Šizofrenija yra sudėtinga psichikos liga, paveikianti žmogaus mąstymą, jausmus, valią ir elgesį. Ši liga dažnai diagnozuojama jauniems žmonėms, nuo 16 iki 30 metų, ir gali turėti didelės įtakos jų gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime šizofrenijos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir tai, kaip galima pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Šizofrenijos apibrėžimas ir statistika
Šizofrenija yra psichozinio spektro sutrikimas, kuris paveikia maždaug 1% pasaulio populiacijos. Kartu su kitais psichozinio spektro sutrikimais, tokiais kaip šizoafektinis ir kliedesinis sutrikimai, šie sutrikimai sudaro apie 2,5% pasaulio populiacijos. Šizofrenija yra viena labiausiai stigmatizuojamų ir mistifikuojamų psichikos ligų. Net tarp specialistų egzistuoja įvairių nuomonių ir įsitikinimų, kurie palaiko šią stigmą.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Japonija ir Pietų Korėja, jau ėmėsi veiksmų, kad sumažintų stigmą, pervadindamos šizofreniją kitais terminais, tokiais kaip "integracijos sutrikimas" arba "suderinimo sutrikimas". Lietuviškas terminas "šizofrenija" taip pat nėra visiškai tikslus, nes taisyklingai turėtų būti vadinamas "skizofrenija" (iš gr. σχίζω „skylu” + φρήν „dvasia, protas”).
Šizofrenijos simptomai
Šizofrenijai būdinga įvairi simptomų puokštė, o kiekvienas pacientas patiria tik jam būdingą rinkinį. Simptomai gali būti skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.
Pozityvūs simptomai: Tai simptomai, kurie atsiranda sergant šizofrenija, bet nėra būdingi sveikiems žmonėms. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
- Kliedesiai: Neteisingi įsitikinimai, kurie atrodo neracionalūs kitiems.
- Haliucinacijos: Sensoriniai išgyvenimai, kai žmogus mato, girdi, užuodžia arba ragauja daiktus, kurių nėra. Dažniausiai sergantieji šizofrenija girdi balsus.
- Mąstymo sutrikimas: Neįprastas ir nelogiškas mąstymas, sunku dėlioti mintis ir kalbą.
Negatyvūs simptomai: Tai funkcijos, kurios sumažėja arba prarandamos sergant šizofrenija. Tai apima:
- Emocijų praradimas: Sumažėjęs gebėjimas reikšti emocijas arba jausti malonumą.
- Valios praradimas: Motyvacijos ir iniciatyvos stoka.
- Socialinis atsiribojimas: Noras būti vienam ir vengti socialinių kontaktų.
Kognityviniai simptomai: Tai sutrikimai, susiję su mąstymu ir pažinimo procesais. Tai apima:
- Dėmesio sutrikimai: Sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį.
- Atminties sutrikimai: Sunku įsiminti ir atgaminti informaciją.
- Vykdomosios funkcijos sutrikimai: Sunku planuoti, organizuoti ir priimti sprendimus.
Kiti simptomai: Nerimas, depresija, miego sutrikimai.
Svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvuosius šizofrenijos požymius, nes ankstyvas gydymas gali pagerinti prognozę. R. Mazaliauskienė pabrėžia, kad ligos pradžia dažnai palaikoma paauglystės sunkumais. Jei žmogus skundžiasi nerimu, tai gali būti šizofrenijos debiuto ženklas.
Šizofrenijos priežastys ir rizikos veiksniai
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligos atsiradimui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.
Taip pat skaitykite: Pažink save
- Genetika: Šizofrenija kartais pasireiškia šeimose, tačiau tai nereiškia, kad vaikai būtinai susirgs šia liga. Paveldima ne pati šizofrenija, bet polinkis ja susirgti. Jei vienas iš identiškų dvynių serga šizofrenija, kitam susirgti tikimybė išauga iki 60 %.
- Biocheminiai pokyčiai: Šizofrenijos simptomus gali sukelti sutrikusi neurotransmiterių (cheminių junginių, perduodančių signalus smegenyse) pusiausvyra.
- Aplinka: Yra nustatyta, kad riziką susirgti šizofrenija didina emocinis tėvų šaltumas, gyvenimas didmiesčiuose, imigracija ir socialinio kapitalo trūkumas. Imigrantai patiria papildomą stresą dėl aplinkos, kalbos ir kultūros pokyčių. Dideliuose miestuose trūksta bendruomeninių ryšių, todėl žmogus paliekamas pats sau.
Rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti:
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Ypač nepageidautini kanabinoidai.
