Įvadas
Pogimdyvinė depresija - tai sudėtinga emocinė būklė, kuri gali paveikti moteris po gimdymo. Šiame straipsnyje aptarsime pogimdyvinės depresijos priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes. Taip pat aptarsime, kaip atpažinti šią ligą ir kaip padėti artimiesiems, susidūrusiems su šia problema.
Kas Yra Pogimdyvinė Depresija?
Pogimdyvinė depresija yra rimta ir potencialiai gyvybei pavojinga liga, kai moterys jaučia liūdesį, kaltę, bevertiškumą, o sunkiausiais atvejais - net mintis pakenkti sau ar savo vaikui. Tai nėra paprastas nuotaikų svyravimas dėl vykstančių pokyčių gyvenime. Tai sudėtinga sveikatos būklė, stipriai paveikianti ne tik mamos, bet ir visos šeimos, įskaitant kūdikio, kasdienybę.
Pogimdyvinė melancholija
Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) pasireiškia iki 70-80 procentų gimdyvių. Tai - lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga didesnis nuovargis, išsekimas, dirglumas, nuotaikų kaitos, negatyvios mintys. Pogimdyminė melancholija nėra pavojinga, jeigu neužsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Ši būsena paprastai praeina savaime, be gydytojų ir medikamentų pagalbos.
Pogimdyvinės Depresijos Priežastys
Nėra vienos aiškios priežasties, lemiančios šią ligą. Pogimdyvinę depresiją iššaukti gali skirtingi fiziniai, socialiniai, emociniai ir hormoniniai veiksniai. Moterys suserga tuomet, kai dalis šių veiksnių susijungia. Depresija po gimdymo nepriklauso nuo moters amžiaus, nėštumo eigos, gimdymo sunkumo, ar tai pirmas vaikas, ar ketvirtas.
Fiziologiniai pokyčiai
Po gimdymo įvyksta dideli hormoniniai pokyčiai. Staigus estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas po gimdymo gali turėti įtakos moters nuotaikai. Taip pat, didelis nuovargis ir miego trūkumas išbalansuoja hormonų koncentraciją.
Taip pat skaitykite: Žindymo ir streso ryšys
Psichologiniai pokyčiai
Po gimdymo įvyksta didelis pokytis moters gyvenime, prie kurio reikia laiko prisitaikyti. Šis procesas, iš naujo kuriant rutiną bei pamažu pažįstant naująją save mamos vaidmenyje, pareikalauja energijos bei laiko. Pirmaisiais metais po gimdymo itin daug dėmesio skiriama vaikui ir lieka mažai laiko sau. Tad pogimdyminė depresija gali atsirasti ir dėl didelių emocinių pokyčių moters gyvenime.
Kiti rizikos veiksniai
Kiti rizikos veiksniai yra išgyventi stresiniai įvykiai nėštumo ar gimdymo metu, buvę nerimo sutrikimai, jaunas amžius, neplanuotas nėštumas, partnerio fizinis ar psichologinis smurtas, gimdymo komplikacijos, žindymo sunkumai ir kitos būklės. Nustatyta, kad uždegiminiam funkcionavimui įtakos gali turėti ir su nėštumu susijusios medicininės būklės. Riebalinis audinys yra pagrindinis uždegiminių biožymenų šaltinis, taigi tarp riebalinio audinio ir depresijos egzistuoja dvikryptis ryšys: nutukusių moterų uždegiminiai profiliai gali skirtis, palyginti su bendra populiacija.
Pogimdyvinės Depresijos Simptomai
Kiekvienai mamai po gimdymo emociniai sunkumai gali reikštis skirtingai. Tačiau vyraujantis požymis yra žema savivertė, savigrauža ir savęs kaltinimas.
