Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologės-psichoterapeutės Veronikos Mūdenaitės-Savickienės veikla, jos specializacija valgymo sutrikimų srityje ir požiūris į psichologinę pagalbą. Taip pat aptariami valgymo sutrikimai, jų priežastys, pasekmės ir galimi gydymo būdai, remiantis V. Mūdenaitės-Savickienės ir kitų specialistų įžvalgomis.
Veronika Mūdenaitė-Savickienė: psichologės kelias ir specializacija
Veronika Mūdenaitė-Savickienė yra psichologė-psichoterapeutė, kuri specializuojasi valgymo sutrikimų srityje. Jos domėjimosi sritis yra aktuali, nes valgymo sutrikimai yra paplitusi problema, su kuria susiduria daugelis žmonių. V. Mūdenaitė-Savickienė dirba su žmonėmis, sergančiais šiais sutrikimais, ir siekia jiems padėti.
Psichologinė, psichoterapinė sesija, pasak V. Mūdenaitės-Savickienės, - tai kokybiškas pokalbis, kurio metu kalbama ir mėginama suprasti tai, kas žmogui svarbu. Tai pokalbis apie dalykus, kurie neduoda ramybės, džiugina, liūdina, piktina arba skaudina. Tai gali būti santykiai, emocijos, ligos, patyčios, meilė, stresas, nesėkmės ar noras geriau pažinti save. Jos ir kliento pokalbis - tai unikalus ir konfidencialus kūrinys, kuris lieka uždarius duris ar išjungus kompiuterį. Kalbėdamiesi jie atranda formas, braižo individualų žemėlapį, kuris pildomas kiekvieno susitikimo metu. V. Mūdenaitė-Savickienė renkasi psichoanalitinį požiūrį. Individualios sesijos trukmė - 45 min, dažnumas - vieną arba du kartus per savaitę, amžiaus grupė - konsultuoja suaugusiuosius ir paauglius. Susitikimo kaina 80€.
Valgymo sutrikimai: paplitimas, priežastys ir pasekmės
Valgymo sutrikimai - tai perdėtas domėjimasis savo svoriu, kūno formomis bei maistu, kuris lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą ir nepakankamą mitybą. Valgymo sutrikimus patiria apie 9 proc. žmonių visame pasaulyje, o dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija ir persivalgymu.
Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (VMPSC) Valgymo sutrikimų skyriaus psichologės Veronikos Mūdenaitės-Savickienės, didelę įtaką negatyviam savęs vertinimui daro visuomenėje susiformavę įpročiai. Vienas tokių - kūnų komentavimas ir įvaizdžio sureikšminimas. „Mūsų dietinė kultūra yra labai gaji, ir atrodo, kad komentuoti vienas kito arba savo išvaizdą yra natūralu. Iš tiesų tai labai ydinga, nes net sakydami komplimentus, kurie yra orientuoti į išvaizdą, mes siunčiame signalą, kad esi mylimas ir priimamas, kai esi lieknas.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi - tai viena iš pagrindinių priežasčių, įtraukiančių tiek moteris, tiek vyrus į nesveiką santykį su maistu ir kūnu. Apie tai pasakoja kognityvinės bei elgesio psichoterapijos specialistė ir intuityvaus valgymo konsultantė Ingrida Augutė, daugiau nei dešimt metų kovojusi su valgymo sutrikimais. „Kadangi mano savivertė buvo sutrikusi, man atrodė, kad, jeigu sulieknėsiu ir numesiu daug svorio, tai būsiu graži, priimta ir kažkuo išskirtinė“, - savo patirtimi dalijasi I. Augutė. „Evoliuciškai smegenyse yra užkoduota, kad, jei nepritampi prie genties, būsi išmestas, o tai reiškia savotišką mirtį. Lygiai taip pat ir visuomenėje yra skatinamas lieknas kūnas, tam tikros formos, todėl bandome atitikti tas normas. Niekas negimsta su įsitikinimu, kad kuo būsiu lieknesnė, tuo būsiu gražesnė.
