Ramunė Murauskienė - diplomuota psichologė, populiarių knygų autorė, saviugdos mokyklos „Laimingas gyvenimas“ įkūrėja, viena žinomiausių psichologių Lietuvoje, mėgstama televizijos ir radijo laidų dalyvė. Jos seminarai įkvepia klausytojus tapti atsakingais, laimingais ir lydimais sėkmės, atskleidžia gyvosios psichologijos, grįstos pagrindiniais gyvenimo dėsniais, esmę. Kiekvienas individas yra didysis savo gyvenimo Kūrėjas, bendradarbiaujantis su Aukščiausiomis jėgomis. Šį kartą - į gyvenimą be skyrybų. Tikiu, kad visos nuorodos padės tau gyventi laimingai, lengvai ir prasmingai. Jei nori nuolatinio pastiprinimo, dalyvauk saviugdos mokykloje „Laimingas gyvenimas“. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologės Ramunės Murauskienės įžvalgas įvairiais gyvenimo klausimais, remdamiesi jos knygomis, straipsniais ir pasisakymais. Aptarsime jos požiūrį į santykius, motinystę, asmeninį augimą ir kitus svarbius aspektus, kurie padeda žmogui atrasti laimę ir pilnatvę.
Santykių psichologija: nuo sunkumų iki darnaus gyvenimo
Ramunė Murauskienė savo knygose ir seminaruose daug dėmesio skiria santykių psichologijai. Ji padeda žmonėms suprasti santykių dinamiką, atpažinti problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti. Psichologė pabrėžia, kad kiekvienas namas turi vienokį ar kitokį pamatą. Visi santykiai taip pat turi savo pamatus. Pažink juos. Sustiprink. Gyvenk ilgai ir laimingai. Jos teigimu, svarbu pažinti savo ir partnerio indėlį į santykius, suprasti savo stiprybes ir silpnybes.
Knyga, padedanti išsiaiškinti santykius
Ramunės knyga padės išsiaiškinti, ką gali nuveikti santuokoje, kai yra labai sunku. Skaitydama suprasi, ar užstrigai santykiuose, ar gali juos ramia širdimi tęsti. Ši knyga - tai puiki tarpinė stotelė tarp ketinimo skirtis ir laimingo gyvenimo. Juk laimė ištinka žmones ir po vieną.
„Nagrinėk save ir savo indėlį į santykius. Patikėk: partnerio analizei mes neturime laiko. Kai priimsi tinkamus sprendimus santykių žaidimo lentoje, jie padarys įtaką ir tavo, ir tavo partnerio ėjimams. Todėl visada labiausiai apsimoka pažinti save, savo stiprybes ir silpnybes ir pamilti visa tai, kaip yra.“
Santykių pamatų stiprinimas
Psichologė pataria prisiminti savo hobius ir tai, kas teikė malonumą iki paskendimo šeimos kasdienybėje. Ji įkvepia daugiau galvoti apie save, o ne vyrą. Mes turime ką veikti, kol dar neišsiskyrėme!
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Ramunė Murauskienė teigia, kad nuvils tave: tu nesi tokia ypatinga, kad negalėtum ilgai ir laimingai gyventi su vienu vyru.
Sprendimų priėmimas santykiuose
Psichologė pateikia netikėtus sudėtingų situacijų sprendimo būdus, skatina pažvelgti į gyvenimą išminčiaus akimis. Jos teigimu, svarbu priimti tinkamus sprendimus santykių žaidimo lentoje, kurie padarys įtaką ir tavo, ir tavo partnerio ėjimams. Todėl visada labiausiai apsimoka pažinti save, savo stiprybes ir silpnybes ir pamilti visa tai, kaip yra.
Motinystės iššūkiai ir džiaugsmai: (Ne)tobulos mamos užrašai
Motinystė atneša be galo daug pokyčių gyvenime, suteikia moteriai grožio ir laimės, tačiau taip pat dovanoja iššūkių. Natūralu, kad mamoms kyla įvairių minčių, kartais - ne visai malonių. Leidyklos „Alma littera“ išleistoje psichologės Ramunės Murauskienės knygoje „(Ne)tobulos mamos užrašai“ nedalijami tradiciniai patarimai motinystės tema. Autorė sako, kad šis knyga yra tarsi priminimas, skirtas toms mamoms, kurios pamiršta apie savo gerumą ir atsidavimą.
