Įvadas
Psichologas Arūnas Norkus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas, dalinasi savo įžvalgomis apie gyvenimo būdą, vertybes ir šiuolaikinę visuomenę. Jis atkreipia dėmesį į tai, kaip pasikeitusios vertybės, gyvenimo būdas ir visuomenės požiūris veikia individo psichologinę būklę.
Mobilumas ir Transportas: Sąmoningas Pasirinkimas
Arūnas Norkus nevairuoja automobilio, nes nemėgsta vairuoti. Šiaulietis teigia, kad neturėdamas nuosavo automobilio, jis išvengia daug problemų ir turi mažiau rūpesčių. Jam gyventi patogiau be automobilio.
- Patogumas be Automobilio: "Važiuoju į darbo susitikimą ir galiu nesirūpinti dėl eismo spūsčių. Man nereikia galvoti, ar turiu degalų, ar nėra užšalę langai. Kai nevairuoji, gali skaityti ryto naujienas telefone arba ruoštis svarbiam pokalbiui."
- Alternatyvūs Keliavimo Būdai: Arūnas dažniausiai po miestą važiuoja autobusu, o jei skuba ar jau vėlu - kviečia pavežėją ar taksi automobilį. "Su pavežėju įveikti daugiau kaip pusę miesto kainuoja beveik penkis eurus. Nemanau, kad tai yra brangu už 8 kilometrus, kai skubi ir negali laukti autobuso ar tiesiog pareiti namo pėsčiomis."
- Kelionės ir Laisvė: Teisės vairuoti neturėjimas Arūno nepavertė sėsliu žmogumi. Darbo reikalais jis kiekvieną savaitę būna vis kitame Lietuvos mieste, o neretai ir kitoje šalyje. "Devintą valandą ryto aš jau galiu iš Šiaulių atsidurti Utenoje, o kadangi visą kelią būsiu miegojęs arba skaitęs knygą, būsiu pailsėjęs ar netgi apgalvojęs savo kalbą, kurią teks tą dieną pasakyti. O kitas mano kolega bus kelias valandas vairavęs, dukart gėręs kavos - nuo pat ryto jau pavargęs."
Pagarba Pėstiesiems ir Vairavimo Kultūra
Arūnas Norkus pastebi miestuose pagarbos pėstiesiems trūkumą ir vairuotojams norėtų priminti, kad miestuose tikrieji šeimininkai yra visgi pėstieji.
- Vairavimo Kultūros Skirtumai: "Tikrai nemažai pasaulio esu išmaišęs ir žinau, kad daug kur vairavimo kultūra yra susiformavusi palankiau pėsčiajam. Kur tik eini - vairuotojai sustoja ir net rankų gestais parodo eiti."
- Statuso Ženklas: Psichologas pastebi, kad automobilis žmogui dažnai tampa ne transporto priemone, o statuso ženklu. Dėl šios priežasties vieni orientuojasi į prabangą, kiti mėgsta pasipuikuoti paspausdami akceleratoriaus pedalą.
Švietimas ir Vertybės
A. Norkus sako, kad šių dienų Lietuvoje pamintos pamatinės vertybės, dėl to mūsų visuomenė stokoja vidinio padorumo ir elgiasi kaip egocentriškas paauglys.
- Mokyklos Funkcija: "Bėda yra ta, kad mokykla dabar yra tapusi tik mokymo paslaugų teikėja, pamirštant, kad ji privalo ir auklėti, ugdyti."
- Vertybių Perteikimas: "Į mokyklas atėjo nauja mokytojų karta, išmokyta tik perteikti žinias, bet neišmokyta perteikti vertybes."
- Individualizmas prieš Bendruomeniškumą: "Vietoj bendruomeniškumo išbujojo individualizmas. Tokiam individui svarbūs tik jo pasiekimai, noras pasirodyti, ir jam visiškai neįdomu, kaip jaučiasi šalia esantis žmogus."
Emigracija ir Saugumo Poreikis
Psichologas teigia, kad didelė dalis Lietuvos žmonių nuo problemų Tėvynėje linkę bėgti į užsienį, nes ten ieško saugumo.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
- Saugumo Poreikis: "Manau, kad didžioji dalis emigrantų užsienyje ieško saugumo: materialinio, emocinio ar psichologinio. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos visuomenės psichinė sveikata yra labai prasta. O prasta ji todėl, kad mūsų šalyje neužtikrinami baziniai pamatiniai saugumo poreikiai. Žmonės stokoja stabilumo, užtikrintumo ateitimi."