Pasak psichologės V. Mūdenaitės-Savickienės, „Jeigu žmogus labai susirūpinęs savo išvaizda, patiria nerimą ir gėdą, tai didėja tikimybė, kad norėdamas numalšinti nemalonius jausmus ir galvodamas, jog taip sustiprins pasitikėjimą savimi ir jausis labiau mylimas, griebsis dietų ir persisportavimo“. „Kai žmogus pradeda laikytis dietos, natūralu, kad jis valgo nepakankamai - išmeta kai kuriuos produktus iš raciono, mažina porcijas. Tada jam neužtenka energijos visai dienai, ir vėliau jis pradeda persivalgyti, kadangi organizmas nori atkurti energijos trūkumą. Žmogus kaltina save, galvoja, kad prarado kontrolę, jaučia gėdą ir norėdamas ją susigrąžinti ima dar labiau riboti maistą. Taip sukasi karuselė“, - apie valgymo sutrikimų vystymąsi kalba psichologė V. Mūdenaitė-Savickienė.
Greito svorio metimo priemonės: efektyvumas ir pavojai
Liekninančios arbatos ir piliulės, persisportavimas, alinančios dietos ir skysčius varantys laisvinamieji - tik kelios populiarios šiuolaikinės greito svorio metimo priemonės. Pasak intuityvaus valgymo konsultantės I. Augutės, „Trumpalaikėje perspektyvoje jos duoda naudos - žmogus pamato greitą lieknėjimo efektą, jaučia, kad gali valdyti procesą, o tai labai apdovanojantis jausmas. Yra tokia Kakės Makės knyga „Baisi neteisybė“. Tikrai baisi neteisybė yra ir su dietomis, nes jos turėtų liekninti žmogų, bet dauguma jų neveikia. Atrodo, jis deda pastangas, nori sulieknėti, bet du trečdaliai žmonių net dar daugiau priauga svorio negu prieš tai“.
Apie svorio metimo priemonių neefektyvumą antrina psichologė V. Mūdenaitė-Savickienė: „Dietos neleidžia natūraliai pajusti, kada esu sotus, kada alkanas, priimti savo kūną tokį, koks jis yra, ir rūpintis atsižvelgiant į funkcijas, o ne išvaizdą. Intuityvaus valgymo specialistė I. Augutė sako: „Mūsų kūnas jaučia grėsmę, kad ateityje gali negauti maisto. Suveikia mechanizmai, kurie bando apsaugoti kūną, išskiriami fermentai, atsakingi už riebalinių ląstelių gamybą, arba sulėtėja medžiagų apykaita. Tenka konsultacijose girdėti: kad būčiau buvusi protinga ir būčiau nieko nedariusi su savo svoriu, kai svėriau šešiasdešimt, nors tada atrodė, kad tai labai daug. Taip kalba moterys, kurių svoris dabar siekia šimtą ar daugiau kilogramų. Skaudžiausia, kad moterys ir vyrai kaltina save: esu bevalis, kaimynei pasisekė, o man ne. Tik ta kaimynė nepasakoja, kad ji persivalgo ar užtemsta akys dėl cukraus pervartojimo. Tokie dalykai lieka specialistų kabinetuose, nes žmonės yra linkę dalintis tik šviesiais dalykais“.
