Psichologas Evaldas Karmaza, turintis ilgametę patirtį dirbant su vaikais ir paaugliais, konsultuojantis tėvus, pedagogus, policiją bei prokuratūrą, dalinasi įžvalgomis apie vaikų ir paauglių auklėjimą, ribų nustatymą, pasitikėjimo ugdymą bei melo priežastis. Jo paskaitos sulaukia didelio susidomėjimo, o patarimai padeda tėvams ir pedagogams geriau suprasti vaikų elgesį ir rasti efektyvius auklėjimo būdus.
Ribų ir taisyklių svarba šeimoje ir ugdymo įstaigoje
Psichologas Evaldas Karmaza akcentuoja, kad taisyklių ir ribų nustatymas yra būtinas auklėjant vaikus. Dažnai tėvai susimąsto apie tai tik tada, kai vaikas pradeda peržengti visas ribas ir neklauso. E. Karmaza padeda suprasti, kodėl svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nuo kokio amžiaus vaikas supranta taisykles ir kokiais būdais jas reikėtų įvedinėti.
Lapkričio 21 d. progimnazijos mokytojai ir mokinių tėveliai buvo pakviesti į psichologo Evaldo Karmazos paskaitas ,,Ugdymo įstaigos mikroklimatas“ ir „Ribos ir taisyklės šeimoje ir gyvenime“. Paskaitų metu psichologas su mokytojais pasidalino asmenine ir sukaupta patirtimi, apžvelgė galimas problemines situacijas darbo kolektyvuose, atskleidė, dėl kokių susidariusių bendravimo ypatumų verta sunerimti, „Organizacijos komunikacijos kultūrą galime ne tik spręsti, bet ir auginti,“ - tikino lektorius. Po darbų susirinkę mokinių tėveliai aktyviai įsitraukė į paskaitą. Psichologas atsakė į pateiktus klausimus: „Ar galima vaikus motyvuoti piniginiu atlygiu“, „Ar tokia motyvacija pasiteisina?“. Gausus susidomėjimas paskaitomis rodo, kad aptariamos temos yra aktualios ir jomis reikia domėtis, kalbėtis. Lapkričio 22 d. Baisogalos mokyklos - darželio bendruomenė susitiko su psichologu Evaldu Karmaza. Tėvai ir pedagogai turėjo puikią galimybę išklausyti įdomią paskaitą „Ribos ir taisyklės šeimoje ir gyvenime“.
Melo priežastys ir kaip į jį reaguoti
Melavimas, anot E. Karmazos, yra vienas iš trijų pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria paauglius auginantys tėvai. Psichologas atkreipia dėmesį, kad su šia problema tėvai dažnai pradeda dorotis per vėlai, kai melas jau būna įsišaknijęs.
E. Karmaza teigia, kad svarbu ne tiek išsiaiškinti tiesą, kiek suprasti priežastis, dėl kurių paauglys meluoja. Dažnai vaikai meluoja nenorėdami suerzinti tėvų, bandydami juos apsaugoti ar jaudindamiesi, kad galėjo juos nuvilti. Psichologas pataria atkreipti dėmesį į tai, kokį vaiką mato tėvai ir koks jis yra iš tiesų. Jei šie vaizdai radikaliai skiriasi, atsiranda melas iš paauglio lūpų, ir vaikas pradeda gyventi dvigubą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Anot E. Karmazos, tėvams nebūtina viską žinoti apie savo vaikus, tačiau vaikai visada turi žinoti, kad, nutikus kažkam blogo, jie galės kreiptis į savo tėvus. Tėvams svarbu išmokti paleisti savo paauglius vaikus ir leisti jiems gyventi savo gyvenimą, ugdyti jų privatumą ir sakyti: „Tu turi savo gyvenimą, tad kuo norėsi, tuo ir pasidalinsi. Aš tavimi pasitikiu“.
Kaip atpažinti melą?
Psichologas atkreipia dėmesį, kad kai kurie tėvai, bandydami išgauti tiesą, tampa tarsi ikiteisminio tardymo pareigūnais. Jis mini vadinamąją kryžminę apklausą, kai tėvai pasiskirsto „gerojo“ ir „blogojo“ tardytojo vaidmenimis. Tačiau E. Karmaza perspėja, kad šioje vietoje slypi slidi riba, kurią peržengus galima pakenkti santykiams su vaiku.
Psichologas siūlo neskubėti įsirengti tardymo izoliatoriaus, o pasistengti išsiaiškinti, kodėl paauglys meluoja. Pastebėjus melą, svarbiau suprasti, kodėl vaikas nesako tiesos, nei ją išgauti bet kokia kaina.
