Dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės monografija atskleidžia Vydūno asmenybę, filosofiją ir dramaturgiją. Šis straipsnis apžvelgia Vydūno gyvenimą, veiklą ir kūrybą, remiantis šia monografija ir kitais šaltiniais.
Įžanga
Kovo 22-oji - Vydūno gimimo diena, o Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vydūno metus, siekdamas pagerbti šį iškilų tautos kūrėją, mąstytoją ir kultūros veikėją. Ši sukaktis gražiai pažymima ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, kur prabėgo paskutinieji Vydūno gyvenimo metai.
Vydūno gyvenimas ir veikla
Vydūnas, gimęs Vilhelmas Storosta Jonaičiuose (Šilutės r.), anksti pasirinko mokytojo kelią. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją, dirbo mokytoju Kintų parapijos pradžios mokykloje. Jis anksti suvokė esąs lietuvis ir įsipareigojo Mažajai Lietuvai, lietuvybės saugojimui. Vėliau persikėlė į Tilžę, dėstė prancūzų ir anglų kalbas berniukų gimnazijoje. Tiesioginį mokytojo darbą dirbo apie dvidešimt metų. Taip pat dėstė lietuvių kalbos ir kultūros pagrindus Berlyno universitete, lietuvių kalbą suaugusiesiems, Telšių gimnazijoje literatūrą, o Klaipėdos muzikos mokykloje - kultūros istoriją.
Vydūnas studijavo Berlyno, Greifsvaldo, Halės ir Leipcigo universitetuose. Jis buvo Tarptautinės rašytojų organizacijos PEN Club ir Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys bei Kauno universiteto garbės daktaras. Vydūnas veikė ne tik lietuviškose, bet ir vokiškose kultūrinėse organizacijose, vokiškoje spaudoje buvo spausdinama jo publicistika bei eseistika.
Vydūno filosofija ir pasaulėžiūra
Vydūno filosofijos pagrindą sudaro indiškasis vedantizmas, tačiau į jį mąstytojas ėjo per vokiškąją filosofinę ir bendrąją kultūrą. Pirmuosius impulsus žengti filosofo keliu jis gavo iš XIX ir XX a. sandūroje kūrusių vokiečių mąstytojų, tokių kaip Wilhelm Schuppe, Wilhelm Wundt, Alois Rhiel, Ernst Troeltsch, Rudolf Eucken, su kuriais bendravo asmeniškai, o taip pat iš klasikinės vokiečių filosofijos, ypač Immanuelio Kanto. Vokiškoje dirvoje Vydūnas rado jau įsitvirtinusį orientalizmą, aptikdamas didžiausiąją dalį į vokiečių kalbą išverstų Rytų išminties šaltinių, vokiškų jų interpretacijų ir tyrinėjimų.
Taip pat skaitykite: Vydūnas - tautos sąmonės žadintojas
Vydūnas sukūrė laisvos, nepriklausomos asmenybės ugdymo programą: žmogus sau, tautai, žmonijai, kuri atskleidžia žmoniškumu pagrįstus asmens ryšius su tauta ir žmonija. Lietuvių kultūra su Vydūno literatūros, filosofijos kūriniais, su M. K. Čiurlionio paveikslais peržengia tautos ir Vakarų pasaulio ribas, susisieja su Rytų civilizacijomis, kosminės visatos vizijomis.
Vydūno kūryba
Vydūnas rašė filosofinius veikalus, sukūrė draminių veikalų, kurių dalį pats ir režisavo. Jo kūryba pasižymi giliu dvasingumu, žmoniškumo idealais ir tautos savimonės ugdymu.
Vydūno veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ ir šiandien tebėra vienas iš ryškesnių mokslinės vertės nepraradusių istoriografinių šaltinių, kuriuose plėtojama daugiasluoksnių Lietuvos ir Vokietijos santykių tematika. Šiame veikale Vydūnas skaudžiai pergyveno ne tik dėl dramatiškos savo tautos padėties, bet ir dėl vokiečių tautos, kurios politikai nuvedė ją į pasauliui didžiules kančias atnešusį nacizmą.
Vydūno vaidmuo vokiečių ir lietuvių santykiuose
Gyvendamas Vokietijai priklausiusios Rytų Prūsijos lietuviškojoje dalyje, Vydūnas nuo mažens patyrė sudėtingus dviejų tautų - vokiečių ir lietuvių - santykius. Vokietijoje buvo nuosekliai vykdoma tautinių mažumų asimiliavimo politika, pagrįsta Reicho kanclerio Oto fon Bismarko idėja, - viena imperija, viena kalba (Ein Reich, eine Sprache).
Vydūno atsiradimo ir plačiašakio veikimo tiesiog negalim įsivaizduoti be vokiečių ir lietuvių santykių erdvės, kurioje glaudžiai sąveikavo abiejų tautų kultūros ir, pagaliau, be istorinės tų tautų santykių dramos bei jo paties tiesioginio dalyvavimo joje.
Taip pat skaitykite: Vydūnas šiandien
Vydūnas ir Vokietija
1896-1913 m. Vydūnas studijavo Berlyno, Greifsvaldo, Halės ir Leipcigo universitetuose. Pirmojo pasaulinio karo metais dėstė lietuvių kalbą ir skaitė kursą apie lietuvių kultūrą prie Berlyno universiteto veikusiame Rytų seminare. Su Tilžės lietuvių giedotojų draugija įnešė nemažą indėlį ne tik į lietuviškosios diasporos Rytprūsiuose tautinio identiteto stiprinimą, bet ir viso krašto kultūrinio gyvenimo praturtinimą, vokiečių ir lietuvių kultūrinių ryšių plėtojimą ir stiprinimą, santykių tarp abiejų tautų harmonizavimą.