Pagalba sergantiesiems valgymo sutrikimais
Nors tam tikrus valgymo sutrikimus patiria daugelis žmonių, garsiai kalbėti apie problemą ir ją viešai pripažinti išdrįsta retas. Asmeninę patirtį turinti I. Augutė pasakoja: „Nuėjau į psichoterapiją ne dėl valgymo sutrikimų, o dėl didelės nemigos, įtampos, panikos atakų. Valgymo sutrikimus aš slėpiau net nuo savo psichoterapeuto, mes niekada nelietėme šitos temos metus. Mano sesijos vykdavo anksti ryte, ir jau gurgdavo pilvas. Vieną kartą psichoterapeutas paklausė: kodėl taip yra, gal tu nevalgai pusryčių? „Labai dažnai išgirstu, kad gėda kreiptis pagalbos, ir aš pati esu tai išgyvenusi. Labai svarbu atsikratyti šitos gėdos, tai yra psichikos liga, kuri reiškiasi per kūną ir maistą. Dažnai žmonės kreipiasi dėl pažengusių valgymo sutrikimų, todėl gydytis tampa dar sunkiau“, - apie psichinių sutrikimų stigmą kalba I. Augutė.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Pasak psichologės V. Mūdenaitės-Savickienės, artimiesiems, pastebėjus ligos požymius, svarbu laiku ir tinkamai reaguoti. „Kad ir kaip keistai skambėtų, žmogus iš ligos kažką gauna: kontrolę, padidėjusį pasitikėjimą savimi, kitų žmonių komplimentus, dėmesį. Svarbu švelniai, nemoralizuojančiai ir su atjauta išreikšti susirūpinimą, kad man neramu, pastebėjau, kad praleidai pietus, gal kažkas atsitiko? „Galima kreiptis į Valgymo sutrikimų liniją, kur antradienio vakarais budintys savanoriai gali padėti susiorientuoti, ką daryti toliau. Taip pat antrą mėnesio trečiadienį budi savanorė gydytoja dietologė. Yra valgymo sutrikimų centras, kur galima gauti ambulatorinę konsultaciją“, - pagalbos vietas vardina VMPSC Valgymo sutrikimų skyriaus psichologė V. Mūdenaitė-Savickienė. Specialistė pabrėžia, kad atkrytis - natūrali sveikimo dalis, kurią patiria apie 30 proc. pacientų. „Labai svarbu pažinti, kas mane išprovokuoja, kaip paveikia ir kokie yra pirmieji ženklai, kurie rodo, kad būklė blogėja. Jeigu nepavyksta pačiam susitvarkyti, tada reikia kreiptis pagalbos į specialistus“, - apibendrina V. Mūdenaitė-Savickienė.
Tinkamos gyvensenos balansas ir sveika mityba
Specialistė I. Augutė aiškina tinkamos gyvensenos balansą: „Svarbu įsisąmoninti, kad žmonės gali būti sveiki bet kokio kūno svorio. Net ir didesnis svoris nereiškia, kad žmogus yra nesveikas. Taip pat subalansuotas valgymas - ne idealus, bet ganėtinai sotus, visavertis, su visomis kategorijomis. Žmogui svarbu valgyti pakankamai, adekvačiai, pagal tikros, realistiškos mitybos gaires. Vengiu žodžio „sveikos“, nes sveika mityba dabar yra labai iškreipta“.
Kontaktai ir kita informacija
- Psichologė Veronika Mudėnaitė-Savickienė:
- Adresas: V. Kudirkos g. 18a, Vilnius, 03105 Vilniaus m., Lietuva
- Telefonas: +370 635 47522
- Svetainė: psichologeveronika.lt
Taip pat Vilniuje galima rasti ir kitas psichologinės pagalbos įstaigas:
- Lūšies Studija: Lūšių g. 27, Vilnius, 08101 Vilniaus m., telefonas: 614 70700
- Sielos Veidrodis: Naugarduko g. 68B, Vilnius, 06118 Vilniaus m., telefonas: 633 11193
- Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM: A. Kojelavičiaus g. 121, Vilnius, 11106 Vilniaus m., telefonas: 5 267 7200
- Psichoterapijos centras: J. Basanavičiaus g. 15, Vilnius, 03108 Vilniaus m., telefonas: 673 25770
- VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva: J. Basanavičiaus g. 45, Vilnius, 09311 Vilniaus m., telefonas: 665 22480
- Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacija: Gerosios Vilties g. 3, Vilnius, 03147 Vilniaus m., telefonas: 5 213 7274
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
tags: #psichologe #veronika #mudenaite