Įvadas
Vaizdinis mąstymas yra esminis pažinimo procesas, ypač svarbus vaikų vystymuisi. Šis straipsnis nagrinėja vaizdinio mąstymo psichologinius aspektus, jo raidą vaikystėje, ugdymo metodus ir reikšmę įvairiose gyvenimo srityse. Aptarsime, kaip vaizdinis mąstymas skatina kūrybiškumą, problemų sprendimą ir efektyvų mokymąsi, taip pat paliesime kritinio mąstymo ugdymo svarbą.
Vaizdinis Mąstymas: Kas Tai?
Vizualinis mąstymas - tai gebėjimas mąstyti vaizdais ir tų minčių bei idėjų išdėstymas vizualiai. Tai procesas, kai susikoncentruojama ne į žodinę, o į vaizdinę informaciją, tarsi žiūrint fotografijas ar filmą. Apie 60 proc. žmonių pamatytą vaizdą ar vaizdinę informaciją suvokia lengviau ir greičiau nei parašytus ar išgirstus žodžius. Todėl taip dažnai visur naudojami paveikslėliai, iliustracijos, fotografijos ir kiti vaizdai.
Pavyzdys iš Kasdienybės
Įsivaizduokite, kad reklaminiame stende pamatote porą, besimėgaujančią ledais. Vos per kelias sekundės dalis jūsų smegenys užfiksuoja daug informacijos: patrauklių žmonių veiduose pastebite malonumą, matote skirtingus ledų atspalvius (vadinasi, ir skonius), pastebite vasarišką aplinką. O kiek prireiktų žodžių šiai informacijai pateikti raštu? Neabejotinai - užtruktume gerokai ilgiau, kol tokią informaciją suvoktume ir užfiksuotume.
Vaizdinio Mąstymo Raida Vaikystėje
Vaiko psichikos raida - tai nuoseklus, nenutrūkstamas jo psichinių pažinimo funkcijų (suvokimo, vaizdinių, atminties, mąstymo ir kalbos, vaizduotės, pojūčių) struktūros kitimas ir tobulėjimas. Žmogaus raidos procesą lemia daugelio veiksnių visuma, paveldimumas, brendimo dėsniai ir ugdymas. Tinkamos ugdymo sąlygos, gyvenimo aplinka sudaro palankią dirvą vaiko įvairiems gabumams tobulėti.
Veiksminis-Praktinis Mąstymas (1,5-3 Metai)
Maždaug nuo pusantrų metų vaikui pradeda vystytis veiksminis-praktinis mąstymas. Paprastai tariant, kad galėtų atsakyti į vieną ar kitą klausimą, vaikui reikia rankose laikyti tą daiktą, jį matyti ir jausti. Manipuliuodamas daiktais, vaikas pradeda pažinti jų savybes ir santykius, bando derinti prie jų savo veiksmus, mokosi orientuotis aplinkoje ir pasiekia tikslą. Veikdamas jis pradeda suprasti, kad negalima didesnio daikto įdėti į mažesnį, bet galima mažesnį įdėti į didesnį, o šį - į dar didesnį. Taip jis mokosi praktiškai atlikti analizę, sintezę, lyginimą, apibendrinimą. Iki trejų metų išmokstama kalbėti, bet vaikas dar nemąsto žodžiais. Kalba tik lydi vaiko veiksmus ir fiksuoja, kas atskleidžiama praktiškai veikiant. Pavyzdžiui, dvejų su puse metų mažylis negali pakartoti sakinio „Mama stovi“, jei mato ją sėdinčią.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Vaizdinis Mąstymas (4-5 Metai)
4-5 metų amžiaus vaikų vaizdinis mąstymas jau susiformavęs, todėl jiems užtenka tik įsivaizduoti reikiamą daiktą ar dalyką - prisiminti, kaip jis atrodo. Toks sugebėjimas spręsti užduotis smegenyse vyksta dėl to, kad vaizdai ar pavidalai, kuriais vaikas naudojasi, įgyja apibendrintą pobūdį. T.y. juose atsispindi ne visos daikto ar dalyko savybės, o tik tos, kurios turi reikšmės sprendžiant konkrečią užduotį ar ieškant atsakymo į iškeltą klausimą. Vaiko sąmonėje jau iškyla schemos, modeliai, jis geba apibendrinti, analizuoti informaciją, kurią gauna iš išorinio pasaulio.