Dažni simptomai
- Gilus liūdesys
- Bevvertiškumo jausmas
- Įkyrios mintys
- Pyktis be aiškios priežasties
- Savigrauža, nerimas, gėdos ir kaltės jausmas
- Nuovargis
- Miego pokyčiai
- Sutrikęs apetitas
- Socialinė izoliacija
- Sumažėjęs gebėjimas jaustis maloniai, užsiimant mėgstamomis veiklomis
- Emocinis atšalimas
- Apatija - nenoras nieko daryti
- Gyvenimo džiaugsmo praradimas
- Energijos stoka
- Nevilties jausmas
- Dažnas verkimas
- Panikos priepuoliai
- Nenoras rūpintis savo vaiku
- Pastovus nerimas ir dirglumas
- Mintys apie savižudybę
Įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą
Ši dalis labai gąsdina mamas ir apie tai garsiai nešnekama. Įkyrios mintys ateina labai netikėtai, jos gali ateiti bet kada ir be jokios priežasties. Tai gali prasidėti nuo lyg ir nekaltos minties: „O kas jeigu mano vaikui kažkas nutiks?“ iki labai gąsdinančių: „O kas aš jeigu aš paimsiu peilį ir jį kažkaip sužalosiu?“, „O jeigu kūdikis iškris?“, „O jeigu aš jį imsiu ir mesiu į sieną?“ Moterys tas mintis suvokia kaip kažkokį svetimkūnį, kuris ateina, užvaldo ir praeina. Moterys išsigąsta tų minčių, joms atrodo, kad jos kraustosi iš proto. Tai vienas iš simptomų, kuris būdingas pogimdyvinei depresijai. Šis simptomas išnyksta jeigu depresija gydoma.
Pogimdyvinė Depresija Vyrams
Nors kalbėdami apie pogimdyminę depresiją dažniausiai omenyje turime moteris, tačiau ja gali sirgti ir vyrai. Įprastai ši būklė nustatoma 1 iš 8-13 iki vyrų.
Taip pat skaitykite: Kūdikio žindymo veiksniai
Simptomai vyrams
Tėčiams depresijos simptomai gali pasireikšti pykčio proveržiais, didesniu dirglumu, padidėjusiu alkoholio vartojimu. Skirtingai nei moterims, vyrams depresijos simptomai pasireiškia vėliau - pirmųjų metų eigoje. Dažniausiai rizikos veiksniai yra buvusios psichologinės ligos, blogi santykiai su partnere, finansinis nestabilumas, partnerės išgyvenama pogimdyminė depresija.
Pogimdyvinės Depresijos Diagnostika
Svarbu suprasti, kad ši liga yra kaip bet kokia kita sveikatos problema, ir tai neapibrėžia manęs kaip mamos. Vertėtų nekaltinti savęs, jei po gimdymo ir rūpinantis vaiku viskas vyksta ne taip, kaip buvo tikėtasi ir savęs neteisti , jei nepavyksta užmegzti ryšio su kūdikiu ar stinga jėgų juo tinkamai pasirūpinti. Daug svarbiau laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos.
Kada kreiptis pagalbos?
Laikas kreiptis pagalbos, jeigu jaučiate bent kelis iš šių simptomų:
- Slogi ir liūdna nuotaika nesikeičia daugiau nei 2 savaites.
- Daugėja depresijos ir slogios nuotaikos simptomų - jie intensyvėja.
- Jėgų stygius - moteris gali praleisti visą dieną lovoje.
- Kyla tokios mintys, kaip savižudybė, naujagimio žalojimas, kūdikio atidavimas kitiems.
- Mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku.
Pogimdyvinės Depresijos Gydymo Būdai
Pogimdyvinė depresija gali būti gydoma keliais būdais. Simptomai tarp moterų yra išgyvenami skirtingai, tad ir gydymai yra taikomi skirtingai. Gydytojai taip pat atsižvelgia į ankstesnes indikacijas: ar moteris nėra sirgusi depresija prieš pastojant, ar šiuo metu nevartoja jokių medikamentų, kokia jos psichologinė būklė, ar neturi papildomų ligų, sutrikimų. Įvertinus moters būklę, gydytojas patars, kaip „kovoti“ su pogimdymine depresija.