Knyga, įkvepianti atsipalaiduoti ir būti patenkintai savimi
Neseniai išleistos knygos autorė, psichologė Ramunė Murauskienė įsitikinusi, kad visi tėvai iš esmės yra geri ir mylintys. „Mes, tėvai, turime gerą širdį, tad tereikia išmokti klausytis savęs ir vaiko bei tokiu būdu kurti tarpusavio ryšį. Juk svarbiausia yra ne receptai ar patarimai, o kryptis, kuria judame kartu su vaikais“, - pasakoja tris vaikus auginanti R. Murauskienė.
Dažnai mamos nori būti tobulos, tačiau tai ne vienai sukelia didžiulę įtampą. Todėl R. Murauskienė sako norėjusi parašyti tokią knygą, kurią skaitant moteris galėtų atsipalaiduoti ir būti patenkinta savimi. „Tai yra knyga, kurią galima skaityti nuo bet kurios vietos - joje nėra tradicinio nuoseklumo. Būti mama yra labai sudėtingas darbas, todėl man svarbu parodyti moterims kaip neprarasti vilties, kantrybės bei prigimtinio geranoriškumo šiame kelyje“, - pasakoja psichologė.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Knygos struktūra ir turinys
Knyga susideda iš dviejų dalių. Pirmoji - tai užrašai apie meilę, šeimą, laimę, netektį, kasdienybę ir viską, iš ko susideda gyvenimas. Antroje knygos dalyje skaitytojas ras daug konkrečios informacijos įvairiomis vaikų auklėjimo temomis: nuo pagrindinių vaiko poreikių ir žindymo svarbos iki pykčio, melo ir tinkamos auklės parinkimo.
„Knygoje sudėti tekstai, kuriuos kiekvienas gali skaityti vėl ir vėl. Manau, kad mamoms ir tėčiams svarbu priminti, kad šeimoje vaikas jaučiasi saugiai, todėl gali išbandyti įvairias elgesio formas - priešintis, piktintis, rodyti savo atkaklumą. Taip pat norisi įkvėpti mamas tikėti, kad mes jau esame savaime geros be jokių mokymų ir knygų“, - įsitikinusi autorė.
Gyvoji psichologija motinystėje
Psichologė atskleidžia, kad „(Ne)tobulos mamos užrašai“ yra gyvosios psichologijos pavyzdys.„Tai yra tokia psichologija, kuri pripažįsta sielų amžinumą ir Dievo egzistavimą. Čia susitinka ne šiaip klientas ir pacientas, o dvi sielos. Profesinės kompetencijos labai padeda atskleisti žmogaus stiprybes ir galias. Tai nereiškia, kad psichologas tampa tavo draugu, tačiau tai parodo, kad jis yra lygiai toks pats žmogus. Šis suvokimas žmonėms, bendraujantiems su specialistu, kasdienes problemas padeda įveikti lengviau“, - sako R. Murauskienė.
Autorė pasakoja, kad knygos rašymo procesas jai buvo malonus ir užtruko vos vienerius metus. „Sudėti savo rašytus tekstus į vieną krūvą man buvo tikras malonumas. Šiuo metu rašau antrąją savo knygą, kurioje nagrinėju ne tik motinystę, bet ir kitus moters aspektus - ką reiškia būti dukra, sese, žmona, mama, meiluže, drauge bei kaip būnant moterimi jaustis mylimai, būti laimingai ir sėkmingai“, - sako moteris.