Kalbos Įtaka Mąstymui (Iki 7 Metų)
Iki septynerių metų vaikai išmoksta vartoti kalbą ne tik kaip bendravimo ir žinių kaupimo priemonę, bet ir kaip mąstymo įrankį. Kalba padeda mintyse suplanuoti savo veiksmus, numatyti juos iš anksto. Vaizdinis mąstymas padeda vaikui išeiti už tiesiogiai suvokiamos aplinkos ribų, suprasti suaugusiųjų pasakojimus apie gyvenimo reiškinius ir jų sąryšį, jam skaitomų knygelių turinį. Vaikui tarsi atsiveria durys į daug platesnį, įvairesnį ir spalvingesnį pasaulį. Bet ir čia daug kas neaišku, todėl jis nuolat klausinėja.
Vaizdinio Mąstymo Ugdymo Svarba
Mąstymas - tai psichinis procesas, kurio produktas - netiesioginis, apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse. Pažintinė žmogaus veikla prasideda nuo pojūčių, suvokimų, vaizdinių ir pereina į mąstymą. Mąstydamas vaikas tiria aplinką, analizuoja, konstatuoja, apibendrina, daro išvadas, sprendžia. Neabejotinai svarbu ugdyti mąstymą, aktyvinti bei skatinti moksleivių protinės veiklos savarankiškumą.
Mąstymo Rūšys Pagal Apibendrinimo Lygį
Pagal apibendrinimo lygį išskiriamos trys mąstymo rūšys: konkretusis veiksminis mąstymas, konkretusis vaizdinis mąstymas, abstraktusis sąvokinis mąstymas. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje vaiko protinei raidai svarbus yra veiksminis mąstymas. Taip pat šiame amžiuje susiformuoja ir vaizdinis mąstymas (4 - 7 metai), kuris remiasi suvokimu ir vaizdiniais, jų pertvarkymu mintyse ir yra reikalingas atliekant daugelį darbų, ypač kūrybinio pobūdžio. Vaizdinio mąstymo raidą itin skatina būdinga jaunesniojo mokyklinio amžiaus veikla - piešimas, žaidimas, konstravimas. Sąvokinis (loginis, teorinis) mąstymas yra būdingas vyresniems moksleiviams bei suaugusiems.
J. Piaget Koncepcija
Viena iš įtakingiausių ir labiausiai paplitusių šiuolaikinių mąstymo koncepcijų - J. Piaget koncepcija. XX amžiaus pirmoje pusėje J. Piaget atliko vaiko protinės raidos stebėjimus. Ypatingą dėmesį skyrė pažintiniams procesams - mąstymui, kalbai, suvokimui, atminčiai, dėmesiui. J. Piaget teigė, jog vaiko protas tobulėja pereidamas keletą stadijų - nuo paprastų naujagimio refleksų iki suaugusio žmogaus abstraktaus mąstymo. Jis aprašė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas, kurias vaikas augdamas pereina. Kiekvienai stadijai būdingos skirtingos ypatybės, kurios lemia specifines mąstymo rūšis:
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
- Sensomotorinė stadija (nuo gimimo iki 2 metų): Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Šioje stadijoje vaikas išmoksta išskirti save iš aplinkinio pasaulio objektų, įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada, kai jis jų negali matyti; pradeda prisiminti ir įsivaizduoti.