Psichologinė pagalba
Galima gydyti taikant psichologo arba psichoterapeuto konsultacijas. Specialistai gali padėti suprasti save, savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Psichologinės pagalbos tikslas - padėti moteriai vėl pasijausti gerai. Pagal būklės sunkumą yra sprendžiama, ar reikalingas medikamentinis gydymas.
Taip pat skaitykite: Informacija mamoms apie antidepresantus
Medikamentinis gydymas
Lengvo ir vidutinio sunkumo depresiją galima gydyti ir be medikamentų, pavyzdžiui, taikant tik psichologo konsultacijas ar psichoterapiją. Tačiau jei specialistai mato, kad gydymui reikalingi medikamentai - būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir paskirtą gydymą. Dar geresnių rezultatų galima pasiekti medikamentinį gydymą taikant su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis.
Antidepresantai
Iki šiol depresija sergančioms motinoms dažniausiai skiriami serotonino koncentraciją smegenyse didinantys vaistai. Metaanalizė, kurioje SSRI buvo lyginami su placebu, parodė, kad moterims, kurioms buvo skirti SSRI, stebėjimo metu dažniau pasireiškė simptomų sumažėjimas (52,2 %, palyginti su 36,5 %) arba remisija (46,0 %, palyginti su 25,7 %). Sisteminėje šešių RCT apžvalgoje padaryta išvada, kad SSRI, nortriptilinas ir psichoterapija yra veiksmingi trumpalaikiam PPD gydymui.
Duomenys apie antidepresantų poveikio kūdikiams žindymo laikotarpiu saugumą iš esmės susideda iš nedidelių stebėjimo tyrimų. Sisteminėje apžvalgoje lyginant antidepresantų išsiskyrimo į motinos pieną rodiklius, gautus antidepresanto koncentraciją motinos piene padalinus iš koncentracijos motinos serume, nustatyta, kad didžiausiais rodikliais pasižymi venlafaksinas, mianserinas ir escitalopramas, o mažiausiais - reboksetinas, trazodonas ir amoksapinas. Apibendrintoje 57 tyrimų metaanalizėje nustatyta, kad žindymo laikotarpiu vartojant nortriptiliną, paroksetiną ir sertraliną daugiau kaip 200 naujagimių serume nenustatytas joks kiekis, o fluoksetino, citalopramo ir venlafaksino metabolito O-desmetilvenlafaksino kiekis kai kuriems kūdikiams buvo išmatuojamas, bet paprastai nedidelis.
Zuranolonas
Rugpjūčio pradžioje JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąjį geriamąjį vaistą, skirtą pogimdyvinei depresijai gydyti - zuranoloną. Zuranolono veiksmingumas buvo įrodytas atsitiktinių imčių, dvigubai aklų, placebu kontroliuojamame daugiacentriame tyrime. Jame dalyvavo pogimdyvine depresija sergančios moterys, atitinkančios psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo kriterijus ir kurių simptomai prasidėjo trečiąjį nėštumo trimestrą arba per keturias savaites po gimdymo. Aktyvų vaistą gavusių grupių pacientams simptomai pagerėjo žymiai labiau nei placebo grupių pacientams. Zuranolonas veikia kaip teigiamas alosterinis GABA-A receptoriaus moduliatorius.
Nemedikamentiniai gydymo būdai
- Subalansuota mityba: Tyrimai rodo, kad omega-3 rūgštys padeda sumažinti depresijos simptomus. Tad rekomenduojama papildyti mitybą šiais maisto papildais.
- Miego režimas: Patarimas miegoti tada, kai miega kūdikis.
- Teisingos nuostatos: Pirmiausia reikia žinoti, kaip vyksta gimdymas ir kas per jį vyksta. Reikia ruoštis gimdymui, vaikelio auginimui.
- Rūpinimasis savimi: Rūpinimasis savimi ir savo poreikiais yra būtinas tam, kad galėtum tinkamai pasirūpinti kūdikiu. Mama neturi pamiršti pasivaikščioti, pasimankštinti, rasti laiko pokalbiui su drauge, knygos paskaitymui, filmui ir pan.
