Įvadas
Docentė Rasa Barkauskienė yra Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docentė, turinti ilgametę patirtį pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje. Jos kompetencija apima paauglių asmenybės raidą ir mokymosi sunkumus, įskaitant disleksiją. Šiame straipsnyje nagrinėsime Rasos Barkauskienės įžvalgas apie disleksiją, paauglių asmenybės raidą ir psichikos sveikatos problemas.
Disleksija: supratimas ir pagalba
Disleksijos apibrėžimas ir atskyrimo sunkumai
Rasa Barkauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad disleksija yra rašomosios kalbos formavimosi ir suvokimo sutrikimas, apimantis tiek skaitymą, tiek rašymą. Pasaulinė neurologų federacija 1968 m. apibrėžė disleksiją kaip sunkų ir ilgalaikį skaitymo išmokimo sutrikimą, nepriklausantį nuo tinkamo mokymo, intelekto ir sociokultūrinių sąlygų. Svarbu atskirti disleksiją nuo atvejų, kai trūksta skaitymo mokymosi galimybių, intelektinių gebėjimų ar nepalankių socioekonominių sąlygų. Taip pat egzistuoja įgyta disleksija, atsirandanti po galvos smegenų traumų.
Praktiškai atskirti disleksiją nuo kitų skaitymo ir rašymo sutrikimų gali būti sudėtinga. Pirmiausia, disleksija turėtų būti priskiriama tik tiems atvejams, kurie pasireiškia normalaus intelekto fone. Antra, diagnozuojant disleksiją, būtina atsižvelgti į vaiko mokymosi aplinkybes. Geriausia disleksiją nustatyti, kai vaikas jau turi skaitymo patirties, antrais-trečiais mokymosi metais.
Požiūris į disleksiją Lietuvoje
Lietuvos švietimo sistemoje disleksijos terminas nėra vartojamas specialiųjų ugdymosi poreikių klasifikacijoje, o sunkumai įvardijami kaip skaitymo arba rašymo sutrikimai. Geriau suprasti šį reiškinį pradėta po Nepriklausomybės paskelbimo, pasitelkus empirinį įvertinimą. Nors sovietiniu laikotarpiu logopedai dirbo su vaikais, turinčiais skaitymo ir rašymo sunkumų, pagalba buvo teikiama tik pradinėje mokykloje.
Rasa Barkauskienė teigia, kad ir šiandien mokytojams trūksta pakankamo žinojimo apie disleksiją, ypač apie jos poveikį mokymuisi ir elgesiui vyresnėse klasėse. Gimnazijos mokytojai gali manyti, kad mokinys tiesiog per mažai dirba arba skaito neatidžiai. Švelnesnė disleksijos forma gali atsiskleisti vėliau, susidūrus su sudėtingesnėmis skaitymo užduotimis.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Apskritai disleksija pasireiškia apie 10 procentų vaikų. Lietuvių kalba yra palanki skaitymui, todėl skaitymo sutrikimo atvejų fiksuojama šiek tiek mažiau - iki 5 procentų. Vaikai, turintys lengvesnes disleksijos formas, geriau susidoroja su skaitymu nei su rašymu.
Pagalba disleksiją turintiems vaikams
Adekvati pagalba disleksiją turintiems vaikams Lietuvoje radosi po 1990-ųjų, kuriant teisinę bazę ir adaptuojant psichologinio įvertinimo testus. Pirmasis žingsnis - vaiko sunkumų ir resursų įvertinimas, atliekamas psichoedukacinės specialistų komandos. Rekomenduojama specialioji pedagoginė pagalba, apimanti specialiojo pedagogo ir logopedo pagalbą vaikui. Taip pat gali būti rekomenduojama psichologo pagalba, skirta su disleksija susijusiems sunkumams, pavyzdžiui, menkam savęs vertinimui ar nerimastingumui.
Specialieji pedagogai dirba su vaikais ne tik pradinėje mokykloje, bet ir vėliau, netgi gimnazijos lygmeniu. Logopedai dažniausiai orientuojasi į pradinį mokyklinį laikotarpį, tačiau gali padėti ir išmokus skaityti vaikui, skaitančiam nepakankamai tiksliai ar per lėtai. Kai kuriems vaikams reikalingas žmogus, galintis paskaityti tekstą, arba kompiuterinės programos, paverčiančios rašytinį tekstą į garsinį.
Kasdienybėje mokykloje daug priklauso nuo mokytojo gebėjimo atsiliepti į iššūkius, organizuoti kontrolinius darbus ir bendradarbiauti su specialistais. Egzaminams esama tam tikrų lengvatų, numatytų švietimo ir mokslo ministro įsakyme. Pavyzdžiui, užduočių laikas pratęsiamas 25 procentais, o užduotys gali būti perskaitytos garsiai.
Ar įmanoma įveikti disleksiją?
Rasa Barkauskienė teigia, kad raidos disleksija yra sutrikimas, kuris pasiduoda korekcijai. Vaikai, gavę tinkamą pagalbą, gali susidoroti su įvairiomis mokymosi užduotimis, tačiau kiti šį sunkumą turi visą gyvenimą. Disleksijos priežastys yra neurobiologinės kilmės, susijusios su tam tikrais galvos smegenų veiklos mechanizmais.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Nors teoriškai disleksija visiškai neišnyksta, praktiškai jos keliamų sunkumų įveikimas priklauso nuo aplinkos reikalavimų. Svarbi laiku suteikiama pagalba bei suvokimas, kad tai yra mano dalis. Labai svarbu, kad tėvai, mokytojai ir specialistai kalbėtųsi su vaiku apie tai, kas su juo vyksta, o ne kaltintų dėl patiriamų sunkumų.
