Vaikystės traumos - tai gilios emocinės žaizdos, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Nors fiziniai sužalojimai paprastai užgyja, emocinis skausmas gali likti nepastebėtas ir paveikti žmogaus elgesį, santykius ir savijautą visą gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime vaikystės traumų poveikį, dažniausiai pasitaikančias traumas ir būdus, kaip suaugusiesiems susidoroti su šių traumų pasekmėmis.
Kas yra Vaikystės Trauma?
Vaikystės trauma apima įvairias neigiamas patirtis, kurias vaikas patiria iki 18 metų. Tai gali būti akivaizdūs dalykai, tokie kaip fizinis, seksualinis ar emocinis smurtas, taip pat mažiau pastebimi, pavyzdžiui, emocinis apleistumas, nuolatinė kritika, gėdinimas ar patyčios. Netgi nuolatiniai šeimos barniai, tėvų skyrybos, artimojo netektis ar gyvenimas šeimoje, kurioje yra priklausomybių, gali sukelti traumą.
Gyvatės metafora
Psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius vaikystės traumų poveikį iliustruoja gyvatės metafora. Įsivaizduokite, kad parke pamatote gyvatę. Jūsų kūnas iškart reaguoja - išsiskiria streso hormonai, širdis plaka greičiau, raumenys įsitempia. Tai yra normali reakcija į pavojų. Tačiau jei gyvatė jus persekiotų nuolat, nuolatinė baimė ir įtampa taptų sekinanti. Panašiai ir vaikas, augantis disfunkcinėje šeimoje, nuolat jaučia pavojų, o tai ilgainiui pažeidžia jo emocinę ir fizinę sveikatą.
Neigiamos Vaikystės Patirtys (NVP)
1998 m. Vincent Felitti ir Robert Anda atliko tyrimą, kuriame buvo nustatyti veiksniai, rodantys vaiko patiriamą ilgalaikį traumavimą. Šie veiksniai iššaukia streso hormonų aktyvaciją žmogaus kūne, o vaiko gyvenime sukelia ne tik psichologines problemas, bet ir neleidžia tinkamai išsivystyti galvos smegenų sistemai bei tampa ypač dideliu rizikos veiksniu ateityje galimai sukelsiančiu somatines ligas bei rizikingą ar nusikalstamą elgesį ir daugybę kitų psichologinių problemų. Šie tyrėjai pateikė 10 neigiamų vaikystės patirčių, kurios tebėra aktualiausios bei patvirtintos daugybe pakartotinių tyrimų įvairiose pasaulio šalyse:
- Fizinė prievarta.
- Žodinė prievarta.
- Seksualinė prievarta.
- Fizinė nepriežiūra.
- Emocinis apleistumas.
- Psichoaktyvios medžiagos šeimoje.
- Smurtas artimoje aplinkoje.
- Kriminalinis šeimos narių elgesys.
- Šeimoje esančios psichikos ligos.
- Tėvų gyvenimas skyriumi arba skyrybos.
Tyrimai rodo, kad patyrus keturias ar daugiau šių neigiamų patirčių, gerokai padidėja rizika susirgti priklausomybėmis, depresija, nutraukti santuoką, vartoti vaistus, sirgti autoimuninėmis ligomis ir kt.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Vaikystės Traumų Poveikis Smegenims
Moksliniai tyrimai rodo, kad neigiamos vaikystės patirtys gali sukelti reikšmingus pokyčius besivystančiose galvos smegenyse. Tai apima:
- Padidėjęs sutelktinio branduolio aktyvumas: Ši smegenų sritis yra atsakinga už malonumą ir apdovanojimą, todėl padidėjęs aktyvumas gali lemti priklausomybių ligų formavimąsi.
- Susilpnėjęs prieškaktinės smegenų žievės aktyvumas: Ši sritis yra atsakinga už vykdomąsias funkcijas, planavimą ir sprendimų priėmimą, todėl jos susilpnėjimas gali paveikti mokymąsi ir elgesį.
- Pakitusi migdolinio kūno funkcija: Ši sritis yra atsakinga už emocijas, todėl vaikai, užaugę traumuojančioje aplinkoje, tampa itin jautrūs, pilni baimės ir gėdos jausmų.
Be to, nuolatinis streso hormonų poveikis gali sutrikdyti imuninės sistemos veiklą ir padidinti riziką susirgti somatinėmis ligomis, įskaitant vėžį.
Vaikystės Traumų Pasekmės Suaugus
Vaikystės traumos gali turėti ilgalaikį poveikį suaugusiojo gyvenimui. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Psichikos sveikatos problemos: Depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSS), asmenybės sutrikimai, valgymo sutrikimai.
- Priklausomybės: Alkoholis, narkotikai, lošimai, maistas.
- Santykių problemos: Sunkumai užmegzti ir palaikyti artimus santykius, nepasitikėjimas, baimė būti atstumtam.
- Fizinės sveikatos problemos: Lėtinės ligos, autoimuninės ligos, virškinimo problemos.
- Žema savivertė: Nepasitikėjimas savimi, nuolatinis savęs kritikavimas, kaltės jausmas.
- Elgesio problemos: Impulsyvumas, rizikingas elgesys, pykčio protrūkiai.
Kaip Susidoroti Su Vaikystės Traumomis?
Nors vaikystės traumos gali palikti gilius randus, su jomis galima susidoroti ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Štai keletas būdų:
- Psichoterapija: Individuali arba grupinė terapija gali padėti išgyventi ir integruoti traumuojančias patirtis. Yra įvairių terapijos krypčių, kurios gali būti veiksmingos, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją (KET), psichoanalitinę psichoterapiją, EMDR terapiją ir kt.
- Savipagalba: Skaitykite literatūrą apie traumas, mokykitės dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) technikų, rūpinkitės savo fizine sveikata, palaikykite ryšius su artimaisiais.
- Bendruomenės parama: Dalyvaukite paramos grupėse, susisiekite su žmonėmis, kurie patyrė panašias patirtis.
Vaikams, Augantiems Alkoholio Pažeistose Šeimose
Minint Alkoholikų vaikų savaitę, svarbu atkreipti dėmesį į vaikus, augančius alkoholio pažeistose šeimose. Šie vaikai dažnai susiduria su daugybe neigiamų vaikystės patirčių, įskaitant žodinę prievartą, emocinį apleistumą, fizinį smurtą ar nepriežiūrą. Todėl svarbu užtikrinti, kad jie gautų reikiamą pagalbą ir apsaugą. Priklausomus tėvus vertėtų motyvuoti priimti gydymą, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus ir kurti sveikesnę visuomenę.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
tags: #psichologe #dirbanti #su #vaikystes #traumomis