Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, turinti įtakos tiek fizinei sveikatai, tiek socialinei integracijai. Europoje, kaip ir visame pasaulyje, psichikos sveikatos problemos tampa vis aktualesnės, o statistika atskleidžia nerimą keliančias tendencijas. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichikos sveikatos situacija Europoje, remiantis naujausiais tyrimais ir statistikos duomenimis, atkreipiant dėmesį į pažeidžiamas grupes, rizikos faktorius ir galimus sprendimo būdus.
Jaunimo Psichikos Sveikatos Būklė: Nerimą Keliančios Tendencijos
Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, taip pat Kanadoje ir kai kuriose Azijos šalyse, jaunimo psichikos sveikata pastebimai pablogėjo. Tai ypač pastebima tarp mergaičių Lietuvoje ir Europoje, kurių rodikliai nuolat prastesni nei berniukų, o šis skirtumas didėja. Tokias nerimą keliančias tendencijas atskleidė naujausi tarptautinio HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo duomenys. Lietuvoje šį tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos katedros mokslininkai.
Analizuojant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius Europoje paaiškėjo, kad tik mažiau nei pusė apklaustų mokyklinio amžiaus vaikų savo sveikatą įvertino kaip puikią. Pavyzdžiui, trečdalis (35%) penktokų savo sveikatą įvertino kaip puikią, o tarp devintokų taip jautėsi tik ketvirtadalis. Europoje šie rodikliai atitinkamai yra 41 ir 32 %. Lietuvos moksleiviai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina panašiai ir atitinka bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnio amžiaus jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai yra prastesni, ypač tarp mergaičių.
"Šie duomenys yra ne tik skaičiai - jie taip pat atspindi bendrą situaciją Lietuvos namuose, mokyklose, visuomenėje. Tai rodo, kad gyventojų mastu jauni žmonės Lietuvoje patiria sunkumų, jiems trūksta vidinių išteklių ir išorinės pagalbos psichologinei pusiausvyrai palaikyti. Faktas, kad Lietuvos jaunimui būdingas vienas prasčiausių saviveiksmingumų tarp Europos šalių - gebėjimas spręsti savo problemas ir siekti savo tikslų", - pažymi prof. Kastytis Šmigelskas, tyrimo vadovas Lietuvoje, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Net jei tarp devintų klasių jaunuolių šiek tiek daugiau nei pusė (56%) jaučiasi galintys išspręsti savo problemas ir pusė (50%) pasiekti užsibrėžtus tikslus, likusi dalis vaikų ir paauglių dažnai susiduria su gyvenimo sunkumais, kuriuos sprendžiant praverstų kitų žmonių pagalba. Pasak K. Šmigelsko, būtent dėl to taip svarbu, kad socialinė aplinka, supanti vaikus ir paauglius, būtų dėmesinga ir geranoriška - tai padėtų jaunuoliams atpažinti savo sunkumus, būti atviriems, nevengti bendrauti su tėvais, mokytojais ar specialistais.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus europiečių psichikos sveikatos tendencijos
Vienišumas - dar viena psichosocialinė problema, aktuali Lietuvos vaikams ir paaugliams. Mūsų mokyklinio amžiaus vaikų vienišumo rodikliai gerokai viršija Europos vidurkį. LSMU mokslininkai pastebi, kad per pastaruosius ketverius metus reikšmingai padaugėjo psichosomatinių nusiskundimų vaikams ir paaugliams. Jauni žmonės dažniau skundžiasi galvos, nugaros, pilvo skausmais, padidėjo nervinės įtampos, irzlumo, blogos nuotaikos, liūdesio ir depresijos patirtys. Apskritai, 5-9 klasėse apie 45% vaikų patiria bent du nusiskundimus dažniau nei kartą per savaitę, tai ypač pastebima tarp 9 klasės mergaičių (70%).
"Vertinant šiuos simptomus, paprastai yra labai ryškus lyčių veiksnys: mergaitės juos patiria daug dažniau nei berniukai. Papildomos problemos slypi tame, kad jauni žmonės, turintys daugiau nusiskundimų, linkę būti fiziškai neaktyvesni, dažniau renkasi žalingus įpročius: rūko įprastas ar elektronines cigaretes, vartoja alkoholį, ir šios tendencijos taip pat ryškesnės tarp mergaičių", - pažymėjo prof. K. Šmigelskas.