- Nepvisavertė šeimos aplinka: Kai šeimoje sakoma viena, daroma kita, o vaikui draudžiama komentuoti ir tikslintis, kodėl taip yra.
- Negatyvios emocijos šeimoje: Kritika, perdėta kontrolė.
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenija yra valdomas negalavimas, o gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas paprastai apima kombinuotą vaistų ir psichoterapijos pagalbą. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja penkias terapijos priemones: gydymą vaistais, psichoterapiją, psichosocialinę reabilitaciją, profesinę reabilitaciją ir būsto apsaugojimo programą.
- Vaistai: Antipsichoziniai vaistai gali padėti sumažinti pozityvius šizofrenijos simptomus, tokius kaip kliedesiai ir haliucinacijos. Šiuolaikiniai vaistai gali ne tik slopinti simptomus, bet ir kai kuriuos jų visiškai sunaikinti. Tačiau svarbu vartoti vaistus nuolat, net ir jaučiantis geriau. Gydymo sukeltas šalutinis poveikis gali būti nemalonus, todėl svarbu aptarti galimas alternatyvas su gydytoju.
- Psichoterapija: Psichoterapija padeda stiprinti ligonio pasitikėjimą savimi, padeda susivokti simptomuose, moko suprasti ir valdyti savo jausmus bei emocijas. Yra sukurtos ištisos psichoterapinės sistemos, turinčios mokslinį pagrindimą, pavyzdžiui, į atsistatymą orientuota kognityvinė terapija (Recovery Oriented Cognitive Therapy arba CTR).
- Psichosocialinė reabilitacija: Ši reabilitacija padeda grįžti į gyvenimą, įgyti socialinių įgūdžių ir integruotis į visuomenę. Lietuvoje prieinama psichosocialinė reabilitacija, kuri vykdoma įvairiose psichiatrinėse įstaigose.
Svarbu pabrėžti, kad gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento poreikius ir simptomus. Ankstyvas gydymas yra labai svarbus, nes jis gali pagerinti prognozę ir padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Kaip padėti sergančiajam šizofrenija
Sergančiojo šizofrenija artimiesiems tenka didelis iššūkis. Svarbu suprasti ligą, būti kantriems ir palaikyti sergantįjį.
- Būkite informuoti: Sužinokite kuo daugiau apie šizofreniją, jos simptomus ir gydymo būdus.
- Būkite kantrūs: Sergantysis gali elgtis keistai arba neprognozuojamai. Svarbu būti kantriems ir supratingiems.
- Palaikykite sergantįjį: Skatinkite gydytis, lankykitės pas gydytoją kartu ir padėkite laikytis gydymo plano.
- Rūpinkitės savimi: Vienam šeimos nariui sergant šizofrenija, savo psichika turi rūpintis visi šeimos nariai. Išlaikykite pusiausvyrą tarp rūpinimosi savimi ir sergančiu artimuoju.
- Venkite kritikos ir perdėtos kontrolės: Tai nėra palanku sveikimui.
- Išlaikykite adekvatumą: Stenkitės suprasti paciento kliedesių pasaulį, bet neperkalbėkite jo apie realybę.
- Rodykite susidomėjimą žmogumi: Užmegzkite ryšį, kalbėkite apie jo pomėgius ir interesus.
Svarbiausia, kad kreiptis pagalbos įkalbinėtų artimiausias, didžiausią pasitikėjimą, glaudžiausią ryšį su ligonių palaikantis asmuo. Giminaitis, draugas, mokytojas ar kaimynas. Kraštutinė priemonė - priverstinė hospitalizacija ypač traumuojantis įvykis, kuris sukelia daugiau problemų, tarp jų ir pasipriešinimą gydymui.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Gyvenimas su šizofrenija: pozityvūs aspektai
Nepaisant sunkumų, didelė dalis pacientų, sergančių šizofrenija, gyvena sėkmingus gyvenimus. Jei sureguliuotas režimas, gydymas, yra adekvati ir tinkama parama iš aplinkos, jie grįžta į mokslus, darbus, tampa sutuoktiniais, tėvais, t. y. gyvena savo gyvenimą.
Sergant šizofrenija galima vairuoti, balotiruotis į Seimą, tapti prezidentu, dirbti gydytoju, mokytoju ir t. t. Apribojimai susiję su ginklo naudojimu, įvaikinimu ir globa. Stigma ir ribojimai sparčiai mažėja.
Svarbu prisiminti, kad šizofrenija nėra nuosprendis. Su tinkama pagalba ir palaikymu, sergantieji gali gyventi pilnavertį ir prasmingą gyvenimą.
tags: #psichologiniai #straipsniai #apie #sizofrenija