Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti psichologo darbo savybes, apimant įvairius aspektus - nuo profesijos aprašymo ir veiklos sričių iki reikalingų asmeninių savybių ir specializacijos pasirinkimo. Straipsnyje remiamasi psichologų įžvalgomis ir moksliniais tyrimais, siekiant pateikti visapusišką informaciją tiek būsimiems, tiek jau praktikuojantiems psichologams, taip pat asmenims, ieškantiems psichologinės pagalbos. Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis - dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan.
Psichologo Profesijos Aprašymas ir Veiklos Sritys
Psichologo profesijos tikslas - remiantis mokslu ir profesine etika, teikti psichologinę pagalbą, skatinant asmenybės raidą ir prisitaikymą prie socialinių, mokymosi ir profesinių sąlygų. Svarbiausios profesijos veiklos sritys apima asmeninių ir grupinių psichologinių konsultacijų planavimą, organizavimą ir vedimą. Taip pat pagrindinių elgesio ir veiklos modelių identifikavimą, asmens problemos pobūdžio, jo potencialo ir savybių įvertinimą. Empirinių psichologinių tyrimų atlikimas, gautų duomenų interpretavimas, psichologinės pagalbos priemonių numatymas ir intervencijos metodų taikymas yra neatsiejama darbo dalis. Psichologijos žinių apie psichikos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus teikimas įvairaus amžiaus žmonėms individualiai ir grupėse, profesinės patirties skleidimas psichologams regiono, šalies ir tarptautiniu mastu taip pat priklauso prie psichologo veiklos.
Potencialūs darbdaviai psichologams yra psichikos sveikatos, reabilitacijos, krizių pagalbos centruose, ugdymo institucijose, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose. Taip pat psichologai gali vykdyti individualią veiklą. Psichologo darbo priemonės apima fiksavimo priemones, informacines komunikacines technologijas, įvairių tipų testų ir klausimynų rinkinius, specialią dalykinę literatūrą.
Psichologijos bakalaurai gali dirbti psichologais arba psichologo asistentais. Gali tęsti studijas įvairių psichologijos krypčių magistrantūros programose. Psichologijos magistrai gali dirbti profesionaliais psichologais, tęsti studijas doktorantūros studijų programose.
Kaip Pasirinkti Psichologą?
Renkantis psichologą, svarbu atsižvelgti į kelis esminius kriterijus, kad būtų užtikrintas efektyvus ir naudingas bendradarbiavimas. Skirtingai nei renkantis kitus specialistus, psichologo žmogiškosios savybės, specializacija ir gebėjimas užmegzti ryšį su klientu yra itin svarbūs.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į psichologo specializaciją arba veiklos sritis. Nors psichologai studijų metu įgyja žinių spręsti įvairias psichologines problemas, ne visi specialistai yra kompetentingi visose srityse. Svarbu įsitikinti, kad psichologas specializuojasi būtent toje srityje, kuri atitinka jūsų poreikius. Ši informacija dažniausiai pateikiama psichologo asmeninėje svetainėje arba ją galima sužinoti susisiekus tiesiogiai.
Taip pat reikėtų pasidomėti, kokius konsultavimo būdus psichologas siūlo (nuotoliniu būdu ar tiesiogiai) ir ar jie jums yra priimtini. Be to, svarbu išsiaiškinti, kokiomis kalbomis vyksta konsultacijos, ypač jei pageidaujate konsultavimo užsienio kalba. Svarbu sužinoti, kokia forma dirba psichologas - individualiai ar su grupėmis, su vaikais, paaugliais ar suaugusiaisiais. Didžioji dalis psichologų yra lankstūs, tačiau kai kurie gali dirbti tik su konkrečiais klientais ir konkrečioje formoje.
Nors išsilavinimas yra būtinas, praktinė patirtis ir realiai išspręstos klientų problemos labiausiai įtakoja psichologo gebėjimus. Psichologo išsilavinimas yra pagrindas, ant kurio stovi visa jo patirtis. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kur specialistas studijavo, bet ir kiek ilgai jis tai darė. Papildomi kursai, magistro ar doktorantūros studijos, psichoterapeuto ar kita kvalifikacija gali atspindėti psichologo požiūrį į jo darbą bei pasišventimą jam.
