Įvadas
Šiame straipsnyje panagrinėsime Kėdainių pagalbos šeimai centro psichologės Jūratės Žuravliovienės veiklą ir įžvalgas, skirtas šeimos gerovei, vaikų ugdymui bei smurto artimoje aplinkoje prevencijai. Straipsnyje remiamasi įvairiais renginiais, diskusijomis ir projektais, kuriuose dalyvavo psichologė, taip pat jos komentarais aktualiomis temomis.
Profesionalios psichologų konsultacijos "Tėvų linijoje"
Nuo 2017 m. rudens Paramos vaikams centre veikia „Tėvų linija“, kurioje profesionalios psichologų konsultacijos visais klausimais, susijusiais su vaikų ir paauglių auginimu, auklėjimu, jų elgesiu, taip pat tarpusavio santykiais, teikiamos ne tik telefonu, bet ir el. paštu. Ši iniciatyva atsirado pastebėjus, kad kai kuriems tėvams sunkiau išsakyti savo rūpesčius telefonu, todėl jie mieliau renkasi rašytinę formą. Be to, konsultacijos el. paštu suteikia galimybę pasitarti ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos tėvams. Į „Tėvų liniją“ galima kreiptis įvairiais klausimais, susijusiais su pozityvios tėvystės principais paremtu, nesmurtiniu vaikų ir paauglių auklėjimu, jų savijauta, elgesiu ir poreikiais.
Smurto artimoje aplinkoje prevencija: diskusijos ir įžvalgos
Psichologė J. Žuravliovienė aktyviai dalyvauja diskusijose, skirtose smurto artimoje aplinkoje prevencijai. Vienoje iš diskusijų, kurią ji moderavo, dalyvavo įvairūs specialistai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie smurto priežastis, pasekmes ir prevencijos būdus.
Smurto suvokimas ir Stambulo konvencija
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi žmonės supranta, jog prieš juos smurtaujama. Moterų krizių centro vadovė Rita Stakniūnienė teigė, kad dažnai tenka susitikti su asmenimis, nukentėjusiais nuo smurto, kurie net nesuvokia, kad patiria smurtą. Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė inicijavo diskusiją apie Stambulo konvenciją, kuri, pasak jos, buvo tendencingai netinkamai pristatoma visuomenėje. Konvenciją ratifikavusios valstybės įsipareigoja užsiimti smurto artimoje aplinkoje prevencija.
Smurto statistika ir aukų portretas
Kalbėdama apie smurto statistiką, J. Juškaitė pažymėjo, kad Lietuvoje šiuo klausimu sulaukiama maždaug 60 tūkst. skambučių per metus, tačiau tai - tik ledkalnio viršūnė. Dažniausiai pagalbos kreipiasi žemesnės socialinės padėties žmonės, o iš visų skambučių apie 80 proc. sudaro moterys. Taigi, likę 20 proc.
Taip pat skaitykite: Psichologės požiūris į šeimą
Smurto priežastys ir pasekmės
Kauno tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialistė sielovadai Fausta Palaimaitė pasidalino istorijomis apie nuteistuosius už smurtinius nusikaltimus. Jos teigimu, smurtas artimoje aplinkoje prasidėjo nuo Kaino ir Abelio. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad smurtą patyrę vaikai dažnai patys tampa smurtautojais. D. Mykolaitienė pasakojo apie savo patirtį dirbant policijoje ir susiduriant su smurto atvejais. Jos teigimu, svarbu mokyti žmones padėti, netoleruoti ir suprasti, kad smurtas nėra norma.
Vaikas su negalia - išbandymas šeimai
Asociacijos „Mes kitokie vaikai“ vadovė J. Gasiūnienė atkreipė dėmesį į tai, kad vaikas su negalia į šeimą įneša daug pokyčių, o tokia situacija gali tapti terpe psichologiniam ar net fiziniam smurtui. Santykiai šeimoje gali pablogėti, o psichologinis smurtas gali peraugti į fizinį.
Asmeninė patirtis ir pagalbos svarba
Kėdainietė L. Šlamienė pasidalino savo asmenine patirtimi apie patirtą diskriminaciją dėl odos ligos. Ji pabrėžė, kad svarbu turėti stiprią valią ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui. Apibendrindama diskusijos dalyvių pasisakymus, psichologė J. Žuravliovienė pastebėjo, kad smurto pasitaiko visur, nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties. Ji pabrėžė, kad svarbu nebijoti apie tai kalbėti, prisipažinti, kad taip gali nutikti ir su mumis. Taip pat svarbu būti sąmoningiems ir siūlyti pagalbą tiems, kuriems jos reikia.
