Žmogaus psichologija yra sudėtingas ir daugialypis mokslas. Vienas iš įdomių jo aspektų - neverbalinė komunikacija ir galvos formos psichologija. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip kūno kalba, galvos forma ir kiti psichologiniai veiksniai gali atskleisti asmenybės bruožus, elgesį ir netgi galios dinamiką.
Kūno kalba: daugiau nei žodžiai
Kaip teigė buvęs Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius emeritas Albertas Mehrabianas, net 93% mūsų bendravimo sudaro neverbaliniai signalai. Tai apima balso toną (38%) ir kūno kalbą (55%). Išmanant kūno kalbą, galima geriau suprasti žmones, jų emocijas ir ketinimus.
Uždara kūno kalba: rankų ir kojų kryžiavimas
Rankų arba kojų kryžiavimas dažnai rodo, kad žmogus yra uždaras bendravimui, jaučiasi nesaugus arba jam sunku priimti naujas idėjas. Tokia poza gali būti apsauginė reakcija į nepatogią situaciją arba naujieną. Tai gali reikšti, kad dabar - netinkamas metas deryboms.
Pasitikėjimas savimi: nameliu sudėti delnai
Kai žmogus sudeda delnus nameliu, kai susiliečia pirštų galiukai, o delnai nesiliečia, tai signalizuoja pasitikėjimą tuo, ką jis sako, ir nuoširdumą. Šis gestas dažnai pastebimas aukšto rango, įtakingų žmonių posėdžių salėse, kurie tiki tuo, ką daro ar sako. Tačiau jei taip sudėtus delnus ar pirštus trina vienus į kitus, tai gali liudyti nervingumą.
Nerimas: nervingas galvos linksėjimas ir lakstančios akys
Nervingas galvos linksėjimas gali signalizuoti nerimą, ypač jei pokalbio metu linksėjimas galva neatrodo reikalingas. Nuolatinis linksėjimas kartais rodo, kad pašnekovai nesupranta, ką sakote, todėl pasąmoningai daro šį gestą, stengdamiesi susivokti. Kita vertus, bėgiojančios akys, kai pašnekovas vengia akių kontakto, yra vienas iš pirmų melo požymių, ypač tai pasakytina apie vaikus, nes reiškia kaltės jausmą. Jeigu suaugęs žmogus nuolat nukreipia akis, tikėtina, kad jis kažką slepia.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Emocijos: antakių kilnojimas ir šypsena akimis
Pakelti antakiai gali rodyti nustebimą arba jaudulį, bet įprasto ar rimto pokalbio metu pakelti antakiai rodo, kad kai kam pasąmoningai nejauku. Šypsena akimis, kai šypsena išreiškiama tik akimis, parodo tikrumą. Jei žmogus jums šypsosi, bet jo žvilgsnis nieko neatspindi, tai reiškia, kad jis meluoja ir netiki jumis.
Diskomfortas: nervingi judesiai ir rankomis liečiamas veidas
Nervingi judesiai, kai žmogus nervingai sukiojasi, blaškosi, gali reikšti nedėmesingumą, diskomfortą ar melą. Tai gali būti ir nuobodulio požymis. Jei pokalbio metu pašnekovas dažnai paliečia rankomis veidą, greičiausiai jis jaudinasi. Taip daroma ir norint pridengti veidą, kai žmogus meluoja.
Ryšys: mėgdžiojimas
Kai du žmonės yra vienodos būsenos, tolygiai įsitraukę ir vienodai domisi pokalbiu, jie stengiasi atspindėti vienas kitą ir ima sinchronizuoti veiksmus. Jeigu pastebėjote, kad kitas natūraliai mėgdžioja jūsų gestus ar pozą, veikiausiai tai reiškia, kad jis nusiteikęs bendradarbiauti ir supranta, apie ką kalbate.
Pasitikėjimas savimi ir pervargimas: kūno padėtis
Kaip žmogus sėdi ar stovi, daug atskleidžia apie tai, ką jis jaučia ar galvoja. Užtikrinta poza - atgal atlošti pečiai, pakelta galva demonstruoja, kad žmogus pasitiki savo jėgomis. Nepasitikėjimą ar pervargimą rodo susmukusi kėdėje kūno padėtis, kūprinimasis.
