Sunkiasvorių bokso pasaulyje retai kada pasitaiko tokių spalvingų ir prieštaringų asmenybių kaip Taisonas Fjuris. Jo kelias į profesionalų bokso viršūnę buvo paženklintas ne tik įspūdingomis pergalėmis, bet ir giliomis asmeninėmis krizėmis, kurios kulminaciją pasiekė su depresija. Šiame straipsnyje panagrinėsime T. Fjurio karjerą, jo kovą su depresija ir transformaciją į žmogų, kuris atvirai kalba apie psichikos sveikatos problemas ir įkvepia kitus ieškoti pagalbos.
Taisono Fjurio Kilimas į Bokso Viršūnę
Taisonas Fjuris gimė 1988 metais, trimis mėnesiais anksčiau laiko ir svėrė vos 0,5 kg. Gydytojai abejojo, ar jis išgyvens. Tačiau jis ne tik išgyveno, bet ir užaugo aukštas (2,06 m) ir stiprus. Jam pavyko tapti sunkiasvorių bokso pasaulio čempionu. Profesionaliame ringe jis kovojo 31 kovą, visas jas laimėjo, o tik vieną kartą kova baigėsi lygiosiomis. Frazė „kartais laimi, kartais pralaimi“ jam tarsi negaliojo.
Prieš tapdamas čempionu, sunkiasvorių varžybose ilgą laiką dominavo „Kličko era“. Vyresnysis Vladimiro brolis Vitalijus savo paskutinį pralaimėjimą patyrė 2003 m. Jis laikėsi viršūnėje iki 2013 m., pasiekęs 13 pergalių iš eilės, o tada galutinai perėjo į politikos sferą. Vladimiras nepatyrė nesėkmės skonio nuo 2004 iki 2015 m. Tačiau 2015 metais Diuseldorfe (Vokietija) jis taškais pralaimėjo britui Taisonui Fjuriui ir prarado čempiono diržus.
Svajonės Išsipildymas ir Depresijos Pradžia
Nugalėti Vladimirą Kličko buvo Taisono Fjurio gyvenimo svajonė. Kai jam tai pavyko, jis susirgo depresija. Šiuo laikotarpiu jis vartojo alkoholį ir kokainą, kelias dienas negrįždavo namo, visiškai nesportavo ir svėrė 180 kg. Niekas jo nedžiugino, net boksas.
Taisonas Fjuris - labai spalvinga asmenybė. Jis turi puikų humoro jausmą, mėgsta dainuoti, kartais tai daro ringe. Su Robbie Williams jis yra įrašęs vieną kalėdinę dainą. Savo sūnui norėjo duoti Jėzaus vardą, bet žmona neleido. Jis dalyvavo amerikietiškose imtynėse, į vieną spaudos konferenciją buvo atvykęs apsirengęs Betmeno kostiumu, o prieš kovą su Vladimiru Kličko demonstravo savo storą pilvą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Tačiau po pergalės prieš V. Kličko, T. Fjurio gyvenimas pasikeitė. Jis prarado motyvaciją ir pasinėrė į depresiją.
Kova su Depresija ir Kelias į Atsigavimą
Depresija T. Fjurį paveikė itin stipriai. Jis norėjo nusižudyti, bet išgirdo balsą, sakantį jam apie jo vaikus, kaip jie augs be tėvo. Tai paskatino jį nuspręsti gyventi ir kreiptis į psichinės sveikatos specialistus.
Jis vėl pradėjo sportuoti, bėgiodavo kiekvieną dieną, nesvarbu kokios būdavo oro sąlygos. Pirmą kartą jam nepavyko nubėgti nei 200 metrų, bet jis nepasidavė. Šiuo metu boksas jam nėra pats svarbiausias dalykas. Jis aukoja labdarai ir atvirai kalba apie savo sunkumus, nors užaugo tokioje aplinkoje, kur apie tai kalbėti buvo laikoma silpnumo ženklu. Jis ragina tai daryti ir kitus, ieškoti pagalbos, nelikti vieniems.
T. Fjurio nuomone, tikroji pergalė pasiekiama ne ringe, o tuomet, kai padedame kitiems, gelbstime kitų gyvybes. Jo istorija įkvepia žmones, sergančius depresija, nepasiduoti ir ieškoti pagalbos.
Taisono Fjurio Palikimas
Taisonas Fjuris įrodė, kad net ir stipriausi pasaulio žmonės gali susidurti su psichikos sveikatos problemomis. Jo atvirumas ir drąsa kalbėti apie savo patirtį padeda mažinti stigmą, susijusią su psichikos ligomis, ir skatina kitus ieškoti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Jei depresija gali palaužti vieną stipriausių žmonių pasaulyje, ji gali palaužti ir kiekvieną iš mūsų. Bet jei jam pavyko, galbūt pavyks ir mums. Savižudybė nėra išeitis. Niekada nelikite vieni. Ieškokite pagalbos.
Naujo Čempiono Atsiradimas: Entonis Džošua (Anthony Joshua)
Kol Taisonas Fjuris kovojo su savo asmeninėmis problemomis, sunkiasvorių bokso pasaulyje iškilo nauja žvaigždė - Entonis Džošua.
