Šunys yra daugiau nei tik augintiniai - jie yra mūsų šeimos nariai, draugai ir kompanionai. Šie gauruoti gyvūnėliai nesiliauja stebinti, kaskart suteikdami naujų atradimų net mums, regis, juos puikiai pažįstantiems šeimininkams. Norint geriau suprasti savo keturkojį draugą, verta pasigilinti į šunų psichologiją.
Šunų Suvokimas ir Elgesys
Šunų gebėjimas atpažinti savo giminę nuotraukose
Prisipažinsiu - galiu išvardinti vos keletą šunų veislių. Tikriausiai esu tokia nevienintelė - veislių yra apie keturis šimtus, o norint jas visas pažinti prireiktų nemažai laiko šių gyvūnų enciklopedijai išstudijuoti. Jei žmogui, nesidominčiam šunimis, sunku įvardyti jų veisles, kyla klausimas, ar patys šunys nesusipainioja išvydę vienas kitą? Ypač kai susiduria lyg iš skirtingų planetų kilę šunys, pavyzdžiui, čihuahua ir dogas. Žinoma, kvapas išduoda saviškį, net jei kitas ir neatrodo iš tos pačios genties. Tačiau ar jie atskirtų, kuris gyvūnas yra savas, o kuris ne, vien iš nuotraukų? Tokį klausimą iškėlė mokslininkas Dominique’as Autieris-Derianas.
Jis devyniems šunims rodė įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant žmonių, atvaizdus bei skirtingų šunų veislių nuotraukas. Jos buvo rodomos dviejuose šalia pastatytuose televizoriuose, o juos stebintis šuo turėjo pasirinkti, prie kurio priartėti (ar prie šuns, ar prie kito gyvūno). Kailėtieji tyrimo dalyviai rinkosi tą televizorių, kuris rodė saviškius, taip parodydami, kad moka atskirti savo giminę vien iš nuotraukų. Šis tyrimas atskleidė, kad šunys turi vizualinį suvokimą ir gali atpažinti savo rūšies atstovus net ir matydami tik jų atvaizdus.
Šunų suvokimas, kada elgtis negerai
Kiek kartų jūsų šuo yra nugvelbęs skanėstą nuo stalo jums nebūnant kambaryje? Iki skausmo pažįstamas scenarijus, parodantis šių gyvūnėlių apsukrumą ir gebėjimą įvertinti situacijos palankumą. Regis, jie puikiai žino, kada geriausia nusižengti taisyklėms. Jei šalia nėra šeimininko, vadinasi, nebus ir bausmės. Be to, keturkojai sugeba įvertinti, kada juos geriau matome, net jei esame šalia ir nesitraukiame nuo gėrybėmis nukrauto stalo.
Mokslininkė Juliane Kaminski, stebėdama šunų elgesį tamsoje ir šviesoje, pastebėjo, kad jie net keturis kartus dažniau nepaklusdavo šeimininko nurodymams ir nugvelbdavo maistą nuo stalo, jei kambaryje buvo tamsu. Tai, ką gyvūnų mėgėjai žino nuo seno, mokslas patvirtina tik dabar - šunys geba į situaciją pažvelgti ir žmogaus akimis! Įdomu, kad žmonės tamsoje (ar užsidėję tamsius akinius) taip pat linkę dažniau sukčiauti.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Šunų jautrumas neteisybei
Vaikai, gavę skirtingo dydžio saldainius, iš karto pastebi neteisybę: „Aš irgi noriu tokio, kokį gavo jis!“ - sudrėkusiomis akimis rėktų mažylis. Lygybė juk turi būti! Pasirodo, į tokį nesąžiningumą jautriai reaguoja ir gyvūnai. Štai šimpanzės protestuoja ir piktai pliaukšteli tyrėjui per ranką, jei už tą pačią atliktą užduotį kolegė gauna geresnį apdovanojimą nei ji, pavyzdžiui, vynuogę vietoj morkos.
Friederike Range šalia pasodino šunų poras. Abiejų augintinių šeimininkai vienu metu davė komandą ištiesti letenėlę ir pasisveikinti. Deja, tik vienas keturkojis už paklusnumą buvo apdovanotas skaniu dešros gabalėliu. Kaip ir tikėtasi, skanėsto negavęs šuo atsisakė vykdyti kitas komandas. Laimei, šie gyvūnai nėra tokie pavydūs kaip žmonės, kurie linkę išanalizuoti net smulkiausius neatitikimus tarp savęs ir aplinkinių. Šunims nerūpėjo, kad šalia sėdintis kolega gavo riebų dešros gabalą, kai jis gavo tik sudžiūvusį duonos gabalėlį - keturkojis buvo toks pat patenkintas kaip ir kitas šuo, kuris už tą patį darbą gavo geresnį apdovanojimą. Šis eksperimentas parodė, kad šunys gali suvokti neteisybę, tačiau jų reakcija nėra tokia stipri kaip žmonių ar kitų gyvūnų, pavyzdžiui, šimpanzių.
Šunų reakcija į kūno kalbą
Kai kurie žmonės su savo šunimis elgiasi tarsi su vaikais. Ir tai nestebina. Tiriamiems keturkojams buvo rodomi skirtingi filmukai. Viename įraše žmogus, žiūrėdamas tiesiai žiūrovui į akis, pasisveikindavo: „Labas, šunie!“ Tuomet nusisukdavo ir žengdavo link vieno iš identiškų plastikinių indelių. Kitame įraše asmuo pasisveikindavo, tačiau nepalaikė akių kontakto su jį stebinčiais šunimis. Kol gauruotieji tyrimo dalyviai žiūrėjo įrašus, mokslininkai specialiu prietaisu fiksavo jų akių judesius.
Kaip parodė rezultatai, gyvūnėliai daug dažniau sekdavo asmenį, jei prieš tai jis išreiškė norą su jais bendrauti, t. y. Taigi šunys, kaip ir vaikai, vertindami žmogaus ketinimus, atsižvelgia į kūno kalbą. Turėkite tai omenyje, kai norėsite paauklėti ar kažką svarbaus parodyti savo augintiniui. Tačiau norėdami, kad šuo nekaulytų maisto nuo stalo, geriau nežiūrėkite jam į akis. Tyrimai rodo, kad jis daug dažniau prašinėja iš asmens, kuris jį stebi. Tai rodo, kad šunys yra labai jautrūs žmogaus kūno kalbai ir gali suprasti mūsų ketinimus net ir be žodžių.
Muzikos įtaka šunų emocijoms
Vaizdo įrašų portale „Youtube“ gausu filmukų, kuriuose įamžinta šunų aistra muzikai. Kai kurie keturkojai patys „groja“ pianinu, kiti akomponuoja graudžiu kaukimu. Panašu, kad kai kurie jų yra užkietėję melomanai. Ir vis dėlto visi šunys daugiau ar mažiau jautrūs muzikai. Mokslininkai stebėjo šunis, kai fone grojo populiariosios, sunkiojo roko arba klasikinės muzikos kūriniai, taip pat šnekant žmonėms ar tiesiog būnant tyloje