Klientų atsiliepimai (psichologo svetainėje, socialiniuose tinkluose ar diskusijų bendruomenėse) gali padėti susidaryti bendrą vaizdą apie specialistą. Nors aklai pasikliauti grįžtamuoju ryšiu nereikėtų, jis gali būti viena iš sudedamųjų dalių priimant sprendimą.
Psichologo Asmeninės Savybės
Psichologo darbe svarbios ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės savybės. Psichologas Erikas Siudikas teigia, kad psichologija padeda žmogui suprasti save ir aplinkinius.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Svarbios savybės yra draugiškumas, jautrumas, kūrybiškumas, empatija. Šios savybės padeda užmegzti ryšį su klientais ir suprasti jų išgyvenimus. Domėjimasis naujovėmis, dalyvavimas seminaruose, diskusijose su kolegomis: Nuolatinis tobulėjimas yra būtinas psichologo darbe. Gebėjimas išlaikyti koncentraciją ir dėmesingumą: Svarbu išlikti susikaupusiam viso seanso metu. Atsakomybė: Psichologo darbas gali stipriai paveikti pacientus, todėl būtina prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Gebėjimas užmegzti ryšį su klientu: Tai yra vienas pagrindinių terapinio proceso kriterijų. Psichologas turi pasitikėti savo pacientu, būti atviras ir nuoširdus. Gebėjimas palikti žmonių problemas už kabineto durų: Reikia įdėti pastangų, kad pacientų problemos neprasismelktų į asmeninį gyvenimą.
Psichologijos Studijos: Ko Tikėtis?
Psichologijai rūpi žmogaus protas, patiriamos emocijos, elgesys, sąmonė, asmens savybės ir pažintiniai gebėjimai bei žmonių tarpusavio santykiai. Psichologijos studijų programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos reikalavimus psichologų rengimui. Ji atspindi visas bazines psichologijos sritis.
Docentė dr. Viktorija Čepukienė teigia, kad psichologijos mokslas nestovi vietoje ir suteikia vis naujų žinių apie tai, kas mes tokie, kodėl mes tokie, kas vyksta su tais, kuriuos didžioji visuomenės dalis mato kaip „sutrikusius“, siūlo mokslu pagrįstus ir veiksmingus pagalbos būdus žmonėms, tiek susiduriantiems su kasdieniais iššūkiais, tiek ir patiriantiems išties dideles psichologines problemas.
Psichologijos žinios sėkmingai pritaikomos pačiuose įvairiausiuose kontekstuose, kurie svarbūs mūsų visuomenėje - ugdymo bei sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir pan.
Psichologijos bakalauro studijų metu būsimieji psichologai įgyja daug pamatinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kurie būtini norint tęsti studijas jau specializuotoje psichologijos magistrantūroje ir tapti savarankiškai dirbančiu psichologu: žinios apie individualius, grupių bei organizacijų ypatumus ir skirtumus, mokėjimai atlikti psichologinį vertinimą, psichologinio konsultavimo pradmenys, įgūdžiai psichologijos žinias pritaikyti šviečiant visuomenę, gebėjimas vykdant įvairias profesines veiklas paisyti profesinės etikos, mokėjimai vykdyti psichologijos mokslo tyrimus. Žinoma, tai tikrai yra nebaigtinis įgyjamų kompetencijų skaičius, jų yra ženkliai daugiau, bet šios būtų vienos svarbiausių.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Absolventas, baigęs psichologijos bakalaurą, gali dirbti psichologu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Taip pat ir savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo.
Psichologas vs. Psichoterapeutas
Šiuolaikinėje visuomenėje svarbu suprasti skirtumą tarp psichologo ir psichoterapeuto. Psichologas yra specialistas, įgijęs bakalauro arba magistro laipsnį. Bakalauras turi bendras žinias, o magistras - specializuotas žinias pasirinktoje psichologijos srityje. Psichoterapeutas yra psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo baigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias psichoterapijos krypties studijas.
