Viljamo Šekspyro „Hamletas“ - viena iškiliausių ir pesimistiškiausių tragedijų, išsiskirianti veikėjų tragizmu ir savita kompozicija. Šis Renesanso epochos kūrinys sulaukė daugybės interpretacijų ir daro įtaką šiuolaikinei literatūrai. Šiame straipsnyje nagrinėjamas V veiksmas, ypač pirmoji scena, įsiterpusi tarp antiveiksmo (karaliaus Klaudijaus mėginimai atsikratyti Hamletu) ir katastrofos (Laerto ir Hamleto dvikova).
Veiksmo aplinka ir nuotaika
V veiksmas prasideda Elsinoro pilyje, Danijoje. Pirmoji scena nukelia į kapines, taip sukuriant niūrią nuotaiką, primenančią kūrinio pradžią, kurioje taip pat dominuoja mirties tematika. Kapinių scena atspindi žmogaus gyvenimo trumpalaikiškumą, o kaukolės simbolis būdingas Baroko pasaulėjautai. Scenos laikas nėra aiškiai apibrėžtas, tačiau suvokiama, kad vyksta pasiruošimas laidotuvėms. Erdvė - šalta, žemiška, tačiau ją pagyvina buitiški veikėjai - duobkasiai.
Duobkasių vaidmuo
Duobkasių dialogai sukuria netikėtą kontrastą su niūria aplinka. Jie kalba apie mirtį kaip apie kasdienį dalyką, nebijodami ir negerbdami žmogaus palaikų. Duobkasiai netgi juokauja šia tema, pavyzdžiui, sakydami: „kask jai gyviau kapą“ arba „Duobė seiksninė iškasta, -/ Neakšta svečiui bus“. Nepaisant grubumo, jie išsako savitą „gyvenimo filosofiją“, teigdami, kad jų profesija yra amžina, o jos atstovai išmano visas egzistavimo paslaptis. Duobkasiai taip pat užsimena apie religinius klausimus, pavyzdžiui, svarstydami, ar galima laidoti krikščioniškai moterį, kuri „sauvališkai nori pagreitinti savo išganymą“. Šis klausimas atskleidžia Viduramžių dievobaimingumo simbolius, tokius kaip krikščioniškos laidotuvės, broliai Kristuje ir Adomo amatas.
Hamleto sugrįžimas ir Ofelijos laidotuvės
Hamletas grįžta į Daniją ir kapinėse netikėtai sužino apie Ofelijos mirtį. Tai sukelia stiprią emocinę reakciją ir konfliktą su Laertu prie jos kapo. Ši scena parodo Hamleto gilų sielvartą ir apgailestavimą dėl savo veiksmų, kurie prisidėjo prie Ofelijos tragiško likimo.
Dvikova ir tragiška pabaiga
Vėliau rūmuose įvyksta dvikova tarp Hamleto ir Laerto. Klaudijus, siekdamas atsikratyti Hamletu, įkalbina Laertą surengti dvikovą, kurioje bus naudojamas apnuodytas kardas ir vynas. Dvikovos metu Gertrūda netyčia išgeria apnuodytą vyną ir miršta. Laertas mirtinai sužeidžia Hamletą apnuodytu kardu, tačiau prieš mirdamas atskleidžia Klaudijaus klastą. Hamletas, sužinojęs apie dėdės išdavystę, nužudo Klaudijų. Galiausiai, Hamletas miršta Laerto rankose, ištesėjęs kerštą už tėvo mirtį.
Taip pat skaitykite: Šekspyro analizė Lietuvos teatre
Istorinis kontekstas ir Šekspyro interpretacija
Svarbu pažymėti, kad Hamleto istorija turi senesnes šaknis. Apie 1200 m. Saksas Gramatikas savo veikale „Danų istorija“ aprašė Hamleto istoriją. Palyginus Sakso Gramatiko istoriją su Šekspyro tragedija, galima pastebėti, kaip Šekspyras pakeitė istoriją, kad sustiprintų dramatiškumą. Pavyzdžiui, Sakso Gramatiko istorijoje Amletas apsimeta bepročiu, kad išvengtų pavojaus ir atkeršytų už tėvo mirtį. Šekspyro „Hamlete“ beprotybės motyvas tampa sudėtingesnis, nes Hamletas ne tik apsimeta bepročiu, bet ir išgyvena vidinę sumaištį ir abejones.
Sakso Gramatiko istorijoje Fengas (Šekspyro Klaudijus) užgrobia brolio Horvendilio (Šekspyro Hamleto tėvo) sostą ir veda jo žmoną Gerutą (Šekspyro Gertrūdą). Amletas, norėdamas išgyventi ir atkeršyti, apsimeta bepročiu ir laukia savo progos. Galiausiai jis nužudo Fengą ir tampa karaliumi. Šekspyro „Hamlete“ šie įvykiai yra labiau dramatizuoti ir psichologiškai pagrįsti.
Šekspyro tragedijos dramatiškumo stiprinimas
Šekspyras, interpretuodamas Hamleto istoriją, pakeitė įvykius, personažus ir jų motyvus, kad sustiprintų tragedijos dramatiškumą. Pavyzdžiui:
- Įvykiai: Šekspyras įveda naujų įvykių, tokių kaip spektaklis „Pelėkautai“, kuris padeda Hamletui išsiaiškinti Klaudijaus kaltę.
- Laikas: Šekspyras sutrumpina laiką, kad sustiprintų įtampą ir dramatiškumą.
- Personažai: Šekspyras sukuria sudėtingesnius personažus su gilesniais motyvais ir vidiniais konfliktais. Pavyzdžiui, Hamleto abejonės ir dvejojimas sustiprina jo tragišką likimą.
- Personažų veikimo motyvai ir aplinkybės: Šekspyras labiau išryškina personažų motyvus ir aplinkybes, kad paaiškintų jų veiksmus ir sprendimus. Pavyzdžiui, Klaudijaus godumas ir Hamleto keršto troškimas yra pagrindiniai varikliai, lemiantys tragedijos eigą.
- Problemos: Šekspyras nagrinėja gilesnes filosofines ir moralines problemas, tokias kaip mirties prasmė, keršto teisingumas ir žmogaus egzistencijos trapumas.
Taip pat skaitykite: Apie Šekspyrą
Taip pat skaitykite: Hamleto analizė
tags: #sekspyras #hamletas #teksto #suvokimas #apie #viesuma