- Priešoperacinė stadija (nuo 2 iki 7 metų): Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Šioje stadijoje mąstymas yra egocentriškas. Vaikas nesugeba savęs pastatyti į kito vietą. Objektus klasifikuoja pagal atsitiktinį požymį. Apie ketvirtuosius gyvenimo metus vaikas pradeda mąstyti intuityviai. Vėliau lavėja vaizduotė, vaiko mąstymo egocentrizmas mažėja, jis pradeda suprasti kitų požiūrį.
- Konkrečių operacijų stadija (nuo 7 iki 11 metų): Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, mokosi suprasti konkrečias sąvokas, atlikti aritmetines operacijas. Vaikas supranta ir taiko logines operacijas ir principus savo patirčiai ar suvokimams paaiškinti. Šioje stadijoje vaikui reikia konkrečių pavyzdžių, kad padėtų sudaryti mąstymo sąsajas.
- Formaliųjų operacijų stadija (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus): Šiuo laikotarpiu nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus. Paauglys dažnai pervertina savo naują sugebėjimą ir yra linkęs manyti, kad niekas taip gerai ir giliai nesupranta vykstančių pasaulyje procesų kaip jis. Supranta, kad yra daug atsakymų į vieną klausimą ir daug klausimų kiekvienam atsakymui.
Kalba ir Vaizdinis Mąstymas
Kalba yra praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais savo mintis. Kiekviena tauta turi savo mąstymo būdą, kuris pasireiškia jos kalboje. Kalba yra dorovinių santykių tarpusavio sąsaja, kurioje glaudžiai susipynę asmens jausmai, elgesys, požiūriai, nuostatos, įsitikinimai ir patirtis. Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko mąstymo raida ir kalba yra viena su kita susijusi, kalba vaikui yra minčių perteikimo būdas. Vaiko kalba priklauso nuo paties vaiko vystymosi, taip pat priklauso nuo socialinių vaiko ir suaugusiųjų santykių tipo. Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Reikia sudaryti sąlygas ugdyti vaiko kalbinę raišką susiejant ją su grafine, plastine, muzikine ir mimikos išraiška.
Kalbos Raidos Etapai
- Pirmieji dveji gyvenimo metai: Vaiko kalba labai tobulėja. Sulaukęs 9 - 12 mėnesių kūdikis taria garsus, laukia, kol jam bus atsakyta, mėgina kartoti tai, ką išgirdo. Tiek kalbos struktūra, tiek funkcijos yra svarbios vaikui bendraujant su kitais žmonėmis. Kūdikis, dar nesugebėdamas tarti žodžių ir sakinių, puikiai geba bendrauti verksmu, gestais, veido išraiška. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje kūdikis supranta ir ištaria savo pirmuosius žodžius. Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje jau išryškėja tam tikra kalbos struktūra, vaikas žino daugybę žodžių ir geba jais išreikšti įvairiausias mintis, gali sujungti 2 - 3 žodžius į paprastą sakinį.
- Nuo 2 iki 7 metų: Beveik pusė vaikų sakomų sakinių yra egocentriški. Jis skyrė tris egocentrinės kalbos rūšis: atkartojimą, monologą ir kolektyvinį monologą. 2 - 4 metų amžiaus vaiko kalba vyksta monologu. Sugebėjimas kalbėti iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą, savęs suvokimą. Dviejų metų vaikas jau kalba trumpais dviejų žodžių sakiniais, yra perėjęs vieno žodžio stadiją, pavadina iki 30 - ies paveikslėlių. Ketvirtaisiais gyvenimo metais žodynas apima daugiau 1000 žodžių, tačiau kalba dar dažnai gramatiškai netaisyklinga. Vaikui patinka pasakoti nebūtus dalykus. Vienai reikšmei nusakyti 3 - 4 metų vaikas vartoja daug žodžių. Simbolinė funkcija šiame amžiuje pasireiškia ne tik žodžiais, simboliniu žaidimu, bet ir piešiniu.