- Beviltiškumas ir Pyktis: "Jaustis beviltiškam yra labai sunku, todėl tas beviltiškumas užklojamas pasąmoniniu pykčiu, kuris išoriškai pasireiškia per agresyvumą."
Visuomenės Brandumas ir Vartotojiškumas
A. Norkus teigia, kad atkurta savarankiška ir nepriklausoma visuomenė dar išgyvena paauglystę, ji dar tik bręsta. Visuomenėje per daug vartotojiškumo.
- Malonumo Instinktas: "Mes tarsi gyvename instinktais, kurių svarbiausias - malonumo instinktas. O turime išmokti gyventi vertybėmis, nes brandus žmogus jomis ir vadovaujasi."
- Egocentrinis Mąstymas: "Nepamirškime, kad paauglystės periodu vyrauja egocentrinis mąstymas - svarbiausias dalykas yra „aš“. Mūsų visuomenė tokia ir jaučiasi: svarbi, nemokanti gyventi kartu su kitomis tautomis, dažnai jas niekinanti."
Psichopatija ir Moralinis Pamišimas
Psichologas teigia, kad psichopatija iš principo yra moralinis pamišimas - psichopatai neturi jokios moralės. Jie sau leidžia viską ir mano, kad tai normalu.
- Psichopatijos Bruožai: "Visų pirma reikia žiūrėti, kaip jis elgiasi su kitais, ypač su gyvūnais. Pirmieji požymiai yra naminių gyvūnėlių spardymas, mušimas. Gali eksperimentuoti kieme su varlėmis, katėmis: labai įdomu perpjauti varlei pilvą ir pažiūrėti, kaip ji reaguoja."
- Manipuliavimas ir Melas: "Psichopatai yra patologiniai melagiai, jie meluoja visada. Be to, yra gudrūs, klastingi, o tai daryti gali be jokios priežasties - tiesiog imsiu ir pameluosiu. Manipuliuodami pasiekia daug rezultatų - moka pasiekti to, ko nori."
Makiavelizmas ir Valdžios Troškimas
Makiavelizmas yra gana retas sutrikimas, kurį sunku nustatyti. Būdingiausias bruožas - sutrikimą turintys asmenys yra labai žiaurūs. Makiavelininkai jaučia malonumą, keldami kitiems skausmą.
- Valdžios Poreikis: "Narcizams reikia garbės, kad jais žavėtųsi, psichopatams reikia jausmų, adrenalino, o makiavelininkams reikia valdžios, o dar geriau - kad niekas nežinotų, jog jie valdo."
- Klastingumas ir Šantažas: "Makiavelininkai yra labai klastingi, gali šantažuoti. Pavyzdžiui, nufotografuoja savo draugę nuogą, o tada pradeda ją šantažuoti. Tikslas - priversti paklusti."
Psichinė Sveikata ir Gerovės Pojūtis
Sertifikuotas Europos psichologas Arūnas Norkus sugeba daugiametę patirtį perteikti keliais sakiniais. Surikiuoja žodžius daug paprasčiau, nei rašoma knygose ir moksliniuose veikaluose.
- Psichinė Sveikata Apibrėžimas: "Psichinė sveikata yra subjektyvus vidinės gerovės pojūtis. Būna, kad žmonės iš vidaus gerai jaučiasi net ir prastomis sąlygomis gyvendami. Būna ir atvirkščiai. Psichinė sveikata - tai gebėjimas įveikti visokias kylančias problemas. Pavyzdžiui, išgyventi netektis."
- Psichikos Sutrikimų Gydymas: "Čia galima daryti išvadą, kad psichikos sutrikimus derėtų gydyti ne fiziškai - ne vaistais ar operacijomis. Žinoma, jei sutrinka smegenų cheminė sudėtis, gal kartais prireikia ir to."
- Mokėjimas Bendrauti: "Vienas iš gerų psichikos sveikatos rodiklių - mokėjimas bendrauti ir iš to pajausti malonumą, nebijoti pasakyti, negalvoti, ką kiti pagalvos."