Vertinant tarptautiniame kontekste, matyti, kad įvairių psichikos sveikatos rodiklių požiūriu Lietuvos moksleivių rodikliai yra žemesni už Europos šalių vidurkį, ypač saviveiksmingumo ir vienišumo požiūriu. Gana daug panašumų galima įžvelgti tarp Lietuvos ir kaimyninių Estijos, Latvijos ir Lenkijos, tačiau Estijos jaunimas daugeliu atvejų turi geresnius rodiklius, ypač saviveiksmingumo: jei tarp 44 šalių Lietuva užima 40 vietą, tai Estija, kita vertus, užima maždaug 10 vietą.
"Siekiant pagerinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, svarbu keisti aplinką aplink juos - kurti saugesnius santykius, gerinti santykius tarp vaikų, tėvų ir mokytojų, skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir dėkingumą", - pabrėžė prof. K. Šmigelskas.
Vyresnio Amžiaus Žmonių Psichikos Sveikata: Iššūkiai ir Rizikos Faktoriai
Europoje, kaip ir Lietuvoje, stebimos ryškėjančios gyventojų senėjimo tendencijos, kurias lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Ši demografinė transformacija kelia naujų iššūkių sveikatos priežiūros sistemoms, ypač psichikos sveikatos srityje.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai, o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni, nei Europos vidurkis. Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus.
Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos faktoriai yra įvardyti moksliniuose tyrimuose, tarp jų ir lėtinės ligos, neįgalumas, prastas miegas, nevisavertė mityba, alkoholio vartojimas, vienišumas ir socialinė izoliacija. Dalis šių rizikos faktorių galėtų būti išvengiami, sutelkus sveikatos bei socialinės apsaugos resursus, vykdant išplėstines ir inovatyvias prevencijos programas bei užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą.
Depresijos Paplitimas Europoje: Lyginamoji Analizė
Remiantis 2019 m. Europos sveikatos apklausos duomenimis, prieš COVID-19 pandemiją, depresijos lygis Europoje skyrėsi tarp šalių. Prancūzijoje depresijos lygis buvo aukščiausias - apie 11 proc. gyventojų patyrė depresijos simptomus. Ši analizė, atlikta Prancūzijos sveikatos ir socialinių reikalų ministerijų statistikos padalinio (DREES), apėmė jaunų ir vyresnių amžiaus žmonių grupes.
Įdomu, kad didžiausias depresijos lygis buvo Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Pietų ir Rytų Europoje depresija rečiau pasitaikė tarp jaunesnių žmonių, tačiau dažnesnė tarp 70 metų ir vyresnių asmenų. Pavyzdžiui, Portugalijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje depresijos lygis tarp vyresnio amžiaus asmenų viršijo 15 proc.
Lietuvoje depresijos lygis tarp senjorų (8,6 proc.) buvo panašus į Latvijos rodiklius (9 proc.), tačiau mažesnis nei Estijoje (13,8 proc.).
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Psichikos Sveikatos Sutrikimų Rizikos Faktoriai
Apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus moterys dažniau sirgo depresija nei vyresnio amžiaus vyrai. Taip pat nustatyta, kad depresija labiau linkę sirgti europiečiai, kurie pranešė apie prastą sveikatą. Tyrimo autoriai teigia, kad šis ryšys paaiškinamas tuo, jog Rytų ir Pietų Europos šalyse daugiau vyresnio amžiaus žmonių nurodė turintys prastą sveikatą.
Psichikos Sveikatos Iššūkiai Senėjančioje Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senėja populiacija, o tai sukelia didesnį lėtinių ligų paplitimą. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys bei cukrinis diabetas tampa vis dažnesni. Nors kai kurie gyventojai vis labiau renkasi sveikesnį gyvenimo būdą, ne visi turi vienodas galimybes pasinaudoti sveikatos paslaugomis.
Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems. Tačiau išlieka nemažai iššūkių, tokių kaip finansavimas, specialistų trūkumas ir infrastruktūros atnaujinimas. Psichikos sveikatos klausimai taip pat tampa vis svarbesni, ypač po COVID-19 pandemijos, kuri išaugino streso, nerimo ir depresijos atvejų skaičių.
Savižudybių Statistika
Statistika negailestingai teigia, kad tarp Europos šalių Lietuvoje vis dar didžiausias savižudybių skaičius. Šalyje vis daugėja psichikos sutrikimų ir ligų atvejų. Moterų psichinė sveikata 1,5 karto labiau pažeidžiama nei vyrų.
Depresijos Simptomai
Tai labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs.
Kiti galimi depresijos simptomai:
- Liūdesys (depresinis liūdesys gali pasireikšti kartu su beviltiškumu ir tuštumo jausmu. Galite pastebėti, jog nepriklausomai nuo jūsų pastangų, tiesiog negalite sukontroliuoti savo negatyvių minčių.
- Kaltė (sunkia depresija sergantys žmonės gali jaustis beverčiai ir bejėgiai.
