2.2. Taigi, vidutinis draugų draugų skaičius (2.2) yra didesnis už vidutinį draugų skaičių (2).
Šių vidurkių vertės gali sutapti tik tuo atveju, jei visi žmonės turi po vienodai draugų. Tarkime, kad N žmonių draugų draugų suma yra lygi D², o tų pačių N žmonių draugų suma yra lygi D¹. Jei visi N žmonių turi po vienodai, po d draugų, tuomet D² = N * d² ir D¹ = N * d. Padalinę D² iš D¹, gauname d, kuris yra lygus vidutiniam draugų skaičiui.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Socialinių ir ekonominių tinklų teorija
Šiuos draugų ratus tyrinėja socialinių ir ekonominių tinklų teorija. Šios mokslo šakos šaknys siekia XIX a. vidurį, kai sociologijos pradininkas Augustas Komtas užsiminė apie ryšių svarbą tarp socialinių veikėjų. Šiuolaikinis tinklų vaizdavimas atsirado psichologo Jakobo Moreno darbuose XX a. pirmoje pusėje, kuriuose jis analizavo vaikų ir paauglių socialinių įpročių kitimą.
Tinklų teorijos renesansas įvyko apie 1990 metus, kai daugėjant kompiuterių mokslininkams atsirado galimybių skaitmeniškai analizuoti duomenis. Be to, dėl visuotinės kompiuterizacijos atsirado galimybės tirti žmonių veiklą elektroninėje erdvėje - naršymo internete įpročius, ryšius elektroniniais laiškais ar bendruomenių evoliuciją internetiniuose žaidimuose. Šiuolaikinė tinklų teorija nagrinėja ir duomenis surinktus iš mobilių įrenginių - jūsų skambučiai ar trumposios žinutės gali padėti mokslininkams suprasti su kuo, kaip ir kada bendraujate.
Pagrindiniai dėsningumai tinklų teorijoje
Iš visų šiuo metu žinomų dėsningumų norėčiau išskirti du pagrindinius ir geriausiai žinomus.
Pasaulis mažas
Žemėje gyvena apie 7,4 milijardo žmonių, bet jeigu mums reiktų per pažintis pasiekti atsitiktinį žmogų, tai būtų įmanoma atlikti vos per kelis ar, blogiausiu atveju, keliolika tarpininkų. Šį fenomeną iliustruoja „šešių atskirties laipsnių“ sąvoka, kuri geriausiai žinoma dėl 1967 metais įvykusio „Mažo pasaulio“ eksperimento. Šį eksperimentą vykdę mokslininkai įteikė 160 laiškų atsitiktiniams Omahos (Nebraskoje) gyventojams ir paprašė, kad jie per savo pažintis padėtų pristatyti laišką konkrečiam žmogui Bostone. Eksperimentų rezultatų mediana buvo vos 6.
Sukonstruoti tokį mažo pasaulio matematinį modelį nėra sunku. Padarykime daugiau ar mažiau realistišką prielaidą - kiekvienas žmogus turi vieną draugų ratą, kuriame bendrauja su visais to rato nariais. Skirtingų draugų ratų mūsų įsivaizduojamame tinkle galėtų būti gana daug. Norint, kad žmonės turėtų galimybę pasiekti kitame rate esančius žmones, reikia ryšių už rato ribų. Jie gali būti pakankamai reti, bet jų turi būti. Tokiame socialiniame tinkle galime turėti be galo daug žmonių, tačiau kol atskirų ratų bus žymiai mažiau nei žmonių, tol kelias per pažintis bus žymiai trumpesnis nei bendras žmonių skaičius. Šis mažo pasaulio tinklo generavimo algoritmas dažnai vadinamas jį sukūrusių mokslininkų garbei - Watts-Strogatz algoritmas.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Mastelio nebuvimas socialiniuose tinkluose
Socialiniuose tinkluose draugų skirstinys yra laipsninio pobūdžio. Tai reiškia, kad yra nedaug žmonių, turinčių labai daug draugų, ir labai daug žmonių, turinčių mažai draugų. Panašus dėsnis yra stebimas ir kitokiuose tinkluose, pvz., mokslinių straipsnių citavimo tinklas pasižymi mastelio nebuvimu. Yra mokslinis darbas, kuris jau buvo pacituotas 300 tūkstančių kartų, bet yra labai daug tokių, kurie pacituoti vos kartą (ar išvis nebuvo pacituoti).