Vydūnas veikė ne tik lietuviškose, bet ir vokiškose kultūrinėse organizacijose, vokiškoje spaudoje buvo spausdinama jo publicistika bei eseistika. Jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (išleistas 1932 m. Tilžėje) ir šiandien tebėra vienas iš ryškesnių mokslinės vertės nepraradusių istoriografinių šaltinių, kuriuose plėtojama daugiasluoksnių Lietuvos ir Vokietijos santykių tematika.
Vydūno mokytojo misija
Dar jaunas Vydūnas sąmoningai rinkosi mokytojo kelią. Jis anksti suvokė esąs lietuvis ir įsipareigojo Mažajai Lietuvai, lietuvybės saugojimui. Vydūno mokytojystė buvo sutelkta ne tik į moksleivius, o ir bendriau - į žmogaus ugdymą. Mokyti ne tik žodžiu, o ir savo paties gyvenimu. Mokyti rašymu, raštais. Rašyti, jei iš pradžių ir tik mažmožius, eiti ir lietuvių kalbos keliu, mokantis pačiam ir mokant kitus. Kuriant lietuviškąjį turinį, jį struktūrinant.
Vydūnas ir „Jūrų varpai“
Vydūno „Jūrų varpai“ - moderni, idėjiniu požiūriu itin drąsi drama, tačiau iki šiol ji neišvydo jokios, net mėgėjų, teatro scenos. Vydūno manymu, „Jūrų varpai“ turėtų būti „ypačiai pastebimi“, pirmiausia dėl idėjinio dramos turinio. Šią ir kitas savo misterijas, išaugusias iš lietuvių tautosakos, dramaturgas siejo su senovės graikų kūriniais, „kurie vaizdavo slėpiningą kūrybos galių veikimą sąmoningesniam gyvumui pasiekti.“
Pagrindinis „Jūrų varpų“ uždavinys aiškus - simboliškai atvaizduoti žmogaus, o gal ir žmonijos, kelią tobulybės ir dievybės link, kartu atskleidžiant visuomenės kultūros svarbą. Vydūno dramose, o ypač šioje misterijoje, prisodrintoje mitinių herojų ir mitologinių siužetų, reikšmingas kiekvienas personažas, kiekviena frazė, scenos detalė. „Jūrų varpai“ yra ne individų ir jų aistrų, kurių labai pasigedo ne vienas kritikas, o idėjų drama. Ryškiausia takoskyra tarp mąstančių ir aklai kitų idėjas kartojančių individų.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Vydūno atminimo įamžinimas
Kauno universitetas Vydūnui suteikė filosofijos garbės daktaro vardą, tuo įtvirtindamas šio asmens svarbą visai Lietuvai. Vydūno palaikai perkelti į Bitėnų kapinaites prie Rambyno kalno, kur vyko šio krašto kultūriniai susiėjimai, Dainų šventės.
Detmolde (Vokietija) ant buvusio pabėgėlių centro pastato, kuriame dabar įsikūręs evangeliškasis studentų bendrabutis (Burse), Vydūnui atminti buvo atidengta atminimo lenta ir skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas Vydūno biustas. Atminimo lentoje įprasminti Vydūno žodžiai vokiečių ir lietuvių kalbomis: „Niekas pats savaime nepasidarė. Kiekvienas kilęs iš Didžiojo Slėpinio. Ir niekieno būtis nepriklauso nuo to, ką jis pats apie save žino“.
Vydūno idealai ir šiandienos aktualijos
Vydūnas kalbėjo apie vieningą žmoniją ne politinės sąjungos prasme, bet kaip tautų, žmonijos dvasinio vienijimosi idėją. Kalbėjo apie žmonijos vienybę kaip sąmoningą, tauriausią žmogiškumą. Bet tokiam vieningumui tautos turi sustiprėti, subręsti, išsivystyti. Tačiau stiprėdamos jos neturi izoliuotis viena nuo kitos. Tik būdamos laisvos, aukštos kultūros, kūrybiškai pajėgios, pakankamai stiprios ir savarankiškos, turinčios kuo praturtinti pasaulį jos galės susivienyti ir spręsti bendrus žmonijos uždavinius. Tokios tautos ne slopins, pajungs viena kitą, bet praturtins viena kitą, padės viena kitai dvasiškai augti.
Vydūno išmintis šiandien ne visiems yra patogi, o ypač nepatogi tiems, kurie stengiasi stiprinti vartotojiškas mūsų visuomenės nuostatas, menkinti dvasinės kultūros svarbą žmogaus gyvenimui. Aktualios šiandienai ir Vydūno mintys apie karų priežastis ir jų skaudžius padarinius, galimybes jų išvengti, apie būtinybę žmonijai gyventi taikiai. Anot mąstytojo, karai kyla, kai žmonija nepaiso Dievo nustatytų sugyvenimo principų, ignoruoja žmoniškumo svarbą ir dėl to kyla žiaurumai, beprasmės žudynės.
tags: #vyduno #asmenybe #a #martisiutes