Psichologas gali konsultuoti, atlikti tyrimus, vertinti asmenų elgesį ir savybes, vykdyti edukacinę veiklą. Psichoterapeutas gydo pokalbiu, analizuoja problemas giliau, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją.
Psichologinis konsultavimas yra trumpalaikis, į sprendimus orientuotas konsultavimas. Daugiau dėmesio skiriama konkrečiai situacijai spręsti, ieškoma sprendimų. Psichoterapija yra nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo.
Populiariausios Psichologijos Sritys Lietuvoje
Psichologija apima įvairias sritis, kurių kiekviena specializuojasi tam tikrose žmogaus psichikos ir elgesio problemose. Lietuvoje populiariausios sritys apima:
- Sveikatos psichologas: Teikia psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga.
- Klinikinis psichologas: Diagnozuoja, gydo ir užsiima psichologinės sveikatos problemų prevencija.
- Vaikų psichologas: Turi specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas.
- Edukacinis psichologas: Dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų.
- Teisės psichologas: Turi žinių apie psichologiją ir teisę, ir jų sąveiką.
- Organizacinė psichologija: Taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste.
Kada Kreiptis Į Psichologą?
Kreiptis į psichologą verta, jei jaučiate:
- Nuolatinį stresą, nerimą, liūdesį.
- Sunkumus santykiuose su kitais žmonėmis.
- Psichikos sutrikimus (panikos priepuoliai, fobijos, obsesinis - kompulsinis sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas ir kiti).
- Sunkumus prisitaikant prie naujų gyvenimo situacijų.
- Norą geriau pažinti save ir savo galimybes.
Mitai Apie Psichologus
Dažnai psichologo paslaugos yra suprantamos klaidingai arba stereotipiškai, todėl svarbu paneigti dažniausius mitus:
- Psichologas reikalingas tik psichikos ligoniams: Tai netiesa, psichologas gali padėti ir tiems, kurie turi įprastų arba laikinų gyvenimo problemų.
- Psichologas ir psichiatras yra tas pats: Tai mitas, nes psichologas ir psichiatras yra skirtingi specialistai, kurie turi skirtingą išsilavinimą, kvalifikaciją ir užsiima skirtinga veikla.
- Psichologas gali skaityti mintis: Psichologas nėra pranašas, telepatas arba stebukladarys, kuris gali skaityti jūsų mintis, atspėti jūsų ateitį arba išspręsti jūsų problemas už jus.
Psichologo Ir Kliento Santykiai
Psichologo empatija ir „žiūrėjimas pro kliento langą” yra reikšmingas veiksnys terapijoje. Klientai turėtų ieškoti psichologo, kurio asmenybė ir požiūris atitiktų jų poreikius ir pageidavimus. Veiksminga psichologo ir kliento dermė dažnai yra pagrindinis terapijos sėkmės veiksnys.
Psichologinės Paslaugos Organizacijose
Pastaruoju metu psichologinių paslaugų poreikis organizacijose apima pakankamai platų spektrą. Lietuvos specializuota spauda įmonių vadovams formuoja poreikius, kad įmonėse yra būtina valdyti šiuos procesus: darbuotojų motyvavimą, streso įveiką, darbuotojų adaptaciją, psichologinį klimatą, konfliktų sprendimą ir komandos formavimą. Psichologinis konsultavimas organizacijose apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo, išėjimo į pensiją atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose.
Darbinio Streso Auditas
Specialistų nuomone, stresas darbe labai kenkia verslui - lemia darbuotojų klaidas, mažina darbo kokybę, produkcijos kiekį. Darbo aplinkoje stresoriais gali būti dideli darbo krūviai, reikalavimai greitai dirbti, prieštaraujantys reikalavimai, trukdžiai. Verslo psichologo darbas ištirti būdus, kaip žmonės galėtų susidoroti su stresu, gali leisti geriau suprasti procesus ir mechanizmus, kuriais streso įveikos strategijos sąveikauja su neigiamu streso poveikiu sveikatai ir žmonių gerovei. Verslo psichologai organizacijoje gali vesti mokymus apie stresą, jo kilmę, požymius, pasekmes, supažindinama su būdais kaip jį galima įveikti ar sumažinti.