Pirmieji šį mastelio nebuvimą sumodeliavo Barabasi ir Albert. Jie pasiūlė elementarų modelį, kuriame daug draugų turintys žmonės laikui bėgant susiranda dar daugiau draugų. Daug citatų turintys mokslo darbai - daugiau citavimų. Šis naujas žmogus susidraugauja su vienu iš senųjų draugų. Modelis atkuria laipsninį draugų skaičiaus skirstinį, bet nevisai įtikinamai paaiškina, kodėl žmonės renkasi populiaresnius draugus. Atsakyti galima būtų paprastai - su daugeliu savo draugų susipažįstame per jau turimus draugus.
Draugystė: daugiau nei septyneri metai - tvirtumo ženklas?
Psichologai teigia, kad draugystė ateina ne savaime, ją reikia sąmoningai kurti. Tam nebūtina būti itin drąsiam ar ekstravertiškam: kartais užtenka paprastų frazių, kurios padeda pralaužti ledus.
Tyrimai rodo, kad net 58 proc. suaugusiųjų amerikiečių jaučiasi vieniši, o kas septynerius metus žmonės praranda apie pusę savo draugų. Nauja romantinė partnerystė vidutiniškai „atima“ dar porą artimų ryšių, o šeimos pagausėjimas dažnai sumažina socialinį ratą dar labiau.
Kaip užmegzti naujas draugystes?
Štai 7 paprasti sakiniai, kurie gali tapti pradžia naujai draugystei:
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
- „Labai patinka tavo ____! Kur pirkai?“ Nuoširdus komplimentas apie stilių, aksesuarą ar net šypseną - puiki pokalbio pradžia.
- „Kaip tau patinka ____?“ Žmonės mėgsta dalintis nuomone - tai aktyvuoja smegenų malonumo centrus.
- „Gal turi rekomendacijų dėl ____?“ Knygos, filmo, pomėgio ar net mėgstamos kavinės - visos rekomendacijos leidžia parodyti, kad vertinate kito žmogaus nuomonę.
- „Buvo malonu susipažinti. Norėčiau palaikyti ryšį. Kaip tau patogiausia bendrauti?“ Pirmas pokalbis dar nereiškia draugystės, bet tai - gera pradžia.
- „Buvo malonu susipažinti. Gal susitinkame dar kartą?“ Sociologai teigia, kad draugystė gimsta iš pasikartojančių susitikimų ir atvirumo.
- „Tai priminė tave, seniai norėjau parašyti. Kaip laikaisi?“ Naujų draugų galima ieškoti, bet kartais verta atgaivinti seną draugystę.
- „Aš visada ieškau draugų, su kuriais galėčiau _. Ar prisijungtum?“ Pasiūlymas prisidėti prie konkrečios veiklos - nuo knygų klubo iki sporto ar net originalaus užsiėmimo - leidžia kitiems suprasti, kad esate atviri ir priimantys.
Draugystės išdavystė ir nutraukimas
Remiantis Pensilvanijos universiteto (JAV) tyrimu, kuriam vadovavo dr. Jan Jaeger, 68 % žmonių tam tikru momentu patyrė artimo draugo išdavystę. Dažniausias draugystės nutraukimo būdas - vengimas nesprendžiant iškilusių problemų.
Psichologė Kelly Campbell su kolegomis apklausė apie 700 žmonių nuo 18 iki 66 m. ir išskyrė svarbiausius draugystės chemijos veiksnius: patogumas, komforto, saugumo, pasitikėjimo jausmas būnant šalia draugo. Utrechto universiteto (Nyderlandai) tyrimas, kuriam vadovavo dr. Geraldas Mollenhorstas, parodė, kad svarbus socialinis kontekstas. Pasikeitus kontekstui, pakinta ir draugystė.
Ką daryti, jei draugystė nutrūksta?
- Pasikalbėkite su draugu ir sužinokite, kas vyksta. Išgirskite antrosios pusės nuomonę apie santykių krizę.
- Ženkite žingsnį atgal. Atsitraukite ir pagalvokite, ką išgirdote ir ką pasakėte.
- Atvėskite. Atsikratykite minčių atrajojimo.
- Įvertinkite savo vaidmenį situacijoje. Ar gali būti, kad draugystę sužlugdė jūsų veiksmai?
- Įsijauskite į kito asmens poreikius - empatijos požymis.
- Jeigu draugas nuolat skaudina, rengia pasalas ir išbandymus, tikrina lojalumą, piktnaudžiauja gerumu, o gal draugystė nebeatlaiko gyvenimo išbandymų, geriausias psichologinis sprendimas - nutraukti santykius.