- Įsipasaulinimas: "Ketvirtas ir prasmingiausias būdas - „įsipasaulinti“. Dalinti savo talentus pasauliui ir priimti viską iš pasaulio. Pavyzdžiui, džiaugtis geromis emocijomis, kurias kelia tavo kūrinys."
Psichinio Negalavimo Formavimasis
Psichologas pateikia pavyzdį, kaip formuojasi psichinis negalavimas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
- Bejėgiškumas: "Tarkime, kad viename žmoguje ir jo aplinkoje pagrindinė dominuojanti emocija yra bejėgiškumas - nieko negali pakeisti, silpnas, labiau negatyvus požiūris į ateitį, pesimizmas."
- Pyktis ir Agresija: "Rūkymas, alkoholio vartojimas, rizikingas vairavimas - tai lėtinė savižudybė. Tai - agresija. Ką daro psichika? Bando šią blogą būseną neutralizuoti kita emocija. Dažniausiai pykčiu."
- Liūdesys ir Depresija: "Psichika tuomet uždeda „mėsos“ - liūdesį. Tai lyg ir neutrali emocija, kuri pasireiškia kaip depresija. Dažniausiai, jeigu yra depresija, reikia ieškoti užslėpto pykčio kažkam - tėvui, motinai, skriaudikui, valstybei - maža kam. Kai nelieka pykčio, nelieka depresijos."
Prevencija ir Psichologinis Raštingumas
Psichologas teigia, kad psichologų vaikai nuo mažens mokomi psichologinio raštingumo.
- Jausmų Atpažinimas: "Kai mažylis zirzia, psichologas tėvas klausia, ar jis yra piktas. Jei taip - kodėl jis yra piktas. Jei verkia - gal jis yra liūdnas? Vaikas nuo mažiausių dienų bando atpažinti savyje esantį jausmą. Pažinti save."
- Besąlygiška Meilė: "Besąlygišką meilę vaikui reikia reikšti be jokių apribojimų."
Senėjimas ir Pagalba Senjorams
Psichologas atkreipia dėmesį į senų žmonių stigmatizavimą ir poreikį rūpintis jais.
- Eižizmas: "Lietuvoje matau stiprėjančią problemą, tai - eižizmo (žmonių diskriminacija dėl amžiaus) stiprėjimas, senų žmonių stigmatizavimas."
- Dėmesio Poreikis: "Senyvi žmonės taip pat nori dėmesio. Tai yra įgimtas poreikis. Kai kurie seni žmonės, kaip ir vaikai, nesulaukdami pakankamai dėmesio, tampa pikti."
- Socialinė Izoliacija: "Seni žmonės išgyvena dėl to, kad nebeturės su kuo bendrauti, nes bendraamžiai draugai, giminės išmiršta. Ypač sunku, kai miršta sutuoktinis, gyvenimo draugas."
- Pasiruošimas Pensijai: "Kaip ir kiekvienam svarbiam žingsniui gyvenime, taip ir šiam reikia ruoštis, apgalvoti, kaip aš gyvensiu, kai nedirbsiu, ką veiksiu."
- Pagalba ir Bendravimas: "Senoliams reikia ne tik pagalbos, bet ir bendravimo."
Smurto Prevencija ir Pagalba Nukentėjusiems Vaikams
Psichologas dalyvauja projektuose, skirtuose padėti smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms.
- Kompleksinės Paslaugos: Psichologas veda grupinius konsultacinius užsiėmimus, kuriuose dalyvauja šeimų nariai, kurių šeimose nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje nukentėjo vaikas.
- Individualus Dėmesys: Užsiėmimų metu buvo naudojamas individualizavimo principas - kiekvienas dalyvis skatinamas pasidalinti savo vaiko ir/ar šeimos situacija, patirtimi, konkrečiai jam pagal apibūdintas problemas buvo teikiamos psichologo konsultacijos.
- Meno Terapija: Vaikai, dirbdami dramos terapijos grupėje, tam tikrus savęs aspektus bei gyvenimo patirtis projektuoja į kaukę, lėlę, kitą asmenį ir randa būdų per tai išreikšti savo jausmus ir vidinio pasaulio būsenas.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
tags: #psichologas #arunas #norkus