Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologės Linos Rasimaitės veikla, atsiliepimai apie jos darbą, taip pat jos įžvalgos apie jaunų žmonių karjeros pasirinkimus ir savivertės svarbą. Remiantis įvairiais šaltiniais, siekiama pateikti išsamią informaciją, kuri būtų naudinga tiek jaunuoliams, besirenkantiems gyvenimo kelią, tiek suaugusiems, norintiems geriau suprasti save ir savo vaikus.
Lina Rasimaitė: Profesinė Veikla ir Kompetencijos
Lina Rasimaitė yra diplomuota psichologė, šiuo metu dirbanti Vilniaus Žemynos gimnazijoje. Jos profesinė patirtis apima individualų suaugusiųjų, paauglių bei jų tėvų konsultavimą. L. Rasimaitė specializuojasi įvairiose srityse, įskaitant bendravimo sunkumus, savęs vertinimo problemas bei emocines problemas, tokias kaip depresija, nerimas, panikos atakos ir nenoras gyventi. Ji konsultuoja gyvai Vilniuje, Moniuškos gatvėje.
Be darbo gimnazijoje, L. Rasimaitė aktyviai dalyvauja įvairiose savižudybių prevencijos programose ir veda mokymus šia tema. Ji taip pat yra „Jaunimo linijos“ savanorė, teikianti emocinę paramą telefonu.
L. Rasimaitės išsilavinimas ir kvalifikacija:
- 1989-1994 m.: Vilniaus universitetas, psichologės specialybė.
- 1998-2002 m.: Studijos.
- 2014 05 07-09: Onkopsichologinė pagalba pagal Simonton programą darbe su onkologiniais pacientais ir jų artimaisiais, VU Onkologijos institutas, Psichosocialinės onkologijos asociacija.
- 2010 09-12: Programa „Kompleksinis nerimo sutrikimų ir depresijos gydymas naudojant kognityvinę elgesio terapiją“, KMU, Valstybinis psichikos sveikatos centras.
- 2007 10-2009 08: Egzistencinės terapijos supervizorių programa, HEPI.
- 2000 10 26 -2002 05 24: „Šeimos konsultantų programa“, Vilniaus universiteto PTC.
Atsiliepimai apie Linos Rasimaitės Darbą
L. Rasimaitė yra patyrusi psichologė, turinti ilgametę darbo patirtį. Jos klientai vertina jos gebėjimą suprasti ir išklausyti, taip pat profesionalumą ir empatiją.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Vienas iš atsiliepimų: „Prieš 25 metus pasirinkta psichologo profesija - tai mano pašaukimas ir gyvenimo prasmė. Esu dėkinga kiekvienam, kuris manimi pasitikėjo ir leido kartu keliauti jo gyvenimo keliu. Su savo klientais esame partneriai, todėl visada drąsinu - paskambinkite, pasikalbame, neatidėliokite, juk gyvenimo kiekviena diena yra brangi ir ją jūs esate verti gyventi laimingai, drąsiai ir su iškelta galva.“
Psichologės Įžvalgos apie Karjeros Pasirinkimą
L. Rasimaitė pabrėžia, kad renkantis profesiją svarbu atsižvelgti į savo polinkius, gebėjimus ir realias galimybes. Ji teigia, kad jaunam žmogui visada geriau pasvajoti, ką jis norėtų veikti po dešimties metų, tada išsigryninti savo gebėjimus ir ieškoti profesijų, kur jie geriausiai atsiskleistų, nei tiesiog ieškoti profesijų, kurios patinka ar kurių pavadinimai gražiai skamba.
Ji taip pat pataria paaugliams vasaromis ar per kitas atostogas eiti padirbėti ar pasipraktikuoti į tėvų, draugų tėvų ar giminaičių darbovietes. Tai padeda jauniems žmonėms pasimatuoti atskiras profesijas ir darbus, pajusti, kurie yra simpatiški, o kurie atgrasūs.
L. Rasimaitės nuomone, Lietuvoje profesiją atsakingai ir brandžiai renkasi tik iki 20 proc. jaunuolių. Keturgubai daugiau laukia savaiminio nušvitimo, bet dauguma jo iki dvyliktos klasės pabaigos taip ir nesulaukia. O tada tenka skubiai griebti bet ką ir neretai profesijos pasirinkimą nulemia netgi absurdiški motyvai.