E. Džošua gimė Votforde, šalia Londono, bet dalį vaikystės praleido Nigerijoje, nes turi nigerietiškų šaknų. Grįžęs į Didžiąją Britaniją, vaikinas kurį laiką dirbo plytų gamykloje ir vos nenuėjo klystkeliais. Jis vairuodamas viršijo leistiną greitį, o po to pareigūnai automobilyje dar ir rado marihuanos. E. Džošua grėsė kalėjimas, bet pavyko atsipirkti lygtine bausme ir viešaisiais darbais.
198 cm ūgio jaunuolis boksu susidomėjo vėlai, jau būdamas 18-os. Iki tol jis žaidė futbolą ir užsiiminėjo lengvąja atletika. 100 metrų E. Džošua yra nubėgęs per 11,6 sek. Bokse jis įsitvirtino labai greitai. Trejus metus pasitreniravęs, E. Džošua iškovojo Anglijos čempiono titulą. Tuomet jam pasiūlyta už 50 tūkst. svarų tapti profesionalu, bet vaikinas sutarties atsisakė. „Atsisakyti 50 tūkst. nebuvo sunku. Aš pradėjau sportuoti ne dėl pinigų, aš noriu laimėti medalius“, - sakė E. Džošua.
2011 m. mėgėjų pasaulio čempionate didesnio kaip 91 kg svorio kategorijoje Didžiosios Britanijos rinktinės narys nužygiavo iki finalo, bet jame nusileido azerbaidžaniečiui Magomedrasului Madžidovui. Iškovoti auksą pavyko 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Tiesa, atsirado manančių, kad ringo šeimininkui padėjo teisėjai. Esą jis turėjo pralaimėti aštuntfinalio kovą su kubiečiu Erislandžiu Savonu (Erislandy Savon), o ir finale neprilygo italui Robertui Kamarelei (Roberto Cammarelle).
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Kad ir kaip būtų, olimpinio čempiono titulo iš E. Džošua jau niekas neatims. Megėjų bokse jis laimėjo 40 iš 43 kovų. Būta mėgėjiškoje karjeroje ir vieno lietuviško epizodo. 2012 m., prieš olimpines žaidynes, E. Džošua Kaune tapo Algirdo Šociko turnyro nugalėtoju. Jis laimėjo dvi kovas, o finale britui įskaityta pergalė prieš traumą patyrusį lietuvį Aidą Petruškevičių. Be to, būsimasis čempionas buvo pripažintas techniškiausiu turnyro boksininku. 2013 m. liepą E. Džošua oficialiai tapo profesionalu.
E. Džošua nokautų serija buvo įspūdinga, tačiau Vladimiras Kličko buvo pirmas tikrai rimtas varžovas, su kuriuo jam teko susikauti.
2017 metais Londone Vladimiras Kličko galėjo įrodyti, kad vienas pralaimėjimas dar nereiškia, jog veteraną verta nurašyti. Iki pergalės trūko nedaug. Nors penktajame raunde ukrainietis patyrė nokdauną, šeštajame jis jau pats paguldė varžovą ant grindų. E. Džošua kėlėsi sunkiai. Iš viso buvo numatyta 12 raundų, lemiamu tapo 11-asis. V. Kličko dukart krito po varžovo smūgių ir dukart sugebėjo atsikelti, bet teisėjas nutraukė dvikovą. Skelbiama, kad iki nokauto du iš trijų šoninių teisėjų fiksavo E. Džošua pranašumą taškais. Vienas pranašumą būtų skyręs ukrainiečiui.
Taip V. Kličko patyrė penktąją nesėkmę per 69 kovas profesionalų ringe. E. Džošua atiteko čempiono diržai pagal WBA ir IBO federacijų versijas. IBF federacijos čempionu britas tapo dar 2016 m. vasarį, kai nokautavo amerikietį Čarlzą Martiną (Charles Martin). Nokautais baigėsi visos 19 E. Džošua kovų. Kartu su diržais Londone jis pelnė 15 mln. svarų, tiek pat milijonų užsidirbo ir V. Kličko.
Kas Toliau?
Po pergalės prieš V. Kličko, E. Džošua susidūrė su klausimu, kas bus jo kitas varžovas. Didelio susidomėjimo sulauktų revanšas, jo pageidauja ir gyvai kovą Londone stebėjęs Arnoldas Švarcenegeris. E. Džošua tvirtina, kad progą revanšui suteiktų: „Noriu išreikšti didelę pagarbą V. Kličko. Jis yra pavyzdys ir ringe, ir už ringo ribų. Neprieštarausiu susitikti dar kartą, jei jis norės revanšo“.