Abėjojimas: stipriai suglaustos kojos
Jei žmogus stovi nenatūraliai stipriai suglaudęs kojas, tai rodo, kad jis abejoja ir nepasitiki savimi. Dažnai taip nutinka vadovams, kurie turi šią pareigybę, bet neturi realios valdžios. Tokia stovėsena gali būti rodiklis, kad žmogus jaučiasi patekęs į spąstus, ypač, jei mėgina ką nors nuslėpti.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Galios psichologija
Galia yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių. Kad galėtų gyvenime veikti, žmogus turi jaustis pakankamai stiprus, pakankamai reikšmingas. Individualiosios psichologijos teorinės mokyklos atstovai teigia, kad antras bazinis poreikis yra bendruomeniškumo jausmas. Tai yra dvi vieno medalio pusės: a) aš turiu būti pakankamai reikšmingas ir stiprus - beje, taip turiu ne galvoti, o jaustis; b) aš turiu jausti, kad esu grupės dalis, kad priklausau žmonijai globaliąja prasme, o pačia siauriausia prasme - šeimai. Galia gali pasireikšti dviem pagrindinėmis formomis - pozityvia ir negatyvia: arba kaip įtaka, noras įkvėpti kitus ir tapti pavyzdžiu, arba kaip prievarta, noras kontroliuoti.
Galios formavimasis vaikystėje
Žmogaus poreikis jaustis stipriu pradeda formuotis dar prenataliniu periodu, kai vaikas jaučiamas, laukiamas, ir vėliau, jam jau gimus, kai kūdikis šeimoje yra pakankamai svarbus, juo rūpinamasi, kai auga komforto sąlygomis. Apskritai svarbu, kad pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis justų visagalybės jausmą, lyg apie jį suktųsi pasaulis. Kai esi saugus, gali tyrinėti. Vaikui augant, didėja jo savarankiškumas, jis darosi smalsus, nori pažinti pasaulį, suprasti, kaip jame būti. Ir jeigu suaugusieji užtikrina amžiui reikalingas ribas, bet taip pat duoda jam laisvės, yra tvirti, bet nėra smurtaujantys ar pikti, yra patys pakankamai emociškai brandūs, gali atliepti vaiko emocijas, pastebėti, atspindėti, tuomet atsiranda toji jo galia, kada suvokia save kaip pakankamai stiprų, galintį paveikti save ir pasaulį.
Rūpinimosi, atspindėjimo stoka arba perdėta kontrolė priverčia kūdikį jaustis bejėgiu: juk iš tiesų jis yra bejėgis ir absoliučiai priklauso nuo suaugusio žmogaus, jam tai - gyvenimo ir mirties klausimas. Kai to saugumo nėra - jo gali nebūti dėl labai įvairių dalykų, drauge ir dėl paties kūdikio savybių, ir dėl tėvų traumų, patiriamo streso, kada jie negali atliepti kūdikio poreikių, - žmogus auga negalėdamas pasikliauti kitais. Jis kliaujasi tik savimi, tada kyla poreikis kontroliuoti ir valdyti.
Galia ir lyderystė
Šiuolaikinėje organizacinėje psichologijoje išskiriama, kad efektyviausias vadovas yra saugus vadovas. Nesaugus vadovas būtų labiau autokratiškas - ne autoritetingas, bet autoritariškas. Jis mažiau atsižvelgtų į kitų poreikius; daug šansų, kad negalėtų atsižvelgti ir į savuosius, kas irgi yra labai svarbu - tai organizacijai gali būti nenaudinga. Profesinės kompetencijos prie galingumo jausmo prisijungia vėliau. Žmogus su vidiniais jausmais auga ir ieško vietos, kur gerai jaučiasi pagal tai, koks yra.