Asmenybės raida ir laimė: vaikystės įtaka ir nubudimas
Nors psichologijos mokslas labai jaunas, jam nėra nė 200 metų, reikia pripažinti, kad asmenybės raidai, asmenybės laimės ir sėkmės dinamikai gana didelę reikšmę turi ne tik genai, bet ir artima aplinka vaikystėje. Tai nereiškia, jog „sunki vaikystė“, kad ir ką šis apibūdinimas kiekvienai mūsų sakytų, yra priežastis nebūti laimingai dabar. Tai tik reiškia, kad tam tikra individo vystymosi pradinė pozicija kuriam laikui nulemia tam tikrus vėlesnius asmens gyvenimo įvykius, patyrimus ir pasirinkimus. Vaikystės inercija kiekvieną mūsų „persekioja“ tol, kol prisiimame asmeninę atsakomybę už savo gyvenimą. Tai priklauso ne nuo amžiaus, o nuo vadinamojo „nubudimo“.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Nubudimas ir atsakomybės prisiėmimas
Jei „miegi“, tokie žodžiai gali piktinti. Taip ir turi būti. Piktinkis į sveikatą. Tik dėl pykčio galėsi ką nors pakeisti savo gyvenime. Jei bandai pramerkti akis, suvoki, kad gali būti laiminga, net jei dar neradai būdo, kaip tai padaryti. Todėl ir skaitai šią knygą, logiška!
Gyvenimo pokyčiai nebūtinai turi būti radikalūs išoriškai. Prasmingiausi pokyčiai vyksta kiekvieno mūsų viduje.
Kūnas ir lytis kaip duotybė
Kalbėdama su 15min R.Murauskienė sakė nenorinti hiperbolizuoti temos, nes diskusija nėra plati. „Atėjo 20 žmonių pasišnekėti apie tai, dėl ko jie visi sutinka. Jų nuomonė yra vienokia, o neva mano - kitokia“, - sakė psichologė. Tačiau ji lieka prie savo pozicijos: „Galime sakyti, kad Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia vienus ar kitus dalykus, tačiau viskas labai paprasta: kūnas ir lytis yra duotybė.“
R.Murauskienė teigė konsultavusi jaunus žmones, nepilnamečius. „Galiu iš patirties pasakyti, kad jiems reikia užrodyti, kas yra duotybė. Seksualinė energija neturi lyties. Kai jaunam žmogui kyla geismas, jį gali daug kas jaudinti. Jei žmogui pavyksta priimti savo kūno duotybę, lytį lengvai, tai mes net nekalbame apie sunkumus. Tačiau gimsta sielos, kurios gauna būtent tokius iššūkius. Galime kalbėti apie didžiules pamokas valiai. Galime sekti paskui savo poreikius, galime atsiduoti aistrai ir nekvaršinti galvos. Bet jei norime tapti brandūs ir sąmoningi, dažnai valingai pasirenkame. Tam tikrų žmonių grupės interesas buvo mane apkaltinti tuo, ko nėra. Bet aš žinau, kas aš esu. Ir sakau: jei jauni žmonės neatpažįsta ir nesuvokia savęs, mes galime padėti jiems priimti duotybę. O vėliau, esant nesėkmei, galime pastiprinti žmones gyventi su tuo, kaip yra“, - aiškino R.Murauskienė.
Kritika ir diskusijos: psichologės pasisakymai ir visuomenės reakcija
Psichologės mintys sukėlė diskusijų audrą. „Tokie pasisakymai yra ne tik visiškai neadekvatūs, bet ir verčia abejoti šios moters kompetencija ir išsilavinimu (kol kas nepavyko rasti jokių šios save vadinančios psichologės diplomų ar sertifikatų). Ji, skleisdama homofobines, patriarchalines idėjas, daro gėdą psichologų bendruomenei ir visai profesijai. Po tokių pareiškimų jai tikrai neturėtų būti leidžiama dirbti“, - redakcijai rašė Kristina.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė teigia: „Manau, kad psichologė yra labiau nei kiti žmonės atsakinga apsvarstyti savo žodžius ir jų pasekmes. Savo pasisakymu ji išreiškia aiškų požiūrį į moteris tik kaip į gražias būtybes, kurios nepilnos pačios savaime, o supraskit, atsiskleidžia, tik jei yra vyras. Toks požiūris iš esmės yra neigiamas dar ir smurto artimoje aplinkoje atvejais. Todėl kyla klausimų dėl psichologės kompetencijos konsultuoti žmones ir teikti jiems pagalbą. Nekalbu apie tai, kad pasisakyme išsakomas homofobiją ir nepagarbą tos pačios lyties asmenų santykiams skatinantis požiūris. Įsivaizduoju, kad, tokiems asmenims patekus pas psichologę, jie būtų sužaloti, o ne jiems padėta“, - 15min sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė.
