Psichologai atlieka itin svarbų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, padėdami žmonėms įveikti sunkumus, gerinti tarpusavio santykius ir pažinti save. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, psichologijos žinios tampa vis reikalingesnės, o psichologų vaidmuo - vis svarbesnis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vertinami psichologai Lietuvoje, kokios yra psichologijos studijų tendencijos, kokias problemas padeda spręsti psichologai ir kokia psichologinės pagalbos nauda.
Psichologas - kas jis?
Norint suprasti psichologo vaidmenį, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas jis yra. Psichologas - tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Psichologijos bakalauro studijos yra bendros, o magistro studijos - specializuotos, suteikiančios siauresnės psichologijos srities gilesnių žinių: tai klinikinė psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai.
Svarbu atskirti psichologą nuo psichiatro ir psichoterapeuto. Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, nusiunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ar kt. Panašiai kaip psichologas, psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma (pavyzdžiui, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ir kt.).
Psichologų svarba švietimo sistemoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama mokinių psichologinei gerovei. Deja, situacija mokyklose išlieka nevienoda. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipia dėmesį į tai, kad vienose mokyklose dirba keli psichologai, o kitose - nė vieno. Apie trečdalyje Lietuvos mokyklų psichologai apskritai nedirba, o tai ypač aktualu pandemijos laikotarpiu, kai mokiniai patiria daug streso ir nerimo.
Žurnalistė Jonė Kučinskaitė pabrėžia, kad Lietuva kasmet netenka nuo 30 iki 50 įvairaus amžiaus vaikų dėl savižudybių. Ši liūdna statistika rodo, kaip svarbu užtikrinti psichologinę pagalbą mokyklose. G. Sarafinas pateikia pavyzdžių, kai didelėse mokyklose, turinčiose daugiau nei 1500 mokinių, nėra nė vieno psichologo, o tai yra nepriimtina situacija.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Vis dėlto, yra ir gerų pavyzdžių. Kai kuriose mokyklose dirba net keli psichologai, kurie teikia realią naudą mokiniams, mokytojams ir visai mokyklos bendruomenei. Tai rodo, kad situacija priklauso nuo mokyklos vadovų, savivaldybės politikų ir Švietimo skyriaus požiūrio į psichologinę pagalbą.
Kaip paaiškinti vaikui, kas yra psichologas?
Daug kas priklauso nuo to, kaip suaugusieji apie tai kalba. Jei tai pristatoma natūraliai - kaip pagalba, kaip dar vienas „treneris širdžiai“ - vaikai tai priima be baimių.
Vaikiška, šilta versija: „Psichologas yra žmogus, kuris padeda suprasti, ką jauti viduje. Palyginimas su treneriu ar gydytoju: „Kai susižeidžiam koją - einam pas gydytoją. Kai norim geriau žaisti tenisą - einam pas trenerį. Normalizavimas - kad tai įprasta: „Pas psichologą eina ir suaugę, ir vaikai. Tai kaip pokalbis su žmogumi, kuris labai moka klausyti ir padėti, kai nežinai, kaip elgtis ar jaustis.
Ką sakyti ir ko vengti kalbant apie psichologą?
- 🚫 Geriau sakyti: „Kartais visiems būna sunku.
- 🚫 Geriau sakyti: „Matom, kad tau nelengva.
- 🚫 „Tu nieko neturi bijoti. Tarsi vaiko jausmai yra nepakankamai svarbūs. Geriau sakyti: „Aš matau, kad tau tikrai sunku.
- 🚫 „Gėda, kad reikia psichologo. Geriau sakyti: „Dabar žinome daugiau. Yra žmonių, kurie tikrai padeda.
- 🚫 Tai tarsi slaptas, gėdingas dalykas. Geriau sakyti: „Psichologas - tai žmogus, kuris padeda kaip gydytojas ar treneris.
Patarimas: Tėvams ar treneriams galima duoti tokį paprastą sakinį: „Psichologas nėra gydytojas, kuris skiria vaistus.
