Depresijos Gydymas: Psichologinė Pagalba ir Veiksmingi Būdai

Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos gydymo būdus, psichologinės pagalbos svarbą ir kitus veiksmingus metodus, padedančius įveikti šį sutrikimą.

Kas Yra Depresija?

Depresija - tai žmogaus emocinės būklės sutrikimas, kuriame vyrauja prislėgta, bloga nuotaika. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Depresijos metu krenta nuotaika, galite pasijusti beverčiais, bejėgiais, nemotyvuotais ir išsekusiais. Ji gali paveikti miegą, apetitą, lytinį potraukį ar pasitikėjimą savimi. Taip pat, ji gali trukdyti jūsų kasdienei veiklai ir veikti fizinę sveikatą.

Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis. Tačiau, kai liūdesys užsitęsia ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai gali būti depresija. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.

Depresijos Požymiai ir Simptomai

Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Kiti dažni depresijos simptomai:

• Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs.
• Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas.
• Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.
• Sunkios, prislėgtos nuotaikos pojūtis kasdien arba beveik kasdien.
• Anksčiau patikusi veikla neteikia malonumo.
• Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
• Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
• Emocinis nuovargis.
• Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
• Gyvenimo beprasmiškumo jausmas arba mintys apie savižudybę.

Sunkesnės depresijos metu dar ir sulėtėja mąstymas, judesiai bei sutrinka vidaus organų funkcijos. Prisideda taip vadinamoji depresija su somatiniais simptomais: sumažėja ar pranyksta lytinis interesas, nuolat prabundama keliomis valandomis anksčiau, prarandami interesai ir malonumai, atsiranda nemalonūs kūno pojūčiai ar skausmai.

Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?

Kaip Atskirti Tikrąją Depresiją Nuo Situacinio Nuotaikos Pablogėjimo?

Depresijai diagnozuoti, jums turėtų pasireikšti bent 4 iš paminėtų simptomų ir jų poveikis turėtų būti jaučiamas ne trumpiau kaip 2 savaites. Taigi, jeigu po didesnės šventės ar aktyvesnio padirbėjimo jaučiatės išsekęs, prislėgtas, nenorite nieko matyti, tai dar nereiškia, kad susirgote depresija. Čia gali padėti depresijos priežasčių žinojimas.

Galimas Testas Depresijai Nustatyti

Galimas testas depresijai nustatyti - Beko depresijos skalė. Tai vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, matuojančių depresijos sunkumą. Į klausimus žmogus atsako pats, tada atsakymai yra susumuojami ir gaunamas rezultatas.

Depresijos Rūšys

Egzistuoja įvairios depresijos rūšys:

1. Sunkia depresijos forma: Žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
2. Atipinė depresija: Tai sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
3. Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
4. Sezoninis afektinis sutrikimas: Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
5. Pogimdyminė depresija: Užklumpa po gimdymo.

Depresijos Priežastys

Išsamūs biocheminiai, psichologiniai tyrinėjimai atrado nemažai galimų depresijos priežasčių. Paminėsime keletą jų:

• Biocheminiai pokyčiai smegenyse: Dabar jau nebesiginčijama dėl depresijose pastebimų biocheminių medžiagų apykaitos pokyčių smegenyse bei hormoninių pakitimų kai kurių depresijų atvejais. Medikamentinis depresijos gydymas kaip tik ir siekia atstatyti šią sutrikusią pusiausvyrą.
• Psichologinės priežastys: Minėtus depresijos simptomus pajunta beveik kiekvienas, išgyvenantis netektį, todėl psichologinių depresijos priežasčių galima ieškoti užsitęsusioje ar nesėkmingai išgyventoje gedulo situacijoje (psichodinaminė psichoterapija). Depresiją, anot šios krypties autorių, gali sukelti netgi ne būtinai reali žmogaus netektis, bet ir simbolinė, įsivaizduojama netektis, pavyzdžiui, ilgai laukto paaukštinimo pareigose negavimas.
• Elgesio priežastys: Elgesio (bihevioristinėje) psichoterapijoje depresijos priežastimi laikomas teigiamo pastiprinimo nebuvimas, ko pasekoje asmuo tampa pasyviu, prislopintu, nepasitikinčiu savimi.
• Kognityvinės priežastys: Daug dėmesio depresijų kilmės aiškinimui ir gydymui skiria kognityvinė psichologija bei terapija. Šios krypties atstovai teigia, kad tiek depresiją, tiek kitus emocinius sutrikimus sukelia ne objektyvūs gyvenimo įvykiai, bet būdai, kuriais žmonės tuos įvykius interpretuoja. Pavyzdžiui, anot kognityvistų, depresiją sukelia ne reali nesėkmė, bet galvojimas, kad žmogus visą laiką turi būti neklystantis, kompetentingas, kad visur jį turi lydėti sėkmė.
• Humanistinės-egzistencinės priežastys: Humanistinės- egzistencinės psichoterapijos atstovai depresiją laiko natūralia reakcija, kylančia dėl nesugebėjimo gyventi pilnai ir autentiškai.

Taigi, depresijos priežasčių gali būti daug ir įvairių.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Kada Reikalinga Psichologo Pagalba?