Bendras geros sveikatos būklės palaikymas
Lengva ar vidutinė forma gali būti gydoma poilsiu, sveika mityba, sportu ar aktyvesniu laisvalaikiu, pvz. pasivaikščiojimu gryname ore ar bendravimu su artimais žmonėmis. Vaistininkė priduria, kad svarbu, jog gydymosi metu ir po jo moteris nesijaustų vieniša, pakankamai ilsėtųsi, stiprintų organizmą ir nervų sistemą.
- Magnis: Magnis ramina nervų sistemą, teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei miegą - jo galima rasti špinatuose, riešutuose bei sėklose.
- B grupės vitaminai: B grupės vitaminai, ypač folio rūgštis, B6 ir B12, padeda subalansuoti neurotransmiterių serotonino ir dopamino gamybą, tad prisideda prie nuotaikos reguliavimo, pakelia energijos lygį - jų galima rasti lapinėse daržovėse, ankštiniuose maisto produktuose, pilno grūdo produktuose.
- Omega-3 riebiosios rūgštys: Harvardo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad omega-3 riebiosios rūgštys teigiamai veikia smegenų veiklą, mažina uždegiminius procesus ir padeda palengvinti depresijos bei nerimo simptomus.
Kiti galimi gydymo būdai
Kadangi Zuranolonas dar nepasiekiamas Lietuvoje, verta, pasitarus su gydytoju ir natūropatu išbandyti panašiais farmakologiniais mechanizmais pasižyminčius augalus. Jau pradėta ieškoti psichodelinių junginių, skirtų būtent moterų sveikatos problemoms spręsti. MDMA padedama psichoterapija gali būti ypač naudinga tėvams, išgyvenantiems pogimdyminį laikotarpį, nes ji mažina priklausomybes, didina socialumą, atvirumą ir užuojautą sau ir kitiems, taip pat dėl santykinai greito terapinio poveikio.
Kaip Padėti Artimiesiems?
Aplinkinių parama gali būti be galo reikalinga. Jeigu turite artimųjų, neseniai tapusių tėvais, viena pagrindinių Jūsų užduočių - domėtis, kaip jie jaučiasi, ir pasiūlyti pagalbą - nuo buities darbų iki kūdikio priežiūros. Būkite jautrūs ir jokiu būdu nelyginkite motinystės patirčių.
Patarimai artimiesiems
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Pasiūlykite praktinę pagalbą (pvz., pasirūpinti kūdikiu, pagaminti maistą, atlikti namų ruošos darbus).
- Skatinkite kreiptis į specialistus.
- Nekaltinkite ir neteiskite.
- Išklausykite ir palaikykite.
Visuomenės Požiūris į Motinystę
Ar gali būti, kad visuomenė, nėštumą, mamystę piešdama kaip labai sakralų, beveik magišką dalyką, būsimoms mamoms įdiegia neprasmingai didelius lūkesčius? Taip, tame yra tiesos. Motinystėje, mes fiksuojame tai kas padeda išbūti mamomis ir padeda išauginti vaiką: gebėjimas išnešioti ir pagimdyti, gyvybės davimo prasmė, gimdymo ir gimimo sakralumas, ryšys tarp mamos ir vaiko. Augindamos vaikus mamos stebi mažo žmogaus formavimąsi, tobulėjimą, pajaučia savo galią kurti žmogų ir matyti kaip mažas žmogutis pats save kuria.
Ar moterims leidžiama skųstis motinyste?
Kalbėti apie motinystės sunkumus vis dar nepriimtina. Galimybės būti išklausytoms ir suprastoms labai trūksta. Psichoterapijos kabinete mamos kalba apie viską ir tarsi legalizuoja galimybę skųstis dėl nuovargio, dėl nuolatinio neišsimiegojimo po 2-3 metus arba kol vaikui krūminiai dantys išdygs, dėl vaiko ligos ar negalios, dėl emocinio smurto „idealioje“ šeimoje, dėl įgrisusios namų rutinos, toksiškos anytos, dėl baimės jog „kažkas atsitiks“.