Kada reikalingas psichologas skirtingo amžiaus vaikams?
| Amžius | Pagrindiniai sunkumai | Tėvų / trenerių vaidmuo | Kada reikalingas psichologas |
|---|---|---|---|
| 5-7 m. | Verksmas, baimė, pilvo skausmai. | Rodyti švelnumą, saugumo jausmą, žaidimo formą. Treneris - linksmas, įtraukiantis, neskubina. | Kai simptomai (skausmai, verksmas) tampa nuolatiniai ir trukdo lankyti treniruotes. |
| 8-10 m. | Baimė pralaimėti, nusivylimas. | Padėti atskirti pastangas nuo rezultato, girti už bandymą. Tėvai - palaikyti, nevertinti pagal pergalę. | Jei vaikas pradeda vengti varžybų, išgyvena nerimą ar stipriai save kritikuoja. |
| 11-13 m. | Stresas, pyktis, nuovargis. | Tėvai ir treneriai turi išlikti kantrūs, mokyti valdyti emocijas, palaikyti balansą tarp sporto ir poilsio. | Jei sportininkas dažnai pratrūksta, nenori eiti į treniruotes, jaučia nuolatinį spaudimą. |
| 14-16 m. | Demotyvacija, liūdesys, spaudimas dėl ateities. | Kalbėtis, skatinti savarankišką mąstymą, nespausti dėl rezultatų. | Kada reikėtų sunerimti? |
Psichologijos studijos Lietuvoje: reitingai ir tendencijos
Renkantis psichologijos studijas, svarbu atsižvelgti į studijų programos kokybę, dėstytojus ir tolimesnes karjeros perspektyvas. „U-Multirank“ reitingavimo sistema, remiama Europos Komisijos, vertina aukštąsias mokyklas pagal įvairius kriterijus, įskaitant studijų kokybę, mokslinius tyrimus, tarptautiškumą ir poveikį regionui. Pagal šios sistemos duomenis, psichologiją geriausia studijuoti Mykolo Romerio universitete (MRU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU) arba Vilniaus universitete (VU). MRU didžiuojasi, kad jų vykdomos psichologijos studijos įvertintos geriausiai šalyje pagal personalo ir studentų skaičiaus santykį bei studentų praktikos rodiklius.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Žurnalo „Reitingai“ sudarytame dalykiniame reitinge VU taip pat užima lyderio pozicijas pagal daugelį studijų krypčių. Tačiau reitingais besidomintys specialistai įspėja, kad ne visais reitingais galima besąlygiškai pasitikėti, nes aukštosios mokyklos pačios pateikia duomenis, kuriuos galima interpretuoti įvairiai.
Psichologijos studijos reikalauja pasiryžimo sunkiai mokytis, nes yra daug dalykų, kuriems reikia skirti laiko. Tačiau psichologijos studijos gali būti labai įdomios ir naudingos, nes jos padeda geriau pažinti save ir kitus, suprasti žmogaus elgesį ir motyvus.
Psichologų vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje
Psichologai atlieka svarbų vaidmenį įvairiose srityse: švietime, sveikatos priežiūroje, versle ir kitur. Jie padeda žmonėms įveikti stresą, nerimą, depresiją, priklausomybes, gerinti tarpusavio santykius ir spręsti konfliktus. Psichologai taip pat dalyvauja kuriant ir įgyvendinant įvairias socialines programas, skirtas gerinti visuomenės psichologinę gerovę.
Vilmantė Pakalniškienė, VU psichologijos studijų programos komiteto pirmininkė, teigia, kad psichologų vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje yra milžiniškas, nes žmonėms labai reikalingos psichologijos žinios gyvenime, santykiuose, norint įveikti sunkumus, auklėjant vaikus ir pan. Linas Linartas, psichologas, teigia, kad kiekvienas žmogus yra psichologas, tačiau tik psichologai turi deramus įrankius atrasti mokslines žinias ir pritaikyti jas, kad padėtų išspręsti tiek individualaus žmogaus, tiek visuomenės problemas.
Kaip psichologai veikia priklausomybių srityje?
RPLC Šiaulių filialo medicinos psichologė Romena Rakickienė teigia, kad darbas konsultacijose labai priklauso nuo to, ar yra diagnozuota priklausomybė, ar žalingas vartojimas, ar motyvuotas žmogus, ir kt. dalykų. Dažnai taiko motyvuojantį interviu, psichoedukaciją apie priklausomybės mechanizmą, sveikimo būdus, atkryčio prevenciją. Labai svarbu yra palaikymas, motyvavimas, drąsinimas, pasitikintis santykis tarp specialisto ir paciento. Taip pat labai svarbu suprasti kas gi „slepiasi“ po priklausomybe arba kitaip sakant - kokią funkciją žmogui atlieka psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar priklausomas elgesys. Tai tos temos užima svarbią vietą konsultacijose. Taip pat vyksta streso įveikimo bei emocijų reguliavimo mokymas.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Užsiėmimai grupinėje terapijoje Abstinencijos skyriuje yra labiau psichoedukacinio pobūdžio. Nagrinėjamos temos apie priklausomybės mechanizmą, žalingą ar rizikingą vartojimą, gydymo(si) būdus ir galimybes, atkryčio sindromą, atkryčio prevenciją, įvairius mitus, blaivybės privalumus ir kt. Labai svarbi užsiėmimų dalis - motyvacijos tema.