Kad viskas klostytųsi kitaip, reikia ne tiek ir daug: šiek tiek žinių ir maždaug 100-150 jauno žmogaus gyvenimo valandų. Jei jis per savaitę tam skirs vos vieną valandą, per metus susidarys 52, o per dvejus - 104 valandos. Išmintingiausia būtų tą laiką numatyti mokantis 10-11 klasėse. Per tiek laiko apie save, galimybes, profesijas ir apie aukštąsias mokyklas galima išsiaiškinti neregėtai daug, nes informacijos (beje, nemokamos) yra tiesiog apsčiai.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Jaunuoliui renkantis gyvenimo kelią labai daug padėti gali ir šeima. Tik svarbu, kad toji pagalba būtų švelni, o ne šiurkšti ar net prievartinė. Susidaro įspūdis, kad dabartiniai suaugusieji, ypač išsilavinę, profesiją rinktųsi kiek kitaip nei jaunystėje. Jie mato savo ir kitų klaidas, turi daug patirties, žino, kas svarbu, o kas nelabai.
Renkantis profesiją yra daug dedamųjų, bet svarbiausios yra trys:
- AŠ NORIU: polinkiai, norai, svajonės, asmeninės vertybės.
- AŠ GALIU: išsilavinimas, patirtis, gebėjimai, supratimas, empatija.
- REALYBĖ: kokios galimybės mokytis, kokios galimybės įsidarbinti, kokios galimybės gauti ne minimalų atlyginimą?
Profesija jaunuoliui tiks, jeigu prie visų šių trijų dedamųjų jis padės pliusus.
Pravers žinoti ir dar vieną faktą: GALLUP apklausė net 100 tūkst. žmonių - tiek tų, kuriuos lydėjo sėkmė, tiek ir tų, kurie save vadino nesėkmės džentelmenais, - ir paaiškėjo, kad ir vieni, ir kiti turi bendrus vardiklius: sėkmingi žmonės žinojo, ko jie nori iš gyvenimo, kartu nedarė to, ko nenori, nemėgsta, ir 97 proc. iš jų dirbo darbą, kuriam jautė turį talento ir kvalifikaciją. Na, o nesėkmingi žmonės daugiau nei 90 proc. savo laiko darė tai, ko nenori, kam neturi talento ir dažnai per prievartą.
Labai teisingai elgiasi tėvai, jeigu vaikui leidžia save išbandyti ir pasireikšti įvairiose srityse, o ne vienoje siauroje. Tai padės jam išlaikyti neuroplastiškumą ir leis panaudoti tas smegenis, kurios nebuvo naudojamos. Taigi jis bus įvairiapusiškesnė asmenybė.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Psichologas Tomas Lagūnavičius įsitikinęs, kad dabartinėje visuomenėje labai pasiteisina, jeigu vaikai gana anksti pradeda dirbti, tegul ir nesudėtingus darbus, ir pirmuosius eurus ima uždirbti dar 12-14 metų. Tarkime, kai kurie dvylikamečiai ar trylikamečiai sugeba kurti interneto puslapius, tai tėvais dėtas ir paskatinčiau ne vien žaisti, bet ir pamėginti juos parduoti, su savo paslaugomis ar prekėmis išeiti į rinką, gal nusipirkti verslo liudijimą, susimokėti mokesčius, o galbūt net sukurti startuolį. Dar daugiau, galima vaikui netgi pasiūlyti mėnesį pragyventi iš savo darbo ir pajamų. Ateityje dėl šio savo sprendimo tėvai tikrai džiaugsis, nes, vaikui anksti pradėjus darbuotis, vadinamųjų paauglystės problemų sumažėja iki minimumo, o branda išauga iki maksimumo, be to, vaikas gana anksti išmoks koncentruoti dėmesį, struktūruoti informaciją, kokioje nors srityje įgis meistriškumo ir pranoks bendraamžius.
Bet galiausiai profesiją rinktis turėtų pats vaikas, ne tėvai. Kai kurie tėvai mano, kad savo vaikui vaikystėje ir jaunystėje turi sukurti maksimalias šiltnamio sąlygas, bet jie klysta ir daro jam meškos paslaugą. Nes vaiką galima išauginti į suaugusįjį, bet galima išauginti ir į niekaip nesuaugantį suaugusįjį. Ir Europoje, taip pat ir Lietuvoje gana daug šeimų padaro per daug klaidų ir jų vaikams vaikystė ir savęs paieškos užsitęsia iki 35 metų.
Tokie jaunuoliai bijo, nenori arba tingi užsidirbti pinigų. Kita vertus, jiems ir nereikia, nes viskuo pasirūpina tėvai. Tokiu lepinimu jie vaiką paverčia maksimaliu vartotoju, kuris nei supranta, nei nori pats prisidėti.
Apibendrinant galima pastebėti, kad dažniausiai savo profesijos ir karjeros pasirinkimais būna nepatenkinti tie, kurie niekuo nesidomėjo, plaukė pasroviui ir laukė savaiminio nušvitimo, o ne tie, kurie visur ėjo, dalyvavo, susitikinėjo, ieškojo, bandė, domėjosi, gilinosi.