Gabūs vaikai: atpažinimas ir ugdymas
J. Žuravliovienė taip pat domisi gabių vaikų atpažinimu ir ugdymu. Ji teigia, kad gabūs vaikai skiriasi nuo bendraamžių geresniais samprotavimo gebėjimais, lankstesniu matematiniu loginiu mąstymu, talpesne atmintimi ir kūrybingumu. Anot jos, psichologai teigia, kad kiekviename asmenyje slypi bendras ar specifinis potencialas tam tikrai sričiai, kurį reikia laiku ir tiksliai atpažinti bei išvystyti. „Todėl mokinius, kuriuos atrenkame, vadiname mokiniais, turinčiais didelį mokymosi potencialą. Šie vaikai skiriasi nuo bendraamžių daug geresniais samprotavimo gebėjimais, geresniu, lankstesniu matematiniu loginiu mąstymu. Šių vaikų atmintis yra talpesnė, jie greičiau apdoroja įvairią informaciją, lyginant su bendraamžiais, yra labai kūrybingi“, - gabių vaikų savybes vardijo J. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad ne visada lengva atpažinti gabų vaiką, nes jam nebūtinai puikiai sekasi visi dalykai. Be to, gabūs vaikai gali pasižymėti socialinės-emocinės raidos ypatumais, tokiais kaip raidos netolygumas arba asinchroniškumas: dažnai bendrieji intelektiniai gebėjimai skiriasi nuo fizinių gebėjimų ar socialinės-emocinės raidos. Gabūs vaikai, anot jos, - tai ne tik sėkmingai besimokantys vaikai. Todėl svarbu atskirti vidutinių gabumų, tačiau labai motyvuotą, gerai besimokantį nuo itin gabaus, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nerealizuojančio savo galimybių vaiko.
Gabumų slėpimas ir prieštaravimas sistemai
Psichologas Gintautas Katulis pastebėjo, kad gabūs vaikai kartais slepia savo gabumus, kad nepatirtų socialinio spaudimo. Vaikui būti gabiu yra socialiai gėda, nenori, kad jam būtų primestas tas įvaizdis (moksliuko). Todėl gabuolis, slepia savo gabumus, t. y. vos ne specialiai pradeda prasčiau mokytis, destruktyviau elgtis, kad aplinkiniai nepagalvotų, kad jis yra kažkoks išskirtinis. Kiti gabūs vaikai eina prieš sistemą. Jiems sistema yra tiesiog per daug nuvalkiota, blanki, nebeįdomi, jie jaučia, kad jų potencialas neatsiskleidžia. Jie tada pradeda prieštarauti mokytojams, priešgyniauti, varyti ant sistemos. Ir gali būti, kad tas labai užknisantis mokinys iš tiesų turi didelių gabumų ir talentų. Jis taip pat pastebėjo, kad klasės kultūra taip pat lemia daug dalykų ir yra kultūrų, kur „neapsimoka“ būti išsišokančiai protingu ar investuoti save į mokslus. Tada tie gabumai gali nueiti kitomis kryptimis. Arba gali būti nepatenkintas mokytojų, sistemos kokybe, jausti, kad tai neprilygsta jo suvokimui. Tada dažniausiai jie labai susinervina, jiems būna daug frustracijos, kurią kažkaip išlieja.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Patarimai tėvams ir mokytojams
G. Katulis pataria tėvams atsižvelgti į vaiko interesus ir nespausti jo būti gabiu, jei jis to nenori. „Reikėtų labai pažiūrėti vaiko interesus. Iš praktikos pastebiu, kad kartais tėvai labai nori, kad jų vaikas būtų gabus, bet jis nebūtinai toks yra. Ir, kaip sako, į jį tiek visko dedama - jėgų, laiko, spaudimo - jis mokosi gerai, bet nebūtinai turi turėti įgimto gebėjimo akademikai. „Iš vienos pusės - tiesiog per daug spaudimo, kai jis neturi natūralaus noro ir ypatingo pašaukimo tam, kad gerai mokytųsi ar būtų akademiškai stiprus. Bet tėvai įmeta į tam tikrus rėmus, kad taip turi būti, tada vaikai pervargsta, perdega. Mokykloje vis dar gali atrodyti, kad viskas gerai, bet viduje tos nuslopintos, nuvargintos emocijos glūdi ir po to gali pasireikšti depresija, alkoholizmas ar kitos problemos, kur visas užslopintas emocijas tenka padėti“, - neigiamas tėvų spaudimo pasekmes vardijo G. Taip pat jis rekomenduoja kreiptis į specialistus, kad objektyviai įvertinti vaiko gabumus. „Galima kreiptis į gabių vaikų mokyklą, kokį nors psichologijos ar psichiatrijos centrą, pasidaryti intelekto testą, pasikonsultuoti, kiek galima objektyviau įsivertinti ir pasižiūrėti