Empatija ir galia
Yra tekę girdėti apie tyrimus, kurie rodo, jog kylant galiai apsunksta geba matyti pasaulį iš kito žmogaus perspektyvos, prastėja empatija. Tačiau kai žmogus turi mažiau empatijos, tam, kad taptų vadovu ir turėtų galią, jis turi turėti kitų savybių - galbūt neblogą intelektą, pakankamą galimybę įgyti išsilavinimą, siekti žinių. Turi turėti asmeninio žavesio, patrauklumo, kad žmones galėtų patraukti, uždegti.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Galios kultas ir visuomenė
Vis dar justi tam tikras galios kultas: jeigu tu stiprus, vadinasi, gerai, tarsi gauni papildomai kažkokių taškų. Tai galbūt kalbant ne tiek apie meno pasiekimus, bet bendrai. Smurtas nieko gero niekam neduoda, muša tie, kurie buvo mušti, smurtauja tie, kurie patyrė smurtą, tyčiojasi tie, iš kurių tyčiojosi; dalykas lyg ir paprastas, bet mūsų sociume vis dar tvyro mintis, kad esi arba silpnas ir niekam tikęs, arba galingas ir stipresnis už kitus.
Nerimas ir psichologinė gerovė
Įvairios baimės, neigiamos mintys, klausiančios „O kas, jeigu…“ ir blogiausių situacijų scenarijai lengvai nugramzdina jus į neviltį. Nuolatinis nerimas yra elgsenos forma, prie kurios protas tiesiog pripranta. Šis nerimo modelis yra pavojingas tiek jums, tiek esantiems šalia. Jeigu jaučiate, kad jūsų nerimas neskatina produktyvumo, o priešingai, trukdo gyventi, pradėkite treniruoti savo mintis, kad išsivaduotumėte iš šių pančių.
Nerimo valdymas
Paskirkite nerimui tam tikrą laiką. Tebūnie tai 10 minučių popiet (jokiu būdu ne rytas ir ne vakaras). Kilus nerimui, mintis užsirašykite ir priminkite sau, kad pagalvosite apie tai nerimo pertraukėlės metu. Atėjus laikui, peržvelkite sąrašą ir jaudinkitės į valias - pamatysite, kiek mažai punktų atrodys vis dar verti dėmesio.
Įvertinkite situaciją: ar ji yra tikra, ar tik „kas, jeigu“ scenarijus? Jeigu ji įsivaizduojama, kokia tikimybė, kad tai išsipildys? Ar galite kažką padaryti, ar tai ne jūsų valioje? Jeigu tai nesumokėtos sąskaitos, greičiausiai galėsite problemą išspręsti. Tokiais atvejais imkitės sudaryti veiksmų ir idėjų sąrašą.
Asmenybės tipai ir temperamentas
Temperamentas - įgimta centrinės nervų sistemos ypatybė, nuo kurios priklauso bendras žmogaus aktyvumas, motorika ir emocingumas. Hipokratas dar 5 a.p.k. sukūrė teoriją, kuri davė pradžią mokslui api temperamentą. Jo nuomone, temperamentą nulemia organizmo skysčių proporcija, cholerikas - tulžis, sangvinikas - kraujas, flegmatikas - gleivės, melancholikas - juodoji tulžis. Šveicarų psichologas K. Jungas žmones suskirstė į introvertus (remiasi savimi) ir ekstravertus (priklauso nuo išorės ir aplinkos).
Asmenybių tipai pagal E. Krecmerį:
- Astenikai - aukšti, ištįsę, aštriais veido bruožais, ilgomis galūnėmis priskiriami sizotimikų tipui - linkę į uždarumą, intelektualią veiklą, jautrūs.
- Piknikai - vidutinio ir žemo ūgio, linkę tukti, trumpų galūnių yra ciklotimiški - pasižymintys energija, agresyvumu, nuotaikų kaita.
Intelektas ir sugebėjimai
Intelektas - gebėjimas tikslingai ir adaptyviai elgtis. Apima sugebėjimus pasinaudoti patirtimi spręsti problemas, samprotauti ir sėkmingai sutikti iššūkius bei pasiekti užsibrėžtus tikslus. Kiekvienam žmogui būdingi tam tikri sugebėjimai (intelektas) ir juos galima išmatuoti bei kiekybiškai išreikšti skaičiais - intelekto testai.
tags: #psichologija #galvos #forma