Psichologo pagalba reikalinga, kai susiduriama su:

• Emocijų sutrikimais (nuotaikos svyravimai, manija, depresija, bipolinis sutrikimas).
• Nerimu, panikos priepuoliais, obsesiniu kompulsinio sutrikimu, stresu.
• Valgymo sutrikimais (bulimija, anoreksija).
• Lytinės funkcijos sutrikimais ar nevaisingumu.
• Sunkumais dėl priklausomybių.
• Psichikos ligomis.
• Sunkumais bendrauti.
• Sunkiais etapais, tokiais kaip netektis, skyrybos, darbo pakeitimas ar netekimas ir kitos stresą sukeliančios situacijos.
• Santykių problemomis (su partneriu, draugais, bendradarbiais).
• Sunkumais, raidos problemomis (vaikams ir paaugliams).
• Abejingumu dalykams, kurie anksčiau gyvenime džiugindavo.
• Motyvacijos stoka, perdegimu (burn out).

Psichologo Konsultacijos

Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos - pirmas pasirinkimas susiduriant su lengva ar vidutinio lygio depresija. Daugelis tyrimų yra įrodę psichologinės pagalbos veiksmingumą ir svarbą. Tačiau šios pagalbos gali nepakakti susiduriant su sunkia depresijos forma.

Ką Daro Psichologas - Psichoterapeutas?

Psichoterapeutas išklauso paciento nusiskundimus ir padeda objektyviai įvertinti esamą situaciją, pritaikyti pacientui tinkamą terapiją.

Psichoterapijos Nauda

Psichoterapijos nauda yra įrodyta tyrimais, bet gydymo kelias ir trukmė kiekvienam pacientui yra skirtingi, priklausomai nuo patiriamų psichologinių problemų ir kitų aplinkybių. Kartais gali pakakti vos vieno apsilankymo, kitais atvejais reikalingos ilgesnį laiką trunkančios konsultacijos.

Kada Psichoterapeuto Konsultacija Gali Padėti?

Psichologo konsultacijos padeda pacientams, kenčiantiems nuo įvairių sutrikimų. Gydymo trukmė ir metodika skiriasi priklausomai nuo kiekvieno individualaus atvejo. Taip pat konsultacijos padeda artimiesiems ir šeimos nariams, gali būti atliekamos ne tik individualios konsultacijos, taip pat galima konsultuotis poroms, šeimoms.

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro

Kuo Skiriasi Psichologas Nuo Psichologo - Psichoterapeuto Ar Psichiatro?

Psichologas nebūtinai yra gydytojas, todėl jis negali skirti gydymo ar vaistų. Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris gali išrašyti vaistus ar gydymą.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Yra daug platformų, kur galima rasti psichologą. Pavyzdžiui, "Pasikalbėk" platformoje dirba daugiau nei 110 kvalifikuotų ir kruopščiai atrinktų specialistų. Pirmoji konsultacija su bet kuriuo „Pasikalbėk” specialistu tau visada bus nemoka.

Affidea klinikose dirba profesionalūs ir rūpestingi psichologai ir psichoterapeutai, kurie teikia kontaktines ir nuotolines konsultacijas.

Privataus Psichologo - Psichoterapeuto Privalumai

• Privatus specialistas garantuoja visišką anonimiškumą.
• Konsultacijos vyksta gyvai arba nuotoliu.
• Konsultacijos vyksta tam pritaikytose erdvėse.

Depresijos Gydymo Būdai

Kokie galimi depresijos gydymo būdai? Ar reikės vartoti antidepresantus, ar bus galima išsiversti be vaistų? Depresija gydoma antidepresantais, naudojant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys), šviesos terapiją, gydymą nemiga, fiziniais pratimais bei kitais metodais.

Medikamentinis Gydymas

Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.

Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės - tai NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą.

Kiti Gydymo Būdai

• Šviesos terapija: Ypač veiksminga sergant sezoniniu afektiniu sutrikimu.
• Fiziniai pratimai: Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti.
• Sveika gyvensena: Nuo depresijos apsaugo omega 3 (tinkamas omega 6 ir omega 3 balansas), mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12. Nuo depresijos padeda grynas oras, šviesa, aerobiniai pratimai, griežtas miego režimas ir net gyvūnai.

Ką Galite Padaryti Patys?

Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.

1. Bendravimas su kitais žmonėmis: Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi.
2. Judėjimas pirmyn: Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
3. Valgykite sveiką maistą: Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
4. Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
5. Nuotaiką stimuliuojantys maisto produktai: Nuotaiką pagerina kava, juodasis šokoladas, migdolai, kakavos pupelės, sėklos, graikiški ir lazdynų riešutai, brokoliai, špinatai, neskaldytų grūdų javainiai, bananai ir ananasai.

Svarbu Atminti

Kreipiantis į specialistą svarbu nepamiršti, kad nei vaistai, nei psichoterapeutas pilnai neišgydys depresijos be paties žmogaus pastangų; geriausiu atveju jie tik sumažins vidinę kančią ar pakels nuotaiką. Svarbu neignoruoti natūralių gydytojų, kuriuos savyje turime kiekvienas- fizinio aktyvumo, malonios veiklos, nuoširdaus pabendravimo su svarbiu žmogumi. Taip pat, svarbu sveikas filosofinis požiūris į gyvenimą, įdomi veikla, tikėjimas dievu, meilė ir joga.

tags: #psichologas #pries #depresija