- Nuo 4 iki 6 metų: Prasideda antrasis kalbos mokymosi etapas, kurio skiriamasis bruožas yra tai, kad vaikas pats pradeda save skatinti sėkmės pojūčiu, pavyzdžiui jaučia pasitenkinimą, atradęs trūkstamą žodį. Vėlyvuoju ikimokykliniu laikotarpiu vaikai mėgsta kurti savo kalbą. 6 metų vaiko žodyną sudaro 8000 - 14000 žodžių. Šiuo laikotarpiu vaiko kalba ir toliau tebėra egocentriška, tačiau atsiranda kolektyvinis monologas. Kolektyvinis monologas pasireiškia klausimų, atsakymų forma, toliau - paliepimų, prašymų, grasinimų pavidalu, kuriais reiškiamas vaiko poveikis kitam.
- Nuo 5 iki 7 metų: Vaikai bendrauja veiklos arba neabstraktaus mąstymo plotmėje. Išmokti kalbėti vaikui padeda supantys žmonės, tai vyksta bendros vaiko ir suaugusiojo veiklos dėka. Prieš pradedant lankyti mokyklą, vaiko kalba jau pakankamai išsivysčiusi. Ji palyginti gramatiškai taisyklinga ir raiški. 7 metų vaiko žodynas taip pat turtingas, jame pakankamai didelis abstrakčių sąvokų lyginamasis svoris. Vaikas gali gana plačiu diapazonu suprasti, ką girdi, rišliai reiškia savo mintis, pajėgia atlikti elementarias mąstymo operacijas - lyginti, apibendrinti, bando daryti išvadas (ne visada pagrįstas). Beveik pusė 6 - 7 metų amžiaus vaiko sakomų sakinių yra egocentriški.
- Nuo 7 iki 8 metų: Vaikas geba nuosekliai išdėstyti pasakojimus ir aiškinimus. Pastangos objektyviai perteikti savo mintis ir suprasti kitą pasirodo tik sulaukus 7 ar 7,5 metų amžiaus. Vyresni pradinukai sugeba žodžiais abstrakčiai aiškinti daikto reikšmę, pereiti nuo žodžio reikšmės, pagrįstos asmeniniu patyrimu, prie bendresnės, gautos iš kitų žmonių informacijos.
Mokymasis bendradarbiaujant skatina perėjimą iš veiksminės į abstrakčios minties pakopą. Kadangi kalba atspindi mąstymą, galima sakyti, kad kalba kaip ir mąstymas iš veiksminės pakopos (atitinka konkrečių operacijų stadiją) pereina į abstrakčiąją (formalių operacijų stadiją). Mokiniai pradeda pagrįsti savo mintis logiškai. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje kalba vis tobulėja. Tai priklauso tiek nuo mokyklos ir šeimos įtakos, tiek nuo pažintinių sugebėjimų, kurie leidžia vaikui įsisamoninti sudėtingas gramatikos taisykles. Vaikas supranta, kad kalba yra bendravimo priemonė, gali geriau naudoti skirtingas kalbos formas, pritaikyti jas įvairioms aplinkybėms. Mokymasis skaityti ir rašyti pertvarko vaiko suvokimą ir mąstymą. 6 - 7 metų amžiaus vaikas žodžius apibūdina labai konkrečiai pagal daikto funkcijas ar išvaizdą. Vėliau vaikas pradeda apibūdinti abstrakčiai, žino sinonimus, skirsto daiktus pagal kategorijas.
Kalbos Reikšmė Vaiko Vystymuisi
Apibendrinant galima teigti, kad vaiko vystymuisi kalbos reikšmė labai didelė. Tobulesnė kalba padeda formuluoti mintis ir reguliuoti veiklą. Išlavinta kalba skatina ir plėtoja mąstymo procesus, skatina kūrybingumą, vaizduotę, formuoja ir padeda išsiskleisti vaiko individualybei, ugdo estetinį skonį, aktyvina vaikus, padeda išreikšti mintis, jausmus, bendrauti ir bendradarbiauti.