Tačiau pats britas iškart prisiminė savo tėvynainį T. Fjurį. „Kur tu esi, vaikine? Nagi, žmonės nori tai pamatyti“, - kreipėsi į T. Fjurį čempionas. Buvęs čempionas netrukus atsakė, kad iššūkis priimtas. „Pasaulis nori išvysti šią kovą ir aš jai pasirengęs. Aš vis dar esu pirmas pasaulyje, visi tai žino. Man net nereikia apšilimo kovos. Nėjau į ringą tiek pat laiko, kiek ir V. Kličko, bet man 28-eri, o ne 41-eri“, - postringavo T. Fjuris.
Visgi E. Hirno planuose T. Fjurio kol kas nėra. „Iki kovos su T. Fjuriu dar toli. Jo fizinė būklė yra baisi, jis net neturi licencijos, vykdomas tyrimas dėl dopingo testo. Kita E. Džošua kova bus ne su T. Fjuriu“, - patikino E. Hirnas.
Įsitikinimai ir Jų Įtaka Mūsų Gyvenimui
Kiekvienas iš mūsų turime tiek teigiamų įsitikinimų („dažniausiai mane lydi sėkmė“, „kitais žmonėmis galima pasitikėti“), tiek neigiamų: „aš niekam tikęs“, „aš tikras nevykėlis“, „manęs niekas nemyli“ ir pan. Iš kur kyla neigiami įsitikinimai ir kaip mus paveikia, jei užsitęsia ilgą laiką? Kaip jų atsikratyti?
Įsitikinimai - tai giliai įsišaknijusios žmonių nuostatos apie save, kitus ir pasaulį. Dirbdamas su depresijos apimtais pacientais, psichiatras Aronas Bekas pastebėjo, kad jų mąstymas neatitinka tikrovės: žmonės linkę perdėtai niūriai matyti save, kitus, dabartį ir ateitį.
„Mūsų smegenys sukuria apie 50 tūkstančių minčių per dieną. Mūsų mintys tampa įsitikinimais, kurie savo ruožtu virsta mąstymu. Jis skatina mūsų veiksmus, kurie sukuria mūsų tikrovę. Mūsų įsitikinimus formuoja gyvenimo įvykiai. Neigiami įsitikinimai formuojasi lengviau nei teigiami, nes esame linkę stipriau reaguoti į nelaimes nei į laimes. Nutikusi maža avarija su dviračiu mums įsimins ilgiau nei kieno nors pagyrimas“, - sako psichologas A. Pašnekovas.
Vaiko protas lyg kempinė instinktyviai sugeria informaciją iš aplinkos be jokios atrankos. „Tarkim, suaugusieji vaiką nubaudė nakčiai jį užrakindami į spintą. Nuo to įvykio vaikas pradėjo bijoti tamsos, šią baimę tebeturėjo būdamas paauglys. Jeigu kas nors taip būtų nubaudę jį suaugusį, kažin, ar būtų išsivysčiusi tamsos baimė.
Neigiami įsitikinimai mums trukdo, nes neleidžia įgyvendinti savo svajonių ir siekti savo tikslų. Jie trukdo mums augti. Neigiami įsitikinimai gali trukdyti mums siekti karjeros, užmegzti ilgalaikius meilės santykius ir mėgautis visaverčiu gyvenimu - jie gali pasireikšti įvairiais būdais, paveikti įvairias sritis.
Kaip Atsikratyti Neigiamų Įsitikinimų?
Įsisenėjusius neigiamus įsitikinimus apie save pakeisti yra sunku, bet įmanoma. Nuo ko pradėti?
- Atpažinkite savo neigiamą įsitikinimą. Supraskite, kad tai - tik įsitikinimas, kurį galima pakeisti. Tai nėra faktas.
- Patikrinkite savo įsitikinimus. Kai pripažinote, kad galite keisti savo įsitikinimus, pradėkite abejoti savo įsitikinimu ir kelti jam tokius klausimus: „Kaip aš galvočiau apie savo įsitikinimą, jei būčiau kitas žmogus? Ar mano įsitikinimas padeda man siekti savo tikslų? O jei galvočiau priešingai savo įsitikinimui? Ar turiu įrodymų, kurie paneigia mano įsitikinimą? Ar visada taip galvojau? Jeigu ne, tai kas nutiko? Kas palaiko mano įsitikinimą?“
- Pripažinkite galimas žalingas pasekmes ir mesti sau iššūkį. Kokios bus pasekmės, jei laikysitės neigiamo įsitikinimo?
- Susikurkite naują įsitikinimą, kuris padėtų į situaciją pažvelgti optimistiškai ir skatintų pagerinti gyvenimą.
- Pereikite prie praktikos. Jei sau nuolat sakėte „aš jau per senas mokytis“, nuo šiol pradėkite sau kartoti, kad „mokytis niekada nevėlu“, ir ne sėdėkite užsidarę, o imkitės veiklos: skaitykite negrožinę literatūrą, lankykite paskaitas ar įstokite į universitetą.
Žinoma, keičiant savo įsitikinimus, gali būti sunkumų, tik svarbu nenuleisti rankų, o prireikus ieškoti specialisto palaikymo ir pagalbos, kad pažvelgtumėte į save ir savo gyvenimą kitomis akimis, vietoj trūkumų, neigiamo vertinimo ir savigailos išvystytumėte galimybes ir galias.