Emocinio Intelekto Lavinimas
Slepiant jausmus, ypatingai neigiamus, eikvojamas vadovo darbo laikas, mažėja kūrybiškumas, didina baimę rizikuoti. Turintys aukštą emocinį intelektą (emociškai protingi) vadovai pirmiausiai gerai pažįsta savo jausmus ir nėra apsiriboję vien loginiu mąstymu ar jo teikiama informacija. Emociškai protingi vadovai, sugeba suprasti (perskaityti) žodžiais neišreikštus kitų žmonių jausmus ir išreikšti žodžiais bei tinkamai pabrėžti savuosius. Jiems tenka nuolat bendrauti su žmonėmis - pavaldiniais, klientais, todėl labai svarbu teisingai suprasti kitus, mokėti tinkamai perteikti savo mintis, įtikinamai pateikti savo sprendimus ir daryti įtaką kitų žmonių veiksmams. Tinkamai suprastos ir išreikštos emocijos padeda skatinti ir įkvėpti pavaldinius: vadovui yra kur kas lengviau suprasti pavaldinių motyvus, dalykus, kurie skatina juos gerai dirbti, todėl vadovas pritaiko savo veiksmus prie pavaldinių vertybių ir motyvų.
Darbuotojų Veiklos Vertinimas ir Motyvavimas
Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei darbuotojų pastangas darbe lygmeniu, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos įmonėje aptarimus. Darbuotojų veiklos įvertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno vadovo darbo įrankis, padedantis darbuotojams tobulėti ir naudotinas pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti. Psichologiniai metodai leidžia visapusiškai ir tiksliau įvertinti darbuotojo veiklą. Ypač svarbus psichologinių metodų panaudojimas įvertinant socialinius, psichologinius, organizacinius veiklos aspektus.
Vidinio Mikroklimato Analizė ir Mokymų Organizavimas
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję. Kuo organizacijos veikla sėkmingesnė, tuo ryšys tarp organizacijos klimato ir jos veiklos yra stipresnis. Mokymų planavimas ir organizavimas apima mokymų poreikio ir turinio nustatymą, seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimą.
Reprodukcinės Sveikatos Psichologiniai Aspektai
Psichologai taip pat atlieka svarbų vaidmenį reprodukcinės sveikatos srityje, teikdami pagalbą nevaisingumą patiriantiems asmenims. Mokymo programos, skirtos psichologijos išsilavinimą įgijusiems ir praktinį psichologo darbą dirbantiems specialistams, apima teorinių žinių gilinimą ir praktinių psichologinio konsultavimo įgūdžių tobulinimą. Mokymų metu siekiama tobulinti turimas bei įgyti naujausiais moksliniais tyrimais pagrįstas žinias apie reprodukcinės sveikatos psichologinius aspektus, sampratą, psichologų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų taikomus metodus sprendžiant reprodukcinės sveikatos psichologinius iššūkius skirtingais asmens raidos etapais.
Teorinėje dalyje nagrinėjama:
- Nevaisingumo samprata, paplitimas ir reikšmė.
- Nevaisingumo patirties poveikis fizinei, psichologinei sveikatai ir socialiniams ryšiams, prisitaikymui.
- Poros ir šeimos pokyčiai, patiriant nevaisingumą.
- Psichologo ir išplėstinės specialistų komandos vaidmuo teikiant pagalbą nevaisingumą patiriantiems asmenims.
Asmenybės Bruožai ir Savęs Vertinimas
Asmenybės bruožų ir savęs vertinimo srityje daugelis autorių atliko išsamius tiriamuosius darbus. Šių autorių tyrimai atskleidžia, kad asmenybės bruožai tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sutariamumas, sąmoningumas yra būdingi vadovams. Vadovo savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su ekstraversija, neurotizmu ir sąmoningumu.
Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai psichologinė pagalba suvokiama kaip paslauga, kuria siekiama patarti, kokie būdai ir (ar) metodai galimi problemai spręsti, o paslaugos teikėjas - profesionalus specialistas (psichologas), turintis specifinių žinių kliento (verslininko) problemos sprendimo būdams parinkti.
Darbo Psichologija: Istorinis Kontekstas
Darbo psichologija yra taikomosios psichologijos šaka ir prasideda nuo XIX a. Ji tiria dirbančio žmogaus psichinės veiklos ypatumus, lemiančius jo darbo našumą. Darbo psichologijos tyrimų tikslas - išaiškinti, kas lemia žmogaus darbo efektyvumą, pateikti rekomendacijų, kaip pagerinti darbo organizavimą ir ekonominiu, ir psichologiniu požiūriu ir išnaudoti profesinės veiklos sąlygas. Svarbiausia gamybinis darbas pagal specialybę. Vienas pirmųjų darbo organizavimu susidomėjo amerikietis inžinierius Frederikas Teiloras. Jo darbo organizavimo sistema tapo iš esmės darbininkų prakaito varymo sistema, tačiau vertinga buvo jo iškelta mokslinio įmonių valdymo idėja, paskatinusi mokslininkus tirti žmonių darbą ir jo sąlygas atsižvelgiant į žmogaus savybes. Amerikiečių psichologas Dilis Skotas kritikavo F. Teiloro sistemą kaip žalingą žmogaus sveikatai.
Vokiečių psichologas H. Miunsterbergas taip pat tyręs profesinės atrankos klausimus 1912m. išleido knygą “Psichologija ir ekonominis gyvenimas”, kuri padėjo psichotechnikos, kaip savarankiško mokslo, pagrindą. Knygoje apibūdinamas psichotechnikos mmokslo turinys, metodai ir psichologijos problemos: profesinė atranka, konsultavimas ir mokymas; darbo racionalizavimas; kova su profesiniu nuovargiu ir nelaimingais atsitikimais; psichologinis poveikis; psichinė higiena; psichoterapija. Pirmieji darbo saugos įstatymai išleisti 1802 m. Anglijoje (krašte, kur pramonė buvo išvystyta geriausiai), kai prieš karinę tarnybą tikrinant dirbančių jaunuolių buvo pastebėta sutrikimų.
Darbo psichologija Lietuvoje pradėta domėtis po Pirmojo pasaulinio karo. Vienas iš jos pradininkų buvo J. Vabalas-Gudaitis. Jis teigė, kad reikia daryti psichologinę žmonių atranką darbui pagal jų polinkius ir gabumus. A.Gučas domėjosi ne tik profesijų psichologine analize, bet ir tyrė aplinkos įtaką žmogaus darbui, fizinei ir psichinei sveikatai ir nusprendė, kad būtina gerinti darbo sąlygas. Gučas pabrėžė, kad darbo sėkmė, rezultatai priklauso ne tik nuo veiklos sąlygų, bet ir nuo dirbančiojo individualių savybių. Tinkama profesinė atranka ir konsultacija, A.
Darbo Aplinkos Įtaka ir Darbingumo Pokyčiai
A.Gučas tyrė ir aplinkos įtaką žmogaus darbui, fizinei ir psichinei sveikatai. Po karo sparčiai vystėsi profesinio orientavimo darbai. Juos 1957 m. pradėjo S. Kregždė ir L. Jovaiša. L.Jovaiša tyrė mokinių profesinius interesus ir profesinį apsisprendimą. S.Kregždė nagrinėjo bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ir studentų profesinių interesų dėsningumus. 1967m. buvo sudaryta Respublikinė tarpžinybinė moksleivių profesinių orientavimo taryba, kurios pirmininkas buvo S.Kregždė.
