Įvadas
Psichologinis atsparumas - tai gebėjimas sėkmingai prisitaikyti prie nepalankių gyvenimo sąlygų, iššūkių ir stresą keliančių situacijų. Ši savybė yra itin svarbi kiekvienam žmogui, o ypač - profesijų atstovams, nuolat patiriantiems didelį emocinį krūvį, pavyzdžiui, gydytojams. Psichologinio atsparumo įvertinimui naudojamos įvairios skalės, tarp kurių populiariausia - Psichologinio atsparumo skalė (RS) ir jos trumpoji versija (RS-14). Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio atsparumo sampratą, jo svarbą, ypatumus ir apžvelgsime RS-14 skalės taikymo galimybes Lietuvoje, remiantis naujausiais tyrimais.
Psichologinis Atsparumas: Kas Tai?
Psichologinis atsparumas apibrėžiamas kaip dinamiškas procesas, leidžiantis asmeniui adaptuotis prie sunkumų, traumų, tragedijų, grėsmių ar didelio streso. Tai nėra tiesiog įgimta savybė, bet veikiau išsiugdomas gebėjimas, kurį sudaro įvairūs kognityviniai, emociniai ir elgesio komponentai. Atsparus žmogus nebūtinai išvengia streso ar sunkumų, tačiau jis geba efektyviau su jais susidoroti, išlaikyti pusiausvyrą ir tęsti produktyvų gyvenimą.
Psichologinio Atsparumo Svarba
Psichologinis atsparumas yra svarbus dėl daugelio priežasčių:
- Geresnė psichinė sveikata: Atsparūs žmonės rečiau patiria depresiją, nerimą ir kitus psichikos sutrikimus.
- Efektyvesnis streso valdymas: Jie geba geriau atpažinti streso šaltinius, valdyti emocijas ir rasti konstruktyvius problemų sprendimo būdus.
- Stipresni tarpasmeniniai santykiai: Atsparumas padeda kurti ir palaikyti artimus, palaikančius santykius su kitais žmonėmis.
- Didesnis pasitenkinimas darbu ir gyvenimu: Atsparūs žmonės dažniau jaučiasi patenkinti savo darbu ir gyvenimu, net ir susidūrę su sunkumais.
- Greitesnis atsigavimas po traumų: Jie greičiau atsigauna po trauminių įvykių ir geba vėl integruotis į normalų gyvenimą.
Psichologinis Atsparumas Gydytojų Darbe
Gydytojų profesija yra viena iš labiausiai stresą keliančių. Nuolatinis kontaktas su sergančiais žmonėmis, didelis darbo krūvis, emocinis išsekimas ir etinės dilemos gali neigiamai paveikti gydytojų psichinę sveikatą ir sukelti perdegimą. Todėl psichologinis atsparumas yra ypač svarbus šios profesijos atstovams. Tyrimai rodo, kad atsparūs gydytojai geriau susidoroja su stresu, rečiau patiria perdegimą ir yra labiau patenkinti savo darbu.
Psichologinio Atsparumo Skalės
Psichologinio atsparumo įvertinimui naudojamos įvairios skalės. Jos padeda nustatyti asmens atsparumo lygį ir identifikuoti sritis, kuriose reikėtų stiprinimo. Tarp populiariausių skalių yra:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
- Resilience Scale (RS): Tai viena iš pirmųjų ir plačiausiai naudojamų psichologinio atsparumo skalių, kurią sukūrė Gail M. Wagnild ir Heather M. Young. Skalė susideda iš 25 teiginių, įvertinamų Likerto tipo skale.
- Connor-Davidson Resilience Scale (CD-RISC): Ši skalė susideda iš 25 teiginių, įvertinančių įvairius atsparumo aspektus, tokius kaip gebėjimas susidoroti su stresu, optimizmas ir pasitikėjimas savimi.
- Brief Resilience Scale (BRS): Tai trumpa, 6 teiginių skalė, skirta greitam atsparumo įvertinimui.
- 14-Item Resilience Scale (RS-14): Trumpesnė, patogesnė naudoti RS versija, susidedanti iš 14 teiginių.
Trumpoji Psichologinio Atsparumo Skalė (RS-14)
RS-14 yra trumpesnė ir patogesnė naudoti nei originali RS skalė, tačiau išlaiko gerą patikimumą ir validumą. Ji susideda iš 14 teiginių, įvertinamų 7 balų Likerto tipo skale (nuo 1 - visiškai nesutinku iki 7 - visiškai sutinku). Bendras balas apskaičiuojamas sudedant visų teiginių įvertinimus. Aukštesnis balas rodo didesnį psichologinį atsparumą.
RS-14 Skalės Taikymas Lietuvoje
Pastaruoju metu atlikti tyrimai patvirtina lietuviškos RS-14 versijos patikimumą ir validumą. Tyrimai parodė, kad lietuviška RS-14 versija pasižymi gerais patikimumo ir validumo rodikliais. Cronbach’o alfa buvo 0,90 ir patvirtinamosios faktorių analizės rezultatai pagrindė RS-14 vieno faktoriaus modelio tinkamumą. RS-14 balai nebuvo susiję su tyrimo dalyvių amžiumi, tačiau vyrų psichologinio atsparumo balai buvo reikšmingai didesni, nei moterų.
Tyrimai Su Gydytojais
Vienas iš tyrimų, atliktų Lietuvoje, analizavo gydytojų emocinį intelektą, psichologinį atsparumą ir perdegimą. Tyrimas parodė, kad gydytojų specialistų psichologinis atsparumas yra aukšto lygio. Aukštesnis įvertis būdingas pirminės grandies, terapijos, skubios pagalbos bei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose dirbantiems gydytojams ir didesniu krūviu, daugiau nei 10 metų dirbantiems gydytojams, mažesnis - dirbantiems iki 5 metų. Gydytojų specialistų psichologinis atsparumas aukštesnis nei gydytojų-rezidentų.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad didelė dalis gydytojų patiria perdegimą (asmeninį - 46,2 proc., su darbu susijusį - 59,4 proc., su darbu su pacientais susijusį - 39,3 proc. respondentų). Aukštesni rodikliai su darbu susijusio perdegimo skalėje nustatyti tarp moterų, rezidentų, chirurgų, akušerių-ginekologų ir pirminės sveikatos priežiūros gydytojų bei specialistų, sukaupusių mažesnę darbo patirtį. Įdomu tai, kad emocinis intelektas (EI) nebuvo reikšmingas faktorius, lemiantis gydytojų perdegimą, o aukštesnis psichologinis atsparumas mažina perdegimo riziką.
Tyrimai Su Darbuotojais
Kitas tyrimas nagrinėjo darbuotojų patiriamų patyčių darbe, psichologinio atsparumo ir įsitraukimo į darbą sąsajas. Tyrime dalyvavo 187 tyrimo dalyviai, dirbantys įvairaus tipo bei dydžio Lietuvos organizacijose. Didesnę tyrimo imtį 63 proc. sudarė moterys (N = 117), vyrai - sudarė 37proc. (N = 70). Amžiaus vidurkis 39 metai. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojų patiriamos patyčios darbo aplinkoje yra reikšmingai neigiamai susijusios su psichologiniu atsparumu ir darbuotojų įsitraukimu į darbą. Taip pat nustatyta, kad darbuotojų psichologinis atsparumas turėjo reikšmingai teigiamas sąsajas su darbuotojų įsitraukimu į darbą. Atlikta mediacinė analizė parodė, jog ryšys tarp darbuotojų patiriamų patyčių darbe ir jų įsitraukimo į darbą, yra medijuojamas psichologinio atsparumo.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Psichologinio Atsparumo Ugdymas
Psichologinis atsparumas nėra statiška savybė - jį galima ugdyti ir stiprinti. Yra įvairių būdų, kaip tai padaryti:
- Streso valdymo technikos: Išmokite efektyviai valdyti stresą, naudodami įvairias technikas, tokias kaip meditacija, gilus kvėpavimas, raumenų atpalaidavimas ir kt.
- Emocinio intelekto lavinimas: Ugdykite gebėjimą atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat suprasti kitų žmonių emocijas.
- Pozityvus mąstymas: Stenkitės matyti situacijas iš pozityvios pusės, ieškokite galimybių ir mokykitės iš klaidų.
- Socialinė parama: Kurkite ir palaikykite artimus santykius su šeima, draugais ir kolegomis.
- Fizinė sveikata: Rūpinkitės savo fizine sveikata, reguliariai sportuokite, sveikai maitinkitės ir pakankamai ilsėkitės.
- Problemu sprendimo įgūdžiai: Lavinkite gebėjimą efektyviai spręsti problemas, ieškoti alternatyvų ir priimti sprendimus.
- Savęs pažinimas: Geriau pažinkite save, savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir tikslus.
Psichologinio Atsparumo Ugdymo Programos
Yra sukurtos specialios psichologinio atsparumo ugdymo programos, skirtos įvairioms žmonių grupėms. Šios programos paprastai apima tokias temas kaip streso valdymas, emocinis intelektas, pozityvus mąstymas ir krizių valdymas. Dalyviai mokosi atpažinti ir efektyviai spręsti stresines situacijas, stiprinti savo emocinę gerovę bei lavinti gebėjimą greitai atsigauti po nesėkmių. Viena iš tokių programų trunka 54 akademines valandas, iš kurių 38 valandos skirtos praktiniam kontaktiniam darbui ir 16 valandų - teoriniam kontaktiniam darbui.
Šios programos metu dalyviai mokosi atpažinti pokyčių kreivę, valdyti poreikį kontroliuoti situaciją, atpažinti nerimą ir koncentruoti dėmesį, reguliuoti emocijas, atpažinti mąstymo spąstus ir keisti vengiantį elgesį. Taip pat pabrėžiamas kūno funkcijų sąryšis su psichologine sveikata, judėjimo, mitybos, miego higienos ir darbo bei poilsio balanso svarba.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
tags: #psichologinio #atsparumo #skale