Savivertės Įtaka Gyvenimo Kokybei
Lina Rasimaitė pabrėžia savivertės svarbą žmogaus gyvenime. Ji teigia, kad savivertė formuojasi santykyje, pirmiausia su ankstyvaisiais globėjais, tėvais, kai esame maži. Tėvai nuo kūdikystės mus mato kaip neblogus žmones. Tą jų matymą perimame. Jei tėvai ar kiti artimi žmonės nuo pat vaikystės buvo linkę kritikuoti, atsiranda grėsmė.
Savivertė - tai supratimas, priėmimas ir džiaugsmas dėl savo gerų ir blogų savybių. Normali savivertė pasižymi tolerancija savo blogoms savybėms. Bandoma ne paslėpti, o priimti, susitaikyti.
Aplinka savivertei įtakos daro nuolatos, paauglystėje - taip pat. Tėvai yra reikšmingi, nes jie gali arba stengtis suprasti, pažinti paauglį, arba eiti kitu keliu. Pavyzdžiui, jei paauglys nusprendžia tapti gotu, tėvai turi daugiau nei vieną pasirinkimą, kaip elgtis. Jie gali bandyti suprasti, kas vyksta, domėtis, atkreipti dėmesį į rizikas ir pan. Kitas kelias yra drausti, kritikuoti, žeminti. Tėvai kartais tai daro iš baimės, o jų baimė kyla iš nesupratimo. Visada galima bandyti suprasti, o suprasti galima kalbantis.
Pirmasis požymis žemos savivertės - nuolatinis skausmas, nepasitenkinimas, liūdesys dėl to, koks iš tikrųjų esi. Jei nuolat norisi tam tikrą savo pusę slėpti, dėl jos gėda, norisi keistis, tačiau nepavyksta, tai ir yra žema savivertė.
L. Rasimaitė sako, kad mylėti savo artimą reikia taip, kaip pats save. Kol kritikuojamos tam tikros savo savybės, jas bandoma nuslėpti, sunaikinti, tol sunku pamatyti kitą žmogų kaip galintį klysti, nesusivokiantį, kartais nevėkšlą.
Žmonės, turintys aukštą savivertę, neprivalo nieko demonstruoti. Jie gerai jaučiasi ir vieni, ir su kitais. Šalia aukštą savivertę turinčių žmonių yra gera, laisva ir paprasta būti. Jie nieko nei išaukština, nei kritikuoja.
Norint pakelti savivertę, reikia su savimi susipažinti, pasidomėti savimi tiek iš gerosios, tiek iš blogosios pusės. Tuomet spręsti, ar norisi bendrauti, kaip geriau bendrauti su tokiu, koks esi. Reikia galvoti, kaip galima save pamilti tokį, koks esi.
Pagalba Vaikams ir Paaugliams Pradėjus Mokslo Metus
Psichologė L.Rasimaitė pasakojo, kad prasidėjus mokslo metams sunkiausia yra tiems vaikams, kurie pakeičia mokyklas. Ji dirba gimnazijoje, kur visi devintokai yra naujokai. Vaikai dažnai turi keisti mokyklą baigę pradines klases, vėliau, baigę aštuonias klases, turi pereiti į gimnaziją.
L. Rasimaitė atkreipia dėmesį, kad mokyklose dėstomose psichologijos pamokose berniukų skaičius taip pat auga.
Ji taip pat pastebi, kad ne visada sureaguojama, kai pats vaikas prašo pagalbos. Tėvai stengiasi išlikti tvirti, šeimą išlaikyti tvirtą ir dėl to nemato, kad jų vaikui reikia pagalbos. Ji sako, kad reikia atkreipti dėmesį ir į santykius šeimoje.
Savižudybių Prevencija: „Tyla Žudo“
L. Rasimaitė dalyvauja „Jaunimo linijos“ socialiniame projekte „Tyla žudo“. Šio projekto tikslas - mažinti tylą, kai mes neišdrįstame prakalbinti kenčiančio žmogaus, kai patys bijome kreiptis pagalbos, arba kai žmogus surenka „Jaunimo linijos” numerį, o ten užimta. Kampanija skatina veikti. Tylos bus mažiau ir užsirašius savanoriauti „Jaunimo linijoje“.
Kontaktai ir Konsultacijos
Lina Rasimaitė teikia individualias psichologines konsultacijas suaugusiems ir paaugliams Vilniuje. Dėl konsultacijų galite kreiptis telefonu: +370 680 111 24 arba el. paštu.
tags: #psichologe #lina #rasimaite