Vaizdinis Mąstymas Mokymosi Procese
Nustatyta, kad žmogaus smegenys geriau įsimena ne tai, ką išgirdome ar užrašėme, o tai, ką pamatėme. Tyrimai rodo, kad išgirdę naują informaciją po kelių dienų prisimename tik 10 proc. Taigi anksčiau minėtą pirkinių sąrašą prisiminti būtų padėjęs vizualinis mąstymas.
Vaizdiniai Metodai Mokymuisi
Užuot mokęsi paprastai konspektuodami tekstą, pasitelkite vaizdus. Kai kurias idėjas išryškinkite ar nupieškite grafiškai, braižykite schemas ir pabrėžkite informacijos tarpusavio ryšius. Prisiminkite situaciją, kai klausėtės mokytojo ar lektoriaus ir bandėte kuo daugiau užsirašyti. Ar vėliau, pažvelgę į užrašus ir gausybę žodžių eilutėse, daug informacijos prisiminėte? Ko gero, ne. Pažodžiui girdimą informaciją užsirašome automatiškai, per daug nemąstydami. Tačiau, jei pasižymėtume tik esmines mintis ir pasitelktume grafinį atvaizdavimą, būtume priversti visų pirma permąstyti, apdoroti gaunamą informaciją ir tik tada suguldyti ją piešinyje. Tad kartu ir lengvai viską išmoktume. Toks informacijos pasižymėjimo popieriuje būdas vadinamas atminties žemėlapiu.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Vaizdinis Mąstymas Problemų Sprendime ir Sprendimų Priėmime
Vizualaus mąstymo įrankis puikiai padeda spręsti problemas. Išdėstę problemą ant popieriaus, galėsite ją pamatyti tarsi iš kitos perspektyvos, pastebėti kitus jos aspektus ar ryšius tarp tam tikrų aplinkybių. Taip pat šis įrankis padeda lengviau priimti sprendimus. Jūs galite grafiškai pavaizduoti konkretaus sprendimo privalumus ir trūkumus. Tai leis pamatyti visas galimybes, o ne aklai susikoncentruoti į vieną - akivaizdžiausią.
Vaizdinis Mąstymas Komunikacijoje ir Planavime
Pasitelkite vizualinį mąstymą ir norėdami perduoti, pristatyti, parduoti savo idėjas bendraminčiams, kolegoms, klientams ar bet kokiai kitai auditorijai. Jei kalbėdami piešite grafinius vaizdus ant popieriaus ar lentos, klausančiųjų įsitraukimas ir suvokimas gerokai padidės. Būtent todėl oficialiuose pristatymuose, prezentacijose ir pranešimuose naudojamos skaidrės.
Planavimas - dar viena sritis, kurioje galite pasitelkti vizualinį mąstymą. Kurkite savo tikslų ir jų įgyvendinimo planų vizualinius žemėlapius. Ant sienos kabantis spalvingas mokymosi planas, pasiruošimo šventei žingsnių grafikas ar išsvajotos kelionės kryptys žemėlapyje motyvuos ir džiugins. Įrankis puikiai tinka ir komandos tikslams bei prioritetams.
Kaip Praktikuoti Vaizdinį Mąstymą?
Konkrečių taisyklių nėra, svarbiausia - jūsų fantazija ir išradingumas. Galite braižyti schemas, naudoti diagramas, kurti infografikus, laiko ir istorijos planavimo juostas, piešti eskizus ir minčių žemėlapius. Nereikėtų vizualinio mąstymo sieti tik su piešimu. Vizualiai mąstyti padeda įvairios piktogramos, formos, linijos, spalvos, atstumai, dydžiai, ryšiai, sąsajos ir žodžiai. Be to, tam nereikia meninių gebėjimų. Jums nereikia nupiešti paveikslo, kuris atspindėtų idėją ar mintį. Svarbu rasti ją atspindintį simbolį ir jį pavaizduoti. Pavyzdžiui, nupieštas lėktuvas gali būti kelionės ar skrydžio simbolis, o gaublys - pasaulio, Žemės ar tarptautinio bendradarbiavimo ženklas.