Darbo psichologija nuolat vystosi, jos turinys vis plečiasi. Nuo darbo judesių elementų ir sugebėjimų matavimų darbo psichologai perėjo prie darbininko asmenybės ir jos santykių su socialine aplinka tyrimų.
L.Vekeris pabrėžia, kad žmogaus darbo rezultatai labai priklauso nuo jo psichinių procesų, skatinančių ir organizuojančių elgesio aktą, išorinį veiksmą. Vienas iš labiausiai nepageidaujamų reiškinių veikloje ar darbe yra emocinis stresas - visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių poveikį ir sukeliantis žmogaus organizmui įtampos būseną. Tipiškas elgesys frustracijos metu yra agresija. Viena svarbiausių darbo psichologijos problemų yra darbo nuovargis. Kai darbas laiku nenutraukiamas arba per trumpas poilsio laikas ir organizmo funkcinė būsena visiškai neatkuriama, susidaro specifinė būsena - pervargimas. Lengvas pervargimas visai natūralus prieš atostogas. Aiškus pervargimas būna, pažeidus darbo psichologines sąlygas. Sunkus pervargimas - jau liga - išsekimo neurozė.
Darbo rezultatai priklauso nuo žmogaus darbingumo, kuris kinta per darbo dieną. Pamainos pradžioje darbo našumas kyla, kol pasiekia maksimalų lygį ir toks būna ilgesnį ar trumpesnį laiką. Neilgai trunka pastovus maksimalus darbo našumas prieš pietų pertrauką. Visai prieš pat pertrauką našumas smunka, o po pietų pertraukos - šiek tiek padidėja, kol prasideda jo kritimo periodas. Kai kurie autoriai nurodo, kad po pietų pertraukos dėl nuovargio darbo našumas visą laiką mažėja. Atskiromis savaitės dienomis darbo našumas taip pat nevienodas.
Valdymo Stiliai Darbe
Darbo psichologijoje dažniausiai kalbama apie tris valdymo stilius: autokratinį, demokratinį ir liberalinį, arba nesikišimo. Todėl buvo patvirtinta, kad demokratinė valdymo forma geriausiai veikia individo elgesį ir duoda geriausius rezultatus. Ji sudaro palankiausias sąlygas kiekvienam pareikšti savo nuomonę ir išklausyti kitus. Kiekvienas kolektyvo narys dalyvauja priimant nutarimus ir todėl jaučia didesnę atsakomybę už jų įvykdymą. Atskiram individui rodomas dėmesys ir pagarba daro teigiamą įtaką jo elgesiui, tvirčiau susieja jį su kitais grupės nariais.
Darbo Saugumas ir Psichologiniai Aspektai
Darbo psichologui darbo sunkumų analizė ypač svarbi dėl darbo saugumo. Rizikingumą rodo klaidų tikimybė, t.y. kiek gali būti padaryta rimtų klaidų. Susikaupti ypač sunku, kai stiprūs pašaliniai dirgikliai (pvz., triukšmas) ir kartu darbas pavojingas (pvz., galima susižeisti ir sužeisti kitus). Visą laiką būti dėmesingam neįmanoma, dėmesys svyruoja tam tikrais dienos, savaitės ar kt.
Netekęs darbo žmogus patiria ne tik finansines, bet ir sunkias psichologines pasekmes. Didžiąją dalį laiko suaugęs žmogus praleidžia darbe. Darbo laikas paprastai formuoja dienos ir gyvenimo struktūrą. Užimama pozicija suteikia socialinę vertę, visuomenės pripažinimą. Dauguma socialinių suaugusio žmogaus sąveikų vyksta jo darbo aplinkoje. Apmokėjimas už darbą leidžia geriau ar prasčiau patenkinti materialinius poreikius. Tačiau daugeliui tai nėra vienintelis motyvas dirbti. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, turėdami pragyvenimui užtenkamai lėšų, vis tiek dirbtų.
