Psichologė Jolanta Donskienė, netekusi garsaus filosofo Leonido Donskio, dalijasi mintimis apie gyvenimą kartu, netektį ir naują etapą. Ji atvirai pasakoja apie judviejų santykius, klajoklišką gyvenimo būdą ir sodybą, tapusią kultūros ir bendrystės oaze.
Meilė iš pirmo žvilgsnio ir 30 metų kartu
Jolanta ir Leonidas Donskiai kartu praleido 30 metų, kuriuos ji apibūdina kaip pilnakraujį, visavertį ir be galo įdomų, nors ir nelengvą klajoklišką gyvenimą. Jų santykiai buvo paremti atvirumu, nuoširdumu ir bendrais interesais. J. Donskienė prisimena, kad su vyru niekada rimtai nesipyko, vienas kito neįžeidė ir neįskaudino. Jiedu tiesiog atvirai kalbėdavosi apie viską.
Jų pažintis prasidėjo Vilniuje, kai abiem buvo 24-eri. Jolanta prisimena, kad dar prieš susitinkant girdėjo apie "protingą Liuką iš Klaipėdos". Pirmasis susitikimas buvo lemtingas - jiedu prakalbėjo visą dieną ir suprato, kad turi daug bendro. Po kelių mėnesių pora susituokė.
Pasak Jolantos, Leonidas nebuvo praktiškas žmogus, tačiau jai tai niekada nekėlė problemų. Ji buvo savarankiška ir vertino vyro intelektą bei žinias. Jiedu puikiai papildė vienas kitą ir sukūrė tvirtą komandą.
Klajokliškas gyvenimas ir meilė Lietuvai
Dėl L. Donskio akademinės karjeros, šeima nuolat keliavo po pasaulį. Jie gyveno ir dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Briuselyje. Nors gyvenimas svetur buvo įdomus ir suteikė daug patirties, Donskiai visada pasiilgdavo Lietuvos.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
J. Donskienė prisimena, kad anksčiau nebuvo galimybių bendrauti taip lengvai, kaip dabar. Ilgesys artimiesiems buvo didelis. Tačiau ji visada stengėsi priimti keliones kaip galimybę išmokti kažko naujo.
Kai L. Donskis buvo išrinktas į Europos Parlamentą, Jolanta vėl kantriai sudėjo daiktus į lagaminus ir išvyko kartu į Briuselį. Ji visada buvo šalia vyro, palaikė jį ir padėjo jam.
Sodyba - atviras namas kultūrai ir bendrystei
Dar 2002 m. Donskiai įsigijo sodybą, kurią pamilo iš pirmo žvilgsnio. Ši vieta tapo jų namais ir atvėrė duris draugams, kolegoms ir jauniems žmonėms. L. Donskis norėjo, kad sodyboje būtų kuo daugiau jaunų žmonių, su kuriais būtų įdomu bendrauti ir diskutuoti.
Po L. Donskio mirties, J. Donskienė tęsia jo idėjas ir puoselėja sodybą. Čia vyksta įvairūs seminarai, renginiai, planuojama atidaryti biblioteką. Sodyba tapo traukos centru, kur žmonės gali kurti, galvoti, skaityti knygas ar tiesiog kalbėtis su šeimininke.
J. Donskienė teigia, kad sodyba buvo pastatyta ne tam, kad dviese sėdėtų ir mėgautųsi saulėlydžiais, o kad būtų atvira. Ji gyvena su viltimi, kad čia bus galima gyventi gyvenimą, kuris buvo suplanuotas dar jiems kartu esant.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Netektis ir stiprybės paieškos
L. Donskio mirtis buvo didelis smūgis J. Donskienei. Ji prisipažįsta, kad pirmasis laikotarpis po netekties buvo labai sunkus ir nepasidavė analizavimui. Tačiau palaipsniui ji pradėjo ieškoti stiprybės "aname gyvenime", semtis jėgos iš praeities.
J. Donskienė sako, kad skaičiavimas yra dingęs. Svarbiausia - džiaugtis kiekviena nugyventa diena, per kurią neįklimpsta į sielvartą ir neapsinuodija niekur nevedančiomis mintimis. Draugai ir artimieji padeda jai išgyventi sunkų laikotarpį.
Ji jaučiasi stipri, remdamasi į tuos trisdešimt metų, praleistus su Leonidu. Įgyvendinti sumanymai leidžia būti drąsiai ir daryti dalykus, kuriuos nėra lengva daryti vienai.
Knyga "Donskis yra Donskis" - atminimo įamžinimas
J. Donskienė sudarė knygą "Donskis yra Donskis", kurioje sugulė L. Donskio bičiulių ir gyvenimo bendražygių prisiminimai apie iškilų mąstytoją. Ji prisipažįsta, kad anksčiau nesvarsčiusi kurti knygos apie vyrą, tačiau ši mintis užgimė netikėtai ir tapo tikru stebuklu.
Knygos viršelyje parašyta: "Susigrąžinau Leonidą ir dabar man atrodo, kad jis yra". J. Donskienė sako, kad knygos pasirodymas jai yra didžiausia dovana.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Žydiškumas - šeimos istorijos dalis
L. Donskis kilęs iš žydų šeimos, patyrusios didelių išbandymų Antrojo pasaulinio karo metais. Jo tėvo šeimą išgelbėjo lietuvių šeimos. J. Donskienė teigia, kad žydiškumą suvokė kaip šeimos dalį su kokybės ženklu.
Ji prisimena L. Donskio tėvo pasakojimus apie sudėtingą gyvenimą karo metais, badą ir išgyvenimą. Šeimos istorija paliko gilų įspūdį L. Donskiui ir formavo jo pasaulėžiūrą.
Nacionalinė moksleivių akademija - indėlis į jaunų žmonių ugdymą
J. Donskienė aktyviai dalyvauja Nacionalinės moksleivių akademijos veikloje. Ji apgailestauja, kad šiemet sesijai koją pakišo lietingi orai. Akademija suteikia gabiems vaikams žinių, kurių jie neturi galimybės įgyti įprastų pamokų metu.
tags: #psichologe #jolanta #donskiene