Kaip išsaugoti draugystę permainų laikotarpiu?
2023 m. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad draugų ratas mažėja. Vidutiniškai vienas žmogus turi 3,7 artimo draugo - 27 % mažiau nei prieš 10 metų. „LifeSearch“ apklausa atskleidė, kad per pastaruosius metus kiekvienas iš mūsų prarado vidutiniškai apie keturis draugus.
Kaip išsaugoti draugystę skirtingose gyvenimo situacijose?
- „Geriausia draugė laukiasi“. Jei norite palaikyti santykius, viduryje savaitės susitikite be vaikų ir antrųjų pusių.
- „Nenoriu santuokos ir vaikų“. Nuspręskite, ko jums reikia iš draugystės. Paklauskite, ko draugei reikia iš jūsų bendravimo. Ar galite susitikti pusiaukelėje ir rasti kompromisą?
- „Nesutampa finansinės galimybės“. Nustokite lygiuotis ir prisiminkite, kad draugai vertinami ne pagal sąskaitos dydį.
- „Santuoka baigėsi skyrybomis“. Paklauskite savęs, ar draugų rate jaučiate supratimą, palaikymą, esate matomi ir girdimi nepaisant šeiminio statuso?
- „Netektis ir gedėjimas“. Tokiose situacijose kenčiančiam reikia kalbėti ir išsakyti savo poreikius, o draugams - įsiklausyti ir gerbti pasirinkimus.
Kodėl draugystė svarbi?
Australijos Findlerio universiteto atliktame tyrime dešimt metų buvo stebima 1,5 tūkst. žmonių. Rezultatai atskleidė, kad žmonės, turintys daugiau draugų, gyveno 22 proc. ilgiau. Gyvenimo trukmei bičiuliai buvo netgi svarbesni už vaikus ir gimines. Džiaugsitės aukštesne saviverte vyresniame amžiuje, jei per gyvenimą rasite tikrų draugų. Draugų turėjimas tarsi patvirtina, kad aplinkiniai jus vertina pozityviai.
Disciplinuoti draugai, neišleidžiantys viso mėnesio uždarbio per dieną, motyvuoja jus elgtis taip pat. Valia būtina, siekiant ilgalaikių tikslų, todėl sąmoningi draugai gali smarkiai prisidėti prie jūsų sėkmės. Kai žmonėms trūksta kokybiško bendravimo, jie išleidžia daugiau pinigų.
Emocinė sveikata ir draugystė
Psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad emociniai sunkumai apima visą aibę problemų ir simptomų, ir tiksliai juos atpažinti gali tik žinovai. Todėl jeigu kyla klausimas „Kas man yra?“, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kitu specialistu. Tačiau stebėti save turime kiekvienas.
Kaip pasirūpinti savo emocine sveikata?
- Ar jaučiatės nuolat pavargęs?
- Ar dažnai jaučiatės prislėgtas, neramus ar irzlus?
- Ar jums sunku susikaupti ir atlikti kasdienes užduotis?
Jeigu visi atsakymai yra teigiami, verta savo emocinei sveikatai skirti daugiau dėmesio.
Patarimai, kaip gyventi ramesnį ir laimingesnį gyvenimą:
- Rūpinkitės savo fiziniu kūnu.
- Praktikuokite dėkingumą.
- Skirkite laiko sau.
- Būkite čia ir dabar.
- Atsipalaiduokite.
- Būkite atviri naujiems potyriams.
- Mokykitės naujų dalykų.
- Būkite dosnūs.
- Rūpinkitės savo santykiais.
- Kalbėkitės apie savo jausmus.
Savižudybės prevencija ir draugystė
Psichologas Paulius Skruibis teigia, kad žmogaus savižudybė paveikia 10 ar net daugiau jo artimųjų. Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo nusižudė 32 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad turime apie 320 tūkst. žmonių, kurie buvo paveikti.
Svarbu mažinti stigmą, t. y. gėdą dėl patiriamų sunkumų, gėdą kreiptis pagalbos, gėdą, kad nusižudė artimas ar pats mėginai tai daryti. Reikėtų teikti sistemingą pagalbą mėginusiajam nusižudyti, kad kiekvienas žmogus po mėginimo nusižudyti sulauktų trumpalaikės psichologinės pagalbos.
tags: #psichologai #teigia #jei #draugyste #tiesiasi #ilgiau