Psichiatrė Olga Rimovskaja teigia, kad bet kuri priklausomybė sukelia mąstymo, emocijų, elgesio sutrikimus, o susirgimui gilėjant vyksta asmenybės degradacija bei autentiškumo praradimas. Tam, kad pacientas galėtų dirbti su disfunkciniais įsitikinimai, ieškoti funkcionalių mąstymo būdų bei keisti elgesio strategijas, jis turi būti fiziškai ir psichiškai tam pasiruošęs. Todėl asmenys, patekę į priklausomybių skyrių, apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų ar esant abstinencijos (nutraukimo) simptomams, pirmiausiai pereina detoksikacijos gydymo etapą, kuriame pagrindinis vaidmuo skiriamas medikamentiniam gydymui, koreguojamas skysčių disbalansas, taikoma vitaminoterapija. Gydant priklausomybės sutrikimus, pagrindinis gydytojo psichiatro vaidmuo yra tiksliai nustatyti klinikinę diagnozę, įvertinti psichoaktyvių medžiagų padarytą žalą kaip paciento psichinei taip ir fizinei sveikatai, sudaryti individualų gydymo planą.
Psichologo darbo diena
RPLC Šiaulių filialo medicinos psichologė Romena Rakickienė darbą pradeda nuo Ambulatorinio skyriaus - konsultuoja individualiai ambulatorinius pacientus, po to veda psichologinį užsiėmimą Abstinencijos gydymo skyriuje. Darbą tęsia konsultuodama ir abstinencijos skyriaus pacientus. Taip pat pagal poreikį paskyrus gyd. psichiatrams atlieka psichologinius vertinimus, savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinį vertinimą.
Psichiatrės Olgos Rimovskajos darbo diena prasideda nuo naujų pacientų apžiūros bei konsultacijų išvykstančiuosius. Savo kasdieniniame darbe ji padeda pacientams įsisąmoninti, kad vartojama psichoaktyvi medžiaga nesuteikia to, ko jiems iš tikrųjų reikia. Vartojimas - tai saviapgaulė, kuri suteikia momentinį atsipalaidavimą, pabėgimą nuo sunkumų, tačiau neišspendžia problemos ir nesuteikia stiprybės. Dažnai priklausomų asmenų realūs tikslai lieka neįgyvendinti, nes jie praranda kryptį arba dėl tam tikrų sunkumų eina ne tuo keliu. Svarbu išryškinti ir parodyti pacientui prieštaravimus tarp jo tikslų ir netinkamo elgesio strategijų bei suteikti orientyrą gyventi blaiviai. Gydytojo psichiatro darbas priklausomybių skyriuje yra tikrai intensyvus, nes čia gydoma iki 20 pacientų. Yra didelė pacientų kaita - dalis pacientų atvyksta vien detoksikacijai ir gydymas užtrunka iki 3 parų. Nemažą dalį laiko atima dokumentų ruošos darbai: istorijų rašymas, epikrizių vedimas į e-sveikatos sistemas, elektroninių receptų rašymas. Dar valandą trunka pacientų vizitacija, likęs laikas skiriamas dokumentams pildyti.
Savanorystė ir pagalba priklausomiems asmenims
Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo vadovė Justina Šimanauskaitė pristato savanorystės idėją ir kilnią iniciatyvą: „Visada siekiame būti arčiau žmogaus, kuriam reikia pagalbos, bet kuris nedrįsta kreiptis ar tiesiog nežino, kur kreiptis ir nuo ko pradėti. Paslaugas iškelsime iš filialo ir vyksime į miesto centrą (visuomenės sveikatos biuro patalpas), kad visiems norintiems būtų kuo patogiau mus pasiekti, o gal net ir drąsiau atvykti į neutralią vietą ir tiesiog pabūti, pabendrauti. Be to, labai svarbu žinoti, kad šios konsultacijos nebus fiksuojamos jokiuose medicininiuose dokumentuose, taigi tie, kas norėjo, bet iki šiol nedrįso, tegu jausis saugiai, nes dirbsime anonimiškai ir konfidencialiai“.