Psichologo Darbo Perspektyvos ir Iššūkiai
Psichologo profesija darosi vis populiaresnė. Užsienyje ji gana pelninga. Kaip nuspręsti, ar ši profesija jums tinka? Ar lengva būti psichologu Lietuvoje? Kodėl pas mus reikia gerai pasukti galvą, norint rekomenduoti gerą psichologą? Deja, taip nėra. Šioje profesijoje sunkumų tikrai pakanka, ir renkantis psichologo darbą, galima atsidurti ne savo lėkštėje.
Dažnai juokaujama, jog psichologiją renkasi tie žmonės, kurie patys turi psichologinių problemų ir tiesiog ieško jų sprendimo būdų. Manau, kad tai iš dalies tiesa. Problemos gali trukdyti, o gali padėti. Jos padeda, jei nėra pernelyg gilios ir jas pavyksta spręsti. Tokie psichologai geriau supranta klientus, o nepatyrę sunkumų žmonės, jų nesupranta: „Pastebėjau, kad psichologinis darbas geriau sekasi, kai pati kenčiu. Jei problemų spręsti nesiseka, tai jos trukdo ir padėti kitam, o problemų turintys žmonės, nuolat primena skaudamą ir nenorimą matyti vietą. Jei savo problemas žinai, svetimos veikia kaip skiepas, nebesinori elgtis liguistai. Psichologinės žinios, įgytos dirbant profesinį darbą, pritaikomos realiame gyvenime.
Psichologai ne vien konsultuoja. Medicinos įstaigose svarbi darbo dalis yra testai, psichodiagnostika. Organizacinėje psichologijoje - atrankos, mokymai. Pedagoginėje - pamokos. Galų gale dar yra dėstytojavimas, mokslinis darbas, bet tokių specialistų reikia mažiau.
Kaip Pasiruošti Psichologo Karjerai?
Apsisprendžiant verta paklausti patyrusio psichologo nuomonės, ar jis įsivaizduoja jus kaip psichologą. Patarčiau paskaityti daugiau psichologinių knygų. Svarbiausia- pajausti, ar nuo problemų jau dabar nesidaro bloga, ar jos suprantamos, ar įdomu. Šią profesiją rinktis galėtų visų pirma jautrūs, draugiški, atjaučiantys, mėgstantys mąstyti, kūrybiški žmonės. Reikia domėtis grožine literatura, suprasti herojų motyvus, neturėti didelių sunkumų su tiksliaisiais mokslais. Psichologijos studijos nėra sudėtingos. Bet norint tapti geru psichologu, kaip ir norint tapti geru menininku ar mokslininku, apie savo darbą reikia galvoti visą laiką. Visą laiką domėtis žmonėmis, skaityti, lankytis seminaruose, aptarinėti savo darbą su kolegomis, mėginti metodus su bendramoksliais, bičiuliais, eiti pas įvairius psichologus spręsti savo problemų: „Man visada įdomu žmonės, klausyčiau ir klausyčiau. Nebūna, kad būtų neįdomu”.
Aukštojo Mokslo Įstaigų Reikalavimai Psichologijos Programoms
Mūsų šalyje psichologijos specialybei yra keliami aukšti reikalavimai, kuriuos reglamentuoja ne tik Lietuvos psichologijos studijų krypties aprašas, bet ir Europos psichologijos asociacijų federacijos apibrėžti „EuroPsy“ standartai. Todėl tam, kad studentas įgytų psichologo bakalauro kvalifikaciją ir turėtų teisę tęsti studijas psichologijos krypties magistrantūroje, programa išskirtinai turi būti skirta psichologijos studijoms. Programa turi atitikti ir keliamus reikalavimus materialiesiems ištekliams, tokiems kaip psichologijos laboratorijos ir pan.
Visų pirma, studijų programa turi turėti aiškią studijų kryptį. Antra, siūlomą studijų programą turi sudaryti tikrai ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kiti studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys. Taip pat svarbu, kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota - tai yra vieša informacija, jeigu taip nėra, tai reiškia, kad dėl esminių trūkumų, programos negalima vykdyti (grėsmė programos uždarymui), o pastebėtus trūkumus dažniausiai būna sunku ištaisyti.
tags: #psichologija #darbo #perspektyvos