Paauglių asmenybės raida ir psichikos sveikata
Paauglystė - ypatingas laikotarpis
Paauglystė yra greitų ir didelių pokyčių metas, kai vyksta asmenybės raidos kismas. Kognityvinio neuromokslo profesorė Sarah-Jayne Blakemore paauglystės iššūkius apibūdina kaip „tobulą audrą“, nes vienu metu vyksta hormoniniai, smegenų ir socialiniai pokyčiai.
Asmenybė dažniausiai suprantama kaip pageidaujamų ar netinkamų bruožų rinkinys, atsiskleidžiantis reaguojant į aplinką ir bendraujant su kitais. Tačiau svarbu nukreipti dėmesį į žmogaus vidinį pasaulį ir į tai, kaip jis organizuotas: kaip žmogus supranta save, save sąveikoje su kitais, kaip suvokia kitus ir save kitų akimis.
Pagrindinės asmenybės funkcijos yra tapatumas, apsisprendimas, empatija ir artimumas. Jos atspindi mūsų pajėgumą būti santykyje su savimi ir kitais. Asmenybės funkcijos ir struktūra formuojasi ankstyvame ir vėliau besipletojančiame vaiko ryšyje su platesne aplinka.
Paauglystė yra ypatingas laikotarpis asmenybės funkcijų raidai, nes tapatumo paieškos ir integracija yra svarbiausia paauglystės užduotis. Normali raida apima ir problemas: patiriama tapatumo sumaištis, intensyvios emocijos ir sunkumai jas reguliuoti, abejonės dėl savivertės, nesklandumai santykiuose su tėvais ir draugais.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Kada vertėtų sunerimti?
Vertėtų sunerimti, jei paauglys deda pernelyg daug pastangų prisitaikyti, dėvi „kaukę“, kai savęs suvokimas paremiamas tik kitų nuomone, o ne savo autentiška patirtimi. „Sustojęs, nevystomas savęs supratimas skatina nusivertinimą arba išpūstą savęs vaizdą.“ Paauglys patenka į nuolatinę emocinės disreguliacijos krizę: patiria intensyvias ir kintančias emocijas arba jaučiasi emociškai tuščias.
Dažniausiai į psichikos sveikatos specialistus kreipiamasi dėl disfunkciško elgesio, kuris yra tik asmenybės funkcionavimo sutrikdymų ledkalnio viršūnė. Kuo sudėtingesnės pagalbos prireikia, tuo stipresniais asmenybės raidos sutrikimais paaugliai pasižymi.
Paauglių asmenybės funkcionavimo tyrimai
Siekiant atpažinti paauglių asmenybės raidos sunkumus, reikalingi moksliškai pagrįsti vertinimo instrumentai. Vienas būdų atpažinti ir suprasti šiuos sunkumus yra kalbėtis su paaugliais - specialistui užduoti tikslingus klausimus ir prašyti papasakoti apie save. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar Pusiau struktūruotas interviu asmenybės funkcionavimo lygio vertinimui (STiP-5.1) yra tinkamas ir leidžia psichikos sveikatos specialistams patikimai vertinti paauglių asmenybės raidos sutrikimus.
Tyrimas atskleidė, kad tik nedidelė dalis paauglių bendroje populiacijoje, maždaug apie 0.5 proc., patiria asmenybės raidos disfunkcijų. Vis dėlto apie 40 proc. paauglių, kurie kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus dėl depresijos, nerimo, valgymo, elgesio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, turi asmenybės disfunkcijos ir netgi sutrikimo požymių. Šis sutapimas gali sunkinti gydymą, nes standartinės intervencijos sprendžia tik dalį problemų.
Europos raidos psichologijos konferencija Vilniuje
Vilniaus universiteto (VU) kartu su Europos raidos psichologijos asociacija (EADP) organizuojamoje konferencijoje laukiama daugiau nei 600 dalyvių iš įvairių šalių. Konferencija skirta tyrėjams, praktikams ir studentams bei visiems, besidomintiems raidos psichologija.
Konferencijoje bus kalbama, kaip užkirsti kelią įvairiems neigiamiems raidos procesams arba padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais, bus nagrinėjamos metodologinės tyrimų problemos. Konferencijos programoje atsispindi visuomenėje aktualios temos, pavyzdžiui, technologijų ir interneto poveikis įvairiems raidos aspektams.
Profesore Rasa Barkauskienė pristatys pranešimą „Sudėtingi raidos iššūkiai paauglystėje: atsirandanti asmenybės disfunkcija ir jos pasekmės“, kuriame supažindins su VU plėtojamais asmenybės sutrikimo rizikos paauglystėje moksliniais tyrimais ir svarbiausiais jų radiniais.
Anot mokslininkės, asmenybės raidos sutrikdymai paauglių psichikos sveikatos problemų kontekste kol kas yra menkiausiai suprasti ir atliepiami visame pasaulyje. VU tyrimai parodė, kad maždaug 20 proc. paauglių bendroje populiacijoje praneša apie asmenybės raidos sunkumus ir maždaug 4 proc. nurodo, kad šie sunkumai išlieka dvejų metų laikotarpiu ir kad jie yra reikalingi specialistų dėmesio.
tags: #psichologe #rasa #barkauskiene