Šeimos psichologo vaidmuo
Sudėtingame žmonių santykių gobelene šeimos vienetas yra pamatinė gija, jungianti socialinį audinį. Šioje intymioje sferoje konfliktai, nesusipratimai ir emociniai nesutarimai yra ne tik įprasti, bet ir neišvengiami. Tačiau šių problemų sprendimas ir sprendimas dažnai lemia šeimos narių sveikatą ir laimę. Šeimos psichologas specializuojasi suprasti sudėtingus sąveikos modelius, kurie apibrėžia šeimos santykius. Šis specialistas, taikoi terapijos seansus, individualias intervencijas ir tikslines bendravimo strategijas, padeda šeimoms nustatyti pagrindines jų problemų priežastis.
Vienas iš pagrindinių šeimos psichologų taikomų metodų yra sisteminė terapija. Taikant šį metodą šeima suvokiama kaip vienas emocinis vienetas, kurio vieno nario veiksmai ir emocijos gali persiduoti kitiems. Skatindami atvirą, nuoširdų bendravimą saugioje ir neutralioje aplinkoje, psichologai padeda šeimos nariams išreikšti savo jausmus ir rūpesčius nebijant teismo. Šie specialistai atlieka svarbų vaidmenį mokant veiksmingų konfliktų sprendimo įgūdžių. Užuot vengusios nesutarimų, šeimos išmoksta konstruktyviai vertinti konfliktus, o galimus nesutarimus paverčia augimo galimybėmis. Šeimos psichologas ne tik sprendžia konfliktus, bet ir padeda siekti teigiamų pokyčių šeimos struktūroje. Jis padeda šeimoms nustatyti sveikas ribas, ugdyti tarpusavio empatiją ir kurti bendrą tikslo ir vertybių suvokimą.
Panašu, kad psichologas Vilniuje, ir jo teikiamos paslaugos tampa vis labiau paklausios. Miestietiškas gyvenimo būdas, pasižymintis greitu tempu ir nesuskaičiuojamu spaudimu, gali įtempti šeimos santykius, todėl profesionalių konsultacijų poreikis tampa dar ryškesnis. Vilniuje auga šeimos psichologų bendruomenė, kuri siūlo įvairias paslaugas, pritaikytas unikaliems miesto šeimų poreikiams tenkinti.
Šeimos psichologo poveikio šeimos kelionei neįmanoma pervertinti. Jų atsidavusių pastangų dėka šeimos išmoksta konfliktus paversti bendradarbiavimu, susvetimėjimą - empatija, o iššūkius - augimo galimybėmis. Apibendrinant galima teigti, kad šeimos psichologo vaidmuo - ne tik spręsti konfliktus, bet ir suteikti šeimoms galimybę tapti geriausiomis savo pačių versijomis. Šie specialistai, teikdami ekspertų konsultacijas, taikydami terapines intervencijas ir užjaučiantį požiūrį, padeda šeimoms įveikti sudėtingus žmonių santykius. Šeimoms Vilniuje ir už jo ribų šeimos psichologo pagalbos kreipimasis gali būti pirmas žingsnis į laimingesnį, sveikesnį ir darnesnį gyvenimą.
Kaip rasti gyvenimo tikslą?
Kartais, net ir gerai sudėliotame gyvenimo kelyje, galime pasimesti ir nebežinoti, kuria linkme eiti. Atsiduriame lyg viduryje rūko, kur anksčiau buvo aiškūs tikslai ir svajonės, o dabar jie tampa neaiškūs ir praranda savo žavesį. Toks jausmas gali atsirasti netikėtai, palikdamas mus su klausimais ir abejone. Tačiau net ir tokiose situacijose, kai atrodo, kad gyvenimas prarado aiškią kryptį, yra būdų, kaip rasti savo kelią ir prasmę.
Gyvenimas - tai ne tik asmeninė kelionė, bet ir mūsų sąveika su kitais žmonėmis, kurie aplink mus sukuria socialinį tinklą. Kiekvienas iš mūsų atlieka įvairius vaidmenis - esame tėvai, vaikai, partneriai, draugai, kolegos, ir šie vaidmenys nuolat kinta bei plečiasi. Kai esame tėvai, mūsų pagrindinis tikslas tampa užtikrinti savo vaikų gerovę ir laimę. Šis vaidmuo moko mus atsakomybės, kantrybės ir besąlygiškos meilės. Santykiai su tėvais taip pat turi didelę reikšmę mūsų tikslų formavimuisi. Būnant sūnumi ar dukra, mokomės suprasti ir vertinti savo šeimos narius, perimame jų vertybes ir tradicijas. Partnerystėje mes mokomės kompromiso, palaikymo ir bendradarbiavimo - tai savybės, kurios padeda siekti bendrų tikslų. Partnerių tarpusavio supratimas ir bendri siekiai gali suteikti gyvenimui naujos prasmės, stiprinti santykius ir skatinti abipusį tobulėjimą. Be to, mūsų socialiniai vaidmenys profesinėje srityje ar bendruomenėje taip pat suteikia daugybę galimybių. Dalyvavimas bendruomenės veikloje arba karjeros siekimas gali tapti svarbiais tikslais, kurie ne tik prisideda prie mūsų asmeninio augimo, bet ir daro teigiamą įtaką aplinkiniams. Per šiuos tarpasmeninius santykius ir vaidmenis mes ne tik geriau pažįstame save, bet ir suformuojame tikslus, kurie suteikia gyvenimui prasmę ir kryptį.