Kurdami vaizdinius užrašus, naudokite kontrastus - dviejų ar trijų skirtingų spalvų rašiklius, neoninės spalvos žymeklį, didelį ir mažą šriftą, storas, plonas ir punktyrines linijas, skirtingus atstumus ir visa kita, kam jūs patys suteikiate tam tikrą reikšmę. Galutinis rezultatas neturi būti tvarkingas ir išdailintas piešinys. Nesijaudinkite dėl tvarkos. Mąstome daug greičiau, nei sugebame užrašyti ar nupiešti, todėl, natūralu, kad vizualiniai užrašai bus netvarkingi. Leiskite sau ir kitiems pamatyti, kaip mąstote. Ši grafinio vaizdavimo technika leis įprasminti tai, apie ką galvojate - jūsų mintys taps apčiuopiamos.
Kritinio Mąstymo Ugdymas
Šiuolaikinėje psichologijoje esama kelių traktuočių. Apibendrintai galima sakyti, kad kritiniu mąstymu vadinamas sudėtingas procesas, kuris vaiko galvoje prasideda nuo informacijos gavimo ir baigiasi apgalvoto sprendimo priėmimu ir savo individualaus santykio formavimu. Kitaip tariant, vaikai įgyja gebėjimą kelti naujus klausimus, atrasti argumentų savo nuomonei apginti ir daryti išvadas.
Kritinio Mąstymo Apraiškos
Amžinas vaikiškas klausimas „kodėl?“ - pats ryškiausias iš besivystančio kritinio mąstymo pavyzdžių. Mažyliai visada nori žinoti vieno ar kito žmonių elgesio, gamtos reiškinių, įvykių, kurių stebėtoju jis yra, priežastis. Taigi jokiu būdu nereikėtų slopinti prigimtinio vaikų smalsumo ir vengti tų klausimų. Juos ignoruojant galima labai lengvai numušti pažinimo poreikį. Svarbu dėmesingai žvelgti į vaiko siekį sužinoti viską ir apie viską. Būtent suaugusieji gali padėti objektyviai įvertinti faktus, padaryti išvadas iš gautos informacijos ir tik po to suformuoti savo asmeninį požiūrį ir santykį su visu tuo.
Kaip Skatinti Kritinį Mąstymą?
Jei vaikas nesutinka su tėvų ar kitų vaikų nuomone, tėvams vertėtų vaiko paklausti: „Kodėl tu nesutinki?“ Jei vaikas sugeba pagrįsti savo poziciją, vadinasi, jis ir pats sau užduoda klausimą: „Kodėl aš taip manau?“ Ir tai rodo aukštą kritinio mąstymo vystymosi lygį. Jeigu vaikas nesupranta, kodėl padarė vieną ar kitą išvadą, ir nežino, kaip įrodyti savo tiesą, tėvai turi jam padėti.
Leiskite vaikui abejoti. Tuo jis išreiškia nepasitikėjimą tam tikrais faktais. Vadinasi, jis stengsis įrodyti, kad yra teisus ir stengsis kuo daugiau sužinoti apie diskutuojamą dalyką. Vaikas pastebi ir nurodo jūsų samprotavimų ar svarstymų klaidas? Užduoda daug patikslinančių klausimų? Tai nuostabu. Vadinasi, jis dėmesingas, pasirengęs išsakyti savo nuomonę ir svajoja viską žinoti. Stenkitės savo ir gyvenimiškais pavyzdžiais parodyti vaikui, kad iš pradžių visada reikia apie įvykį gauti kuo daugiau informacijos, o tik po to daryti išvadas.
tags: #psichologija #apie #vaizdini #mastyma