Auklėjimo stiliai ir jų įtaka
E. Karmaza išskiria kelis pagrindinius auklėjimo stilius: autoritarinį, nuolaidų, nusišalinusį ir autoritetinį. Jis teigia, kad autoritetinis auklėjimo stilius yra pats geriausias, nes taip auklėjant vaikus jau nuo pat mažens jiems suteikiami pasirinkimai ir diegiama, kad tikslas yra ne tiesa, o pasitikėjimas. Tėvai, taikantys šį stilių, sako savo vaikams: „Sakyk tai, ką nori sakyti, aš tavimi tikėsiu, bet jei sumeluosi, turėk omenyje, kad pasitikėjimas labai nukris“.
Kitas svarbus autoritetinio auklėjimo aspektas - reakcija ne į klaidą, bet į jos netaisymą. E. Karmaza pataria paklausti vaiko: „Jeigu tau bus sunku, ar tu man pasakysi ir leisi pabandyti tau padėti?“ Net jei vaikas negali pasakyti žodžiais, pasiūlykite jam tai tiesiog užrašyti.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Tėvai - geriausi draugai: žalinga praktika?
Auklėjant savo vaikus autoritetiniu stiliumi ar tiesiog draugiškai su paaugliais bendraujantiems tėvams iškyla iššūkis - kaip netapti savo vaiko draugu. E. Karmaza teigia, kad vaikai ir tėvai neturėtų būti draugai, nes paauglys turi išmokti draugus susirasti pats, o tėvai yra tie, kuriuos paauglys kažkada turės paleisti.
Psichologas atkreipia dėmesį, kad draugystė tarp paauglių dažnai reiškia, kad jei jau tu esi mano draugas, tai aš tau galiu pasakyti viską, bet jeigu tai sužinos kažkas kitas, tuomet viskas - tu man nebe draugas. Taigi tokiu atveju tėvams iškyla slidi riba: ar aš tikrai netapau jo sąjungininku, o ne mokytoju?
Pasitikėjimo svarba
E. Karmaza pabrėžia, kad pasitikėjimas yra pagrindas, be kurio geri santykiai neįmanomi. Pasitikėjimas kuriamas nuo mažens. Mažam vaikui pasitikėjimas yra atsiliepimas į jo verksmą, paaugusiam - tai jo supratimas, o suaugusiam žmogui pasitikėjimo dovana yra kito žmogaus ausys. Iš žmogaus, kuriuo pasitiki, jis nenori nieko daugiau, tik būti išklausytas.
Psichologas pataria tėvams būti nuoširdiems ir nebijoti prisipažinti vaikams, kad nėra tobuli. Pasitikėjimą kuria ir tėvų išpažintys vaikams. Nebijokite pasakyti: „Aš bandau būti gera mama, bet man ne visada išeina“.
Patarimai globėjams ir įtėviams
E. Karmaza atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria įtėviai ir globėjai, auginantys kitų žmonių biologinius vaikus. Jam tenka padėti vaikui priimti savo praeitį, savo istoriją.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Psichologas pataria globėjams ir įtėviams nesistengti būti aptarnaujančiu personalu. Jis siūlo mokyti vaiką savarankiškumo: „Pirmą kartą aš tau padėsiu tai padaryti, antrą kartą tu tai jau darysi pats - aš būsiu šalia, žiūrėsiu“.
E. Karmaza taip pat pataria sudaryti nerašytas sutartis su keletu vaikus globojančių šeimų ir nors kartą per mėnesį susitikti pasilabinti bei kartu padūsauti.
Psichologinė mokytojų būsena
E. Karmaza atkreipia dėmesį į prastą Lietuvos mokytojų psichologinę būseną. Jis teigia, kad mokytojai yra pavargę nuo savo psichologinės būsenos ir net savotiškai pavojingi vaikams. Psichologas siūlo suteikti mokytojams galimybę retkarčiais atsikvėpti nuo savo darbo rutinos.
Išvados
Evaldas Karmaza yra patyręs psichologas, kurio įžvalgos padeda tėvams, pedagogams ir globėjams geriau suprasti vaikų ir paauglių elgesį, rasti efektyvius auklėjimo būdus, ugdyti pasitikėjimą ir nustatyti ribas. Jo patarimai yra vertingi ir praktiški, padedantys kurti sveikus ir darnius santykius su vaikais.
Šis straipsnis apibendrina pagrindines E. Karmazos mintis apie vaikų ir paauglių auklėjimą, ribų nustatymą, pasitikėjimo ugdymą bei melo priežastis. Tikiuosi, kad ši informacija bus naudinga tėvams, pedagogams ir visiems, kurie rūpinasi vaikų gerove.
tags: #psichologas #evaldas #karmaza #apie #ribas