Šiame straipsnyje remiantis psichologės Aušros Griškonytės įžvalgomis nagrinėjami įvairūs visuomenės, emocijų ir asmeninio gyvenimo aspektai. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant interviu su specialiste.
Materialinė gerovė ir tautinis bruožas - dejavimas
Apklausa atskleidė, kad tik maža dalis lietuvių netikėtai gautus pinigus išleistų pramogoms, o didžioji dalis skirtų kasdieniams poreikiams. Tai gali rodyti tam tikrą santykį su materialine gerove ir pragyvenimo lygiu. A. Griškonytės nuomone, lietuviai linkę per daug dejuoti dėl trūkumo ir nemeluoja sau, kad yra skurdūs. Ji siūlo pažvelgti į kitas pasaulio šalis ir pamatyti, kas iš tikrųjų yra vargas. Psichologė tai sieja su tautiniu bruožu - mėgimu dejuoti.
Santykis su darbu: kančia ar malonumas?
Psichologė atkreipia dėmesį į žmones, kurie jaučiasi priversti daug dirbti ir patiria sunkumų išlaikydami šeimą. Ji pabrėžia, kad darbas neturėtų būti kančia, o žmogus turėtų siekti nusistatyti sveiką santykį su juo. Jei žmogus nuolat jaučia įtampą darbe, tai gali reikšti gilesnes problemas pačiame žmoguje. A. Griškonytė pataria tokiu atveju kreiptis į specialistus.
Pasak specialistės, jei žmogus nuolat dirba ir negali sustoti, tai gali būti susiję su narcisizmu arba godumu. Toks žmogus jaučiasi nesaugus ir mano, kad be jo pasaulis sugrius. Ji pataria savęs klausti - ko aš noriu, ir ieškoti darbo, kuris teiktų malonumą. Malonumas ateina iš pasiekto rezultato, įgyvendinto tikslo ir gero bendravimo su klientais.
Drąsa, atsakomybė ir bendruomeniškumas
A. Griškonytė teigia, kad lietuviai yra nedrąsūs ir linkę vengti atsakomybės bei naujovių. Ji siūlo vieniems kitus drąsinti ir stiprinti bendruomeniškumą. Būdami kartu, žmonės jaučiasi drąsiau ir gali vieni kitus palaikyti. Anot psichologės, reikia pradėti nuo bendravimo ir bendruomenės kūrimo.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Darboholizmas - priklausomybė?
Psichologė įspėja dėl darboholizmo, kuris, jos nuomone, yra priklausomybė ir sutrikimas. Jei žmogus negali atsitraukti nuo darbo ir pamiršti apie jį užvėręs darbo vietos duris, tai rodo problemą. Tačiau A. Griškonytė pabrėžia, kad specialistai, kuriems patinka jų darbas, dažnai gyvena ir dirba intensyviai, o visuomenė didžia dalimi remiasi į jų darbo rezultatus.
Savęs pažinimas ir emocinis raštingumas
A. Griškonytė pabrėžia, kad svarbu pažinti save, pagalvoti apie savo norus ir poreikius. Ji teigia, kad gyvenimas yra toks, kokį patys susikuriame, ir galime pasirinkti monochromatinį arba spalvingą gyvenimą. Gyvenimo spalvas suteikia emocijos, todėl svarbu mokytis emocinio raštingumo.
Emocinis raštingumas apima savęs suvokimą ir ryšį su kitu žmogumi. A. Griškonytė teigia, kad prasti santykiai dažnai kyla dėl to, kad žmonės yra nevėkšlos emocijų srityje. Ji pabrėžia, kad svarbu atpažinti ir įvardinti savo jausmus, taip pat suprasti kitų žmonių jausmus.
Emocijų mokymasis ir aplinkos įtaka
A. Griškonytė teigia, kad emocijų galima išmokti. Vaikų darželiuose vaikai mokomi emocinio raštingumo, todėl jie kartais būna labiau išprusę nei jų tėvai. Ji pabrėžia, kad vaiko emocijos priklauso nuo aplinkos, kurioje jis auga. Jei tėvai patys susigaudo jausmų jūroje, moka tuos jausmus parodyti, tai moka vaiką paskatinti ir prislopinti jo jausmus.
Žinutės iš aplinkos ir pasąmonės įtaka
A. Griškonytė pabrėžia, kad nuolat gauname žinutes iš aplinkos, o tėvai yra pirmieji tų žinučių siuntėjai. Jei ta žinutė labai stipriai nusėda mūsų pasąmonėje, ji po to valdo mūsų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Pagalba sau ir kitiems
Psichologė pataria nevaidinti visagalio ir kreiptis pagalbos, jei jaučiame, kad turime problemų. Ji siūlo skaityti grožinę literatūrą, kuri duoda atgaivą ir žodyną, kaip įvardinti visus tuos tonus ir pustonius. A. Griškonytė taip pat pabrėžia, kad svarbu būti dėmesingiems vieni kitiems ir pastebėti, kai artimam žmogui sunku. Kartais pagalba gali būti pabuvimas kartu, pasiklausymas arba nuvedimas pas specialistą.
Uždarymas savyje - pelkėjimas
A. Griškonytė įspėja dėl užsidarymo savyje, kuris, jos nuomone, yra pavojingas. Ji teigia, kad žmogus yra socialus ir tol yra žmogus, kol yra su kitais žmonėmis. Nutraukus ryšius su žmonių pasauliu, mes truputį tampame ne žmonės. Psichologė pataria, kai sunku, eiti ir dalintis.
Volungės Aušros Griškonytės kūryba ir LGBTQAI+ temos
Volungė Aušra Griškonytė yra viena iš nedaugelio Lietuvos kūrėjų, savo darbuose nagrinėjanti LGBTQAI+ temas. Ji pasakoja apie savo patirtį sovietmečiu ir susidūrimą su homofobija bei diskriminacija.
Pirmieji V. A. Griškonytės darbai, tokie kaip „Kekšės“, sulaukė neigiamų atsiliepimų ir diskriminacijos. Menininkė teigia, kad tais laikais net neturėjome žodžių, kaip apibūdinti lytį. Ji susidūrė su atvejais, kai pozavusius draugus atleido iš darbo dėl to, kad nuotrauka pasirodė spaudoje.
Nepaisant sunkumų, V. A. Griškonytė tęsia savo kūrybinę veiklą ir atkreipia dėmesį į LGBTQAI+ bendruomenės problemas. Ji pasakoja apie parodą „Nematomos sienos“, kuri buvo išdarkyta, ir apie tai, kaip visuomenės diskriminacija ir toksiškumas yra nuosprendžio parašymas tokiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
V. A. Griškonytė įsitikinusi, kad menas ne tik atkreipia dėmesį į problemas, bet ir inicijuoja pokyčius. Ji teigia, kad labai svarbu suprasti ir priimti kitą.
tags: #psichologe #ausra #griskonyte #atsiliepimai