galimybes. Tačiau aš labai rekomenduočiau atsižvelgti ir į vaiko interesus. Ar jį iš tikrųjų veža akademika ar ta veikla, kur jis gabus. Ar nėra taip, kad tai veža tėvus ir dėl to turi vežti ir vaiką. Šioje temoje kaskart neišvengiamai atsiranda subjektyvumas. Visi mes norim, kad mūsų vaikai būtų gabūs. Dažniausiai poreikį jaučia pats vaikas. Jis taip pat jaučia, kad jam mokykloje neįdomu, per lengva, nori labiau gilintis, klasiokai per lėti, gali trukdyti pamokas, būti nusivylęs. Tikrai jaučiasi, kad jis ten neįsikomponuoja, bet ne dėl to, kad per sunku, o dėl to, kad per lengva“, - pabrėžė G. Jis taip pat neatmeta galimybės, kad dėl savo netinkamo ar destruktyvaus elgesio gabus vaikas gali užsitraukti ir mokytojų antipatiją. „Ypač taip gali būti su tais gabiais vaikais, kurie yra nusiteikę prieš sistemą, padaužos. Jiems kažkur kažkas nepatiko ir jie tada savo gabumus, intelektą, kūrybiškumą naudoja tam, kad pagadintų reikalus. Jie yra puikūs trukdymo ekspertai. Jie gali būti labai aukšto lygio padaužos: padaužų lyderiai ir pan. Tada mokytojai labai lengvai ras priežasčių, kodėl jiems tas moksleivis nepatinka ir gali būti, kad bandys tai patvirtinti, - atkreipė dėmesį psichologas. - Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad turėjau vieną jaunuolį, kuris, kaip įtariu, buvo gabus. Bet jo gabumai buvo nukreipti ne į mokyklą ir ne į produktyvumą, o kaip tik į tuos labiau neigiamus dalykus. „Iš to noro, kad vaikas būtų gabus, kartais tikrai galima sumaišyti, kur padauža-gabuolis, o kur tik padauža. Mes to nežinome, todėl turėtume rimtai pastudijuoti, paanalizuoti kiekvieną atvejį atskirai. L. Graželienė teigia, kad mokykla gali parengti gabiam mokiniui individualaus ugdymo planą ir juo vadovaudamasi organizuoti jo ugdymą. „Jeigu mokykla turi įrodymų, kad mokinio mokymosi pasiekimai yra aukštesni, nei nustatyti aukštesniojo lygio mokymosi pasiekimai bendrosiose programose, mokinys gali būti keliamas į aukštesnę klasę praleidžiant klasę ir baigti ugdymo programą sparčiau“, - sakė vyr. Jos teigimu, teisės aktai nenustato, kad būtini kokie nors papildomi testai ar mokinio mokymosi pasiekimų patikrinimai. „Kiekvieną konkretų atvejį vertina mokykla ir, vadovaudamasi mokyklos susitarimais, atsižvelgdama į konkretaus mokinio situaciją, kartu su mokinio tėvais išsprendžia iškilusius klausimus. Svarbu, kad mokiniui būtų sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis ir daryti pažangą, - pažymėjo L. Graželienė. - Tarkim, mokykla, vadovaudamasi mokyklos ugdymo planu, gali gabiam mokiniui parengti individualaus ugdymo planą ir juo vadovaudamasi organizuoti jo ugdymą. Kokiu mokslo metų laikotarpiu mokinį perkelti į aukštesnę klasę, sprendžia mokykla. Anot pašnekovės, tai priklauso nuo konkrečios situacijos, pvz., nuo to, kada gaunamas mokinio tėvų ar mokinio prašymas, kokios galimybės įvertinti mokinio pasiekimus ir kt. „Tėvams siūlytume viską gerai apsvarstyti, pasikalbėti su mokytojais, su kitais specialistais, pvz., mokyklos psichologu. Labai svarbu įvertinti ne tik mokinio žinias, pasiekimus, bet ir jo raidą. Kada tėvams suteikiama reikiama informacija ir pagalba, tėvai pasitiki mokykla, tariasi, paprastai visada randami optimaliausi sprendimai“, - įsitikinusi ŠMSM vyr. Ji taip pat siūlo praturtinti paprastą pamoką įdomiomis užduotimis gabiems vaikams. Ji taip pat teigė, jog ir paprastą pamoką galima praturtinti įdomiomis, kitokiomis užduotimis - gabiems vaikams, kurie nuobodžiauja pamokoje, ugdyti yra sukurti specialieji moduliai. „Specialieji moduliai - tai tam tikros tematikos susisteminta užduočių grupė aukštesniųjų gebėjimų turintiems vaikams. Moduliai yra atvirai prieinami kiekvienam mokytojui, mokiniui ir tėveliams bei drąsiai gali būti naudojami pamokoje, vadovaujantis pateikiamomis rekomendacijomis. Pateikiame nuorodą, iš kur galima parsisiųsti modulius ir rekomendacijas“, - siūlė L.