- Dirglumas (dėl šio simptomo galite jaustis pikti, nekantrūs ar neramūs.
- Psichiniai simptomai (jei sunkiai susikaupiate, priimate sprendimus ar atsimenate detales, tai galėtų būti depresijos požymiai.
- Energijos praradimas (jei jums depresija, gali būti, jog visą laiką jausitės pavargę.
- Susidomėjimo praradimas (paplitęs depresijos simptomas yra nesidomėjimas maloniais dalykais, tokiais kaip seksas, hobiai ar socialiniai ryšiai.
- Apetito pokyčiai (dėl depresijos galima pradėti valgyti per daug arba per mažai. Įspėjamuoju ženklu galima laikyti kūno masės padidėjimą daugiau nei 5 proc.
- Mintys apie savižudybę (noras save žaloti yra rimtas depresijos simptomas ir į jį būtina žiūrėti rimtai.
Pagalba ir Parama
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai rimti susirgimai, kuriuos būtina gydyti. Psichologo, psichiatro konsultacija Jonavos r. psichikos sveikatos centre, adr.Žeimių g. Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia nemokamas paslaugas Jonavos rajono asmenims nuo 3 iki 18 metų (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, jei mokosi), adr. Kauno g. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, teikia nemokamas paslaugas krizę išgyvenantiems žmonėms (smurto aukos ir kt.), adresas: Vasario 16-osios g. (8-349)54722; El. p. Prie Neries Anoniminių alkoholikų grupė, adr. J. Basanavičiaus g.
Prioritetai ir Iššūkiai
Ypatingu prioritetu išlieka vaikų ir jaunimo psichikos sveikata, o dabartinėje senėjančioje Europoje nepraranda aktualumo vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos.
Senėjimo Įtaka Psichikos Procesams
Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, labai svarbu prailginti vyresnio amžiaus žmonių sveiką ir darbingą amžių bei sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui. Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai.
Reikia pažymėti, kad psichikos sveikatos sutrikimus nustatyti nėra lengva, nes jie vystosi lėtai, dažnai būna persipynę su somatinėmis ligomis. Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija).
Intervencijos ir Prevencija
Vyresnio amžiaus žmonių įgūdžių mokymo veiklos - švietimas ir įgūdžių mokymas, vykdant individualias ar šeimos konsultacijas bei paramos grupės - veiksmingai mažina psichologinį stresą, depresijos simptomus, gerina gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skiriant pykčio ir kitų emocijų valdymui, ypač sumažėja depresijos simptomų bei padidėja savarankiškas neigiamo mąstymo valdymas. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys.
Labai svarbios psichosocialinės intervencijos (priemonės, mažinančios veiklos apribojimus dėl fizinės sveikatos problemų) pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių fizinės sveikatos suvaržymų. Šių programų pagrindas - suteikti informaciją apie esamą socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros specialistų pagalbą. Vyresnio amžiaus asmenims labiausiai priimtinas yra tiesioginis informacijos teikimo būdas, kai jie gali pasikalbėti su asmeniu, informuojančiu apie paslaugą.
Visuomeninė veikla. Šių priemonių svarbiausias tikslas - gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą, stiprinant socialinius ryšius ir vykdyti socialinę veiklą. Visuomeninės veiklos programos mažina izoliaciją, minčių apie savižudybę bei depresijos ir savižudybių paplitimą, pagerina depresijos atvejų nustatymą bei gydymą. Organizuojant savipagalbos paslaugas vyresnio amžiaus asmenims, šios paslaugos gali būti teikiamos į(si)traukiant į savanorišką veiklą.
Stigma ir Pagalbos Kreipimasis
Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Panašią statistiką galima matyti ir Lietuvoje - Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Vyresnio Amžiaus Žmonių Pažeidžiamumas
Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais. Neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos. Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.
Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias. Jauni žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis profesionalią psichologinę pagalbą. Tam įtakos turi internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai, suteikiantys šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tačiau psichikos sveikatos stigmatizavimas vis dar būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje, patenkantys į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija. Tačiau dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos, jiems vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.
Kaip Stiprinti Psichikos Sveikatą?