Psichologų kvalifikacijos standartai
J.Juškaitė pasiteiravo Lietuvos psichologų sąjungos, ar yra kokie nors kvalifikacijos standartai psichologams? „Minimumas, kurį turi psichologai žinoti apie homoseksualumą? Tiek iš paties pasisakymo, tiek iš žemiau parašytų teiginių akivaizdu, kad trūksta pačių pagrindinių socialinių mokslų žinių“, - konstatavo J.Juškaitė.
Visuomenės krizė ir vaikų apsauga
Po įrašu pasipylus komentarų lavinai R.Murauskienė diskusijoje dalyvavo labai aktyviai. Komentatorių kaltinama homofobija ji rašė: „Mielieji, stebėkime ir matykime, kaip aršiai kai kurie žmonės gina savo pakrikimus. Mūsų visuomenė išgyvena didžiulę grėsmę. Mūsų vaikų tyko daug iliuzijų, rizikų. Nepaleiskime savo vaikų: nei dukrų, nei sūnų. Kitos reakcijos po mano posto nė nesitikėjau. Stebiu tuos, kurie tyli, nes galvoja, kad pasisakyti neva prieš homoseksualizmą yra nebemadinga. Gerbiu tuos, kurie gyvena su savo pasirinkimais, bet neakcentuoja savo „ypatingumų“. Pažįstu ne vieną ir ne du žmones, kurie pasirinko kurti intymius ir tvarius santykius su tos pačios lyties atstovais. Tai yra suaugę žmonės. Tačiau vaikai, kuriems vos 18 metų, neturi dar aiškaus identiteto, jie gali eksperimentuoti. Klausimas kyla labai paprastas: kodėl homoseksualai, atstovaujantys tam tikroms organizacijoms, siekia, kad tokių kaip jie būtų daugiau? Nepažįstu nė vieno vyro ir moters, kurie pasirinko kurti santykius su priešingos lyties atstovais, kad jie puldinėtų kitų žmonių sienas ir įtikinėtų savųjų pasirinkimų teisingumu. Sutinku, kad „šiuolaikiniai“ psichologai, bijodami prarasti savo profesinę įtaką visuomenei, pripažino, kad homoseksualumas nebėra sutrikimas. Vieni tyli kaip pelės po šluota, kiti nepatogių temų neliečia. Nurimkit, man nerūpi, su kuo jūs miegat - tai yra jūsų pasirinkimai. Tačiau man rūpi vaikai, kurie turi galimybę bent pabandyti priimti tą lytį, kuri jiems buvo skirta šį kartą.“
Pagalba sau ir kitiems: psichologinės konsultacijos ir saviugda
Ramunė Murauskienė ne tik rašo knygas ir veda seminarus, bet ir konsultuoja žmones individualiai. Ji padeda žmonėms spręsti įvairias problemas, susijusias su santykiais, asmeniniu augimu, karjera ir kitomis gyvenimo sritimis. Psichologė skatina žmones ieškoti pagalbos, kai jiems sunku, ir nebijoti kreiptis į specialistus.