Kiti projektai ir veiklos
J. Žuravliovienė dalyvauja įvairiuose projektuose, skirtuose vaikų ir šeimų gerovei. Ji skaitė paskaitėles vaikams apie geros psichinės ir emocinės sveikatos įgūdžių ugdymą sveikatos projekte „Rask kelią į sveikatos šalį“. Taip pat ji dalyvavo susitikime, skirtame moterų emocinei sveikatai ir pogimdyminės depresijos prevencijai.
Ekonominis smurtas: atpažinimas ir prevencija
J. Žuravliovienė atkreipia dėmesį į ekonominį smurtą, kuris yra viena iš sudėtingiausių smurto formų. Ekonominį smurtą patiriančios moterys jaučiasi labai nesaugios, nes yra materialiai priklausomos nuo vyro. Labdaros ir paramos fondui „Viltis-Vikonda“ tęsiant projektą „16 aktyvumo dienų prieš moterų smurtą“ šįsyk kviečiame daugiau sužinoti apie vieną sudėtingiausių smurto formų - ekonominį smurtą. „Suskaičiuoti atvejus, kai moterys patiria konkrečiai tik ekonominį smurtą, sudėtinga, - sako R. Stakniūnienė. - Ekonominis smurtas būna persipynęs su kitomis smurto rūšimis ir moterys į mus kreipiasi tiesiog dėl patiriamo smurto. Anot pašnekovės, ekonominį smurtą pastebėti gali artimiausi žmonės. „Ji neturi teisės eiti į darbą - įsilieti į visuomenę, socialinį gyvenimą. Vyras prašo, kad moteris būtų namie, rūpintųsi šeima, o jis imasi materialinės šeimos gerovės. Taip pat iš moterų atimamos banko kortelės, žinomi prisijungimai prie elektroninės bankininkystės - tiesiog visokeriopai kontroliuojami moters finansai. Ji ne visada gali pirkti, ko jai ar šeimai reikia. Pašnekovė pabrėžia šiuolaikinės visuomenės vertybių kaitą, kuri skatina merginas rinktis gyvenimo būdą, atvedantį prie smurto artimoje aplinkoje. „Ne paslaptis, jog dauguma merginų nori princo ant balto žirgo - vaikino, kuris turėtų gerą automobilį, nuolat vežtųsi vakarieniauti. Psichologė J. Žuravliovienė atkreipia dėmesį, kad ekonominį smurtą patiriančios moterys jaučiasi labai nesaugios. Jos į Moterų krizių centrą kreipiasi nežinodamos, kaip išspręsti susidariusią situaciją, nes yra materialiai priklausomos nuo vyro. „Moterys kenčia, laukia, tikisi, kad situacija pasikeis ir problemos išsispręs savaime. Deja, praktika rodo, jog problemos savaime neišsisprendžia ir tik gilėja. Turime šviesti jaunimą, tiek merginas, tiek vaikinus. Aiškinti, jog svarbu būti savarankiškam, turėti profesiją, realizuoti save, gebėti pačiam užsidirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Psichologė akcentuoja, kad smurtautojai retai kada naudoja vieną smurto rūšį. „Kartais sudėtinga išskirti, kaip viskas vyksta ir kokios pagalbos moteriai reikia, nes ji pati nelabai supranta ir suvokia, kad prieš ją smurtaujama. Grįžtu prie prevencijos. Štai draugauja mergina su vaikinu ir pradeda vienas kitą kontroliuoti. Vaikinui nepatinka, kad mergina draugauja su vienomis ar kitomis draugėmis. Mergina tikrina vaikino telefoną, kas rašo, kaip rašo, tikrina susirašinėjimus feisbuke. Tai yra kontrolė, - pabrėžia J. Žuravliovienė, - viena iš smurto rūšių - psichologinis smurtas. Jis neturėtų būti toleruojamas. Psichologės teigimu, nubrėžti aiškią takoskyrą, kur nuoširdus rūpestis baigiasi ir prasideda liguista kontrolė, sudėtinga. „Atpažinti keblu. Moterų krizių centre kraštietės gali gauti ne tik psichologinę, bet ir teisinę pagalbą. Jei moteris nori nutraukti kurią nors smurto rūšį, ji pirmiausia turi susikurti saugų prieglobstį - turėti planą, kaip saugiai pakeisti situaciją. Čia daug gali padėti mūsų centro teisininkė. Pasikalbėjusios su ja moterys tampa tvirtesnės, ramesnės, saugesnės, žino, kokius žingsnius reikia žengti.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
tags: #psichologe #jurate #zuravlioviene