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fiz… 2020-11-12
Psichikos Sveikata Darbe
Skaičiuojama, jog Lietuvoje apie 3,5 proc. žmonių patiria psichikos sveikatos sunkumų. Tačiau tai - tik oficiali statistika. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, psichikos sveikatos sunkumus bent kartą per gyvenimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Daugybė žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, niekur nesikreipia ir negauna pagalbos, tad nepatenka ir į oficialią statistiką. Panašios tendencijos atsikleidžia ir vertinant psichikos sveikatos situaciją Lietuvos darbovietėse. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas 2015 m. atliko šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą, per kurį buvo apklausti 44 000 darbuotojų 35 šalyse įvairiais su darbu susijusiais klausimais. Europos darbo sąlygų tyrimo metu Lietuvoje nustatyti itin aukšti emocinio nerimo darbo vietoje rodikliai. Duomenys rodo, kad beveik pusė Lietuvos darbuotojų darbe patiria emocinį nerimą - nuo 25 iki 75 proc. laiko darbe. Tai didžiausias procentas lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. 6 proc. Darbe patiriami psichikos sveikatos sunkumai lemia mažesnį darbuotojų produktyvumą, absenteizmą (nebuvimą darbe), prezenteizmą (ėjimą į darbą jaučiantis blogai) ir kitas problemas.
Vaikų ir Jaunimo Psichikos Sveikatos Iššūkiai
Pasaulio banko duomenimis, 2019-2020 mokslo metais 1 iš 10 mokinių buvo oficialiai diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas. Padėtis siejama su ilgalaikėmis Covid-19 pandemijos pasekmėmis, taip pat rusijos karu prieš Ukrainą. Su vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos iššūkiais susiduria daugelis šalių.
Tarptautinis Bendradarbiavimas
Šiems aptarti gegužės 28 d. Vilniuje susitiko atstovai iš Lenkijos, Estijos, Rumunijos ir Lietuvos, atsakingi už Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ įgyvendinimą savo šalyse. Susitikime dalyviai pasidalijo programos įgyvendinimo patirtimis, kylančiais iššūkiais ir ateities planais. Lenkijos atstovė, minėdama šalyje kylančius tokius iššūkius, kaip nepakankamas paslaugų prieinamumas, specialistų trūkumas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragos, atkreipė dėmesį ir į karo pabėgėlių integraciją - reikalingų psichikos sveikatos paslaugų karo pabėgėliams užtikrinimą. Taip pat pažymėta, kad Lenkijoje vis aktyviau diegiamos telemedicinos paslaugos - virtualios konsultacijos. Taip siekiama užtikrinti didesnį paslaugų prieinamumą, net ir labiau nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse. Estijos atstovė akcentavo, kad dažniausi Estijos gyventojų psichikos sveikatos sutrikimai yra depresija ir nerimo sutrikimas. Šių sutrikimų rizika yra dukart didesnė jaunimo (15-24 m.) grupėje, palyginti su visa visuomene. Daug dėmesio šiuo metu Estija skiria tarpinstituciniam bendradarbiavimui, dirbama ne vien tik su vaiku, bet ir su visa jo aplinka, kuri turi įtakos vaiko elgesiui ar kurioje jis patiria iššūkių: šeima, mokykla, bendruomenė, net socialiniai tinklai. Sprendžiant ilgų eilių, specialistų trūkumo problemas, Estija taip pat vis aktyviau taiko telemedicinos sprendimus. Lietuvos atstovė atkreipė dėmesį, kad 2020 metų Higienos instituto duomenimis, laimingu Lietuvoje jautėsi šiek tiek daugiau nei septyni iš dešimties (73,2 proc.) jaunuolių, kai 2016 m. taip jautėsi beveik devyni iš dešimties (86,2 proc). Vardindama šalies iššūkius, pranešėja išskyrė depresiją ir nerimo sutrikimą, akademinį stresą, priklausomybes, ypač nuo naujų psichotropinių medžiagų, dar gajas patyčias, su šeima susijusius sunkumus. Siekiant tai spręsti, Lietuvoje siūlomos naujos paslaugos, tokios kaip gerovės konsultantai, multidimensinė šeimos terapija, šeimų lankymas ir kitos. Rumunijos atstovė pažymėjo, kad net penktadalis vaikų Rumunijoje susiduria su psichikos sveikatos sutrikimų rizika. 4 milijonams vaikų Rumunijoje tenka mažiau nei 250 vaikų psichiatrų. Šalyje stinga psichikos sveikatos paslaugų, ypač orientuotų į prevenciją, į kovą su priklausomybėmis, psichikos sveikatos specialistai susiduria su didesne perdegimo rizika. Pranešėja pažymėjo ir svarbų žiniasklaidos vaidmenį, mažinant su psichikos sveikata susijusias stigmas.
Europos Ekonominės Erdvės Finansinio Mechanizmo Programa „Sveikata“
Įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, Lietuvoje stiprinama visuomenės psichikos sveikata, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, jaunimui ir jų šeimoms. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psichosocialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai apmokomi pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Iš viso 2014-2021 m. programai „Sveikata“ skirta daugiau nei 17,9 mln. eurų. Programos operatorius - CPVA, programos partneriai - Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.