Taip pat vertybės yra gyvenimo pamatas, padedantis mums nuspręsti, kas yra svarbu. Jos veikia mūsų sprendimus, požiūrį į pasaulį ir santykius su kitais. Vertybės gali kilti iš asmeninių įsitikinimų, šeimos tradicijų ar kultūrinio konteksto. Jos formuojasi per ilgą laiką, veikiamos mūsų patirties, aplinkos ir auklėjimo. Pavyzdžiui, jei vertinate sąžiningumą, tikriausiai sieksite tikslų, kurie atitinka etišką elgesį. Sąžiningumas gali tapti kertiniu akmeniu visose Jūsų gyvenimo srityse - nuo darbo iki asmeninių santykių. Religinės ar dvasinės knygos, pavyzdžiui, Biblija, Vedanta ar budizmo tekstai, gali būti gilios vertybinės įžvalgos šaltinis. Jų mokymai apie atjautą, pasiaukojimą ar vidinę ramybę gali tapti gyvenimo tikslų pagrindu. Šie tekstai siūlo ne tik moralinius ir etinius orientyrus, bet ir dvasinį vedimą, kuris padeda suprasti gyvenimo prasmę. Tačiau vertybės neapsiriboja vien religija ar dvasingumu. Jos gali kilti iš bet kurios gyvenimo srities - meno, mokslo, politikos ar net kasdienės buities. Pavyzdžiui, vertinant kūrybiškumą ir inovacijas, Jūsų tikslai gali būti susiję su naujų idėjų kūrimu ir įgyvendinimu. Savo vertybių supratimas ir jų integravimas į kasdienį gyvenimą padeda ne tik siekti asmeninių tikslų, bet ir kurti prasmingus santykius su kitais. Kai mūsų veiksmai atitinka mūsų vertybes, mes jaučiamės autentiški ir pasitenkinę. Vertybės tampa mūsų kompasu, kuris rodo teisingą kryptį, padeda susidoroti su iššūkiais ir pasiekti gyvenimo pilnatvę. Supratę savo vertybes, galime aiškiau suvokti, kokie tikslai yra tikrai svarbūs ir prasmingi.
Norint geriau suprasti savo vertybes ir integruoti jas į kasdienį gyvenimą, galima pasinaudoti įvairiais būdais. Pirmiausia, svarbu užsiimti savarankišku tyrinėjimu. Užduokite sau klausimus, kas jums svarbu ir kodėl? Atsakydami į šiuos klausimus, įsivertinkite savo sprendimų priežastis ir jų atitikimą Jūsų vertybėms. Kitas būdas gilintis į savo vertybes - dalyvauti asmeninės psichoterapijos sesijose. Psichoterapija gali būti galingas įrankis, padedantis atpažinti ir suprasti savo vertybes, taip pat išaiškinti, kaip jos veikia jūsų gyvenimą. Be to, dalyvavimas grupinėse veiklose ar dvasiniuose susitikimuose gali suteikti naujų įžvalgų ir skatinti vertybinį augimą. Tokie susitikimai ne tik padeda dalintis patirtimi su kitais, bet ir skatina savirefleksiją bei vertybių apmąstymą.
Psichologinė pagalba: kada ir kur kreiptis?
Psichologinė pagalba gali būti naudinga kiekvienam žmogui, kuris patiria sunkumų, jaučia stresą, nerimą ar depresiją. Kreiptis į psichologą nėra gėda ar silpnumo ženklas - tai rodo, kad rūpinatės savo psichologine gerove.
Lietuvoje psichologinę pagalbą teikia įvairios įstaigos: poliklinikos, psichikos sveikatos centrai, privačios klinikos ir psichologų kabinetai.
tags: #psichologas #yra #tik #padejejas