Kaip moterys tampa nelaimingos
Psichologas Michailas Labkovskis aiškina, kad šias moteris mamos augino ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Po karo vyrų nebuvo, todėl dažna jauna moteris tuokėsi už vyresnio, dažnai su negalia ir vartojančio alkoholį. Apie meilės apraiškas nėra ką pasakoti, tačiau verta pasakyti, kad dažnoje šeimoje tiek moterys, tiek vaikai patirdavo smurtą. Mat vyrai kurį laiką po karo elgdavosi agresyviai.Moterys bijodavo likti be vyrų, todėl kentėdavo. Vaikų, užaugusių tokiose ar panašiose šeimose, amžius dabar siekia apie 30-40 metų ir beveik visus juos vienija bendras bruožas - įtampa, kad tik netektų patirti nemalonumų. Moterys daro labai daug dėl taip vadinamos šventos ramybės. Jei muša, vadinasi, myliDėl įvairiausių priežasčių dabartiniai 30-40 metų žmonės vaikystėje buvo mušami. Ne visi. Ne nuolat. Tačiau atrasti nemuštą vaiką - pakankamai sunku. Psichologas teigia, kad toks neva „kūniškų bausmių“ taikymo modelis turėjo didžiulės įtakos asmenybių nestabilumo formavimuisi. Individus galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni jų dėl mušimo tapo agresyvūs. Svarbu suprasti, kad agresija - tai skriaudų ir žeminimo pasekmė. Kiti mušti vaikystėje tampa įsitempę, suvaržyti. Galima sakyti, kad stipresnieji tapo agresyvesniais, o silpnesnės psichikos - užslopintais. Jų savivertė žema, vietoj normalaus gyvenimo, agresyvesnieji pasirenka nuolat aiškintis santykius, įrodinėti savo teisumą. Jie išgyvena daug baimių, nerimo, nuolat ieško tiesos. Jiems vis vaidenasi, kad kiti žmonės su jais ne taip kalba, ne taip elgiasi. „Užspaustieji“ tampa dažniausiai aukomis. Ir tai atsispindi visose jų gyvenimo srityse: tiek šeimoje, tiek darbe. Pastarųjų ypatingas bruožas - visiems įtikti, kad tik viskas būtų gerai.
Kaip išeiti iš užburto rato
Kai suaugę žmonės atpažįsta savyje sužalotą psichiką, jie gali keisti savo elgesį ir taip keisti psichiką. Svarbu suprasti, kad smurtą patyrę vaikystėje, užaugę negyvena pagal savo prigimtį, jie serga. Pasveikti galime tik tuomet, kai pradedame elgtis netipiškai. Psichologas siūlo sveikti priimant sau svarbius sprendimus. Išbandykime kelias užduotis: kai tik kas nors nepatinka, iš karto pasakyti tam žmogui. Nesvarbu, kur ir kam. Svarbu - pasakyti. Jei ko nors prašome, tą darome tik vieną kartą. Neverta sakyti - aš gi tavęs prašiau. Mes sakome, o kitas žmogus gali arba išgirsti, arba ne. Tuomet sakančiajam yra dvi galimybės: arba pasitenkinti esama situacija, arba pasitraukti iš situacijos. Psichologas teigia, kad taip keičiasi psichika, žmogus atsikrato baimės. Pradedame nebijoti prarasti žmones, santykius. Tai pakankamai ekstremalus psichikos keitimo būdas, tačiau efektyvus. Žmogus pradeda pasitikėti savimi ir save vertinti. Svarbiausia - liautis būti auka ir elgtis kaip auka.
Investicija į save ir savo vaikus
Daug tėvų kelia klausimą, kaip užauginti laimingus ir sveikus vaikus. Svarbiausia - patiems tapti sveikiems. Kai tik tėvai liaujasi būti aukomis arba agresoriais, su vaikais viskas bus gerai. Psichologas teigia, kad svarbiausia investuoti į santykius su pačiu savimi. Ir tuomet santykiai su kitais bus tinkami ir geri. Profesionalas siūlo suprasti, kad ne perskaitytose knygose yra esmė.Žmonės, kurių psichika veikia liguistai, tiesiog negali kitaip elgtis. Jie daro klaidų ne todėl, kad nežino vienos ar tos informacijos, o todėl, kad jų psichika dar vaikystėje buvo žalojama. Ieškokime žmonių, kurie galėtų mums pagelbėti. Neverta lankytis pas psichologą ilgai. Su specialistu turi būti malonu bendrauti, žmogus neturi mums kelti įtampos. Ir bent po kelių susitikimų mes turime jausti palengvėjimą. Turime jausti, kad situacija sprendžiasi. Jei nenorime eiti pas psichologus dėl savęs, padarykime tai dėl savo vaikų.
tags: #psichologe #ramune #murauskiene #facebook