Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologės Viktorijos Grigaliūnienės veikla, remiantis viešai prieinama informacija. Aptariamos jos vadovaujamos organizacijos, veiklos sritys ir požiūris į vaikų užimtumą, taip pat atkreipiamas dėmesys į psichologinės diagnostikos svarbą bei kaniterapijos galimybes.
Viktorija Grigaliūnienė ir Kauno Psichiatrų ir Psichologų Klubas
Viktorija Grigaliūnienė yra Kauno Psichiatrų ir Psichologų Klubo vadovė. Ši įmonė, kurios kodas 193591783, registruota adresu K. Donelaičio g. 10, Garliava, Kauno r. Pagrindinė įmonės veikla apima sąjungas, fondus ir asociacijas. Svarbu pažymėti, jog naudojant viešai prieinamus įmonių vadovų asmens duomenis, būtina laikytis ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimų.
Vaikų užimtumas: psichologinis aspektas
Vienas iš dažniausiai tėvams rūpimų klausimų psichologinėse konsultacijose yra vaikų užimtumas. Tėvai dažnai klausia, ar verta versti vaiką lankyti kuo daugiau būrelių ir siekti jį padaryti „tobulą“. Viktorija Grigaliūnienė pabrėžia, kad lankyti būrelius vaikams yra vertinga, nes tai lavina socialinius įgūdžius, moko drausmės, paklusti taisyklėms, bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Papildoma veikla stiprina vaiko pasitikėjimą savimi, veikia nuotaiką ir leidžia išbandyti save įvairiose srityse, taip pat prisideda prie vaiko vertybių formavimo.
Renkantis būrelį, svarbu atsižvelgti į vaiko charakterį ir temperamentą. Judriems vaikams tinka sportinė veikla, kuri padeda išsikrauti, ugdo koordinaciją, stiprina imuninę sistemą ir moko disciplinos. Uždaro būdo vaikams rekomenduojami meninės raiškos būreliai, tokie kaip dailė ar keramika.
Nėra vieno atsakymo, kiek būrelių turėtų lankyti vaikas. Tai priklauso nuo jo aktyvumo ir smalsumo. Hiperaktyviems vaikams gali būti naudinga lankyti kelis būrelius, pavyzdžiui, sporto ir meninės raiškos, kad būtų galima išsikrauti ir pažinti savo emocijas.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Jei vaikas nenori lankyti jokio būrelio, tėvai turėtų leisti jam išbandyti įvairias veiklas, tačiau svarbu paaiškinti, kad tam tikras užimtumas yra būtinas. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia prie kompiuterių ar televizorių. Tyrimai rodo, kad vaiko užimtumas tiesiogiai susijęs su jo polinkiu į nusikalstamumą. Kuo daugiau vaikas turi laisvo laiko, tuo didesnė tikimybė, kad jis jį nukreips netinkama linkme.
Vaikas, kuris nuo mažens užsiima kokia nors veikla, suaugęs supras, kad svarbu ne tik dirbti, bet ir skirti laiko mėgstamai veiklai. Tai padeda išvengti monotonijos ir depresijos. Jei suaugusieji bent kartą per savaitę skirtų laiko sportui, šokiams ar kitai veiklai, sumažėtų sergančiųjų depresija ir širdies ligomis.
Psichologinė diagnostika: svarba ir taikymas
Kauno Psichiatrų ir Psichologų Klubas organizuoja mokymus, skirtus psichologinei diagnostikai, kuri yra neatsiejama nuo psichologo praktinio darbo. Psichologinis vertinimas padeda nustatyti, nuo ko pradėti ir kuria linkme dirbti toliau. Mokymuose nagrinėjamos šios temos:
- Psichodiagnostikos samprata ir jos taikymas praktikoje.
- Pasiruošimas psichologiniam ištyrimui - anamnezės ir psichinės būklės modelis.
- Mąstymo sutrikimai ir jų diferencinė diagnostika.
- Lokalizuotų pažintinių funkcijų sutrikimai.
- Kognityvinių funkcijų diferencinė diagnostika (atminties, protinio darbingumo, dėmesio vertinimas).
- Tyrimo protokolų analizė ir psichologinės išvados rašymas.
- Teisiniai psichologinės diagnostikos aspektai.
- Vaiko anamnezė, motyvavimas tyrimui ir aplinkos vertinimas.
Mokymai vyksta adresu Veiverių g. Dėl papildomos informacijos ir registracijos reikėtų kreiptis el. paštu.
Kaniterapija: šunų terapijos galimybės
Kaniterapija yra gana jauna sritis, tačiau jos nauda neginčijama. Tyrimai rodo, kad ši terapija turi teigiamą poveikį fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai. Šuo kaip terapeutas pirmą kartą buvo aprašytas daktaro Boris Levinsono rankraštyje. Jis aprašė atvejį, kai šuns įsikišimas padėjo vaikui su komunikacijos sutrikimais.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Kaniterapija dažniausiai taikoma gydant autizmą, dėmesio trūkumus, hiperaktyvumą ir cerebrinį paralyžių. Lietuvoje autizmo spektro sutrikimas per metus nustatomas apie 300 vaikų, o dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumo sutrikimas diagnozuojamas 3-11 proc. bendrosios populiacijos vaikų. Daugiau nei 1000 vaikų Lietuvoje kamuoja cerebrinis paralyžius.
Ne kiekvienas šuo tinka kaniterapijai. Šuo turi būti grynaveislis ir turėti tai įrodančius dokumentus. Dažniausiai pasirenkami niufaundlendai, labradoro retriveriai, samojedai. Iš vados atrenkami terapijai tinkami šuniukai, kurių psichika, elgesys ir temperamentas yra tinkami. Tai nustatoma naudojant standartizuotus elgesio testus.
LSMU Slaugos ir rūpybos katedros studentės atliko pirmuosius mokslinius tyrimus Vaikų gerovės centre „Pastogė“, Kartų namuose su garbaus amžiaus žmonėmis bei Jaunimo užimtumo centre su psichikos negalią turinčiais jaunuoliais. Rezultatai parodė, kad kaniterapija teigiamai veikia pacientų būklę: senukai, kurie ilgą laiką gulėjo lovoje ir nenorėjo bendrauti, pradėjo keltis ir eiti į susitikimus su šunimis, kai kuriems sumažėjo depresijos ir nerimo duomenys. Jaunimo centro grupėje vienas iš trijų autistų po penkių sesijų pradėjo aktyviai rodyti iniciatyvą, vedžioti šunį ir glaustis.
Yra du šunų terapijoje metodai: šuns dalyvavimas terapinėje veikloje (kaniterapija) ir šuns dalyvavimas bei padėjimas mokymosi veikloje. Kaniterapija yra atliekama ar prižiūrima profesionalų su sertifikuotais šunimis ir turi konkrečius gydymo tikslus. Tai struktūrinis darbas su ligotais vaikais arba suaugusiaisiais.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
tags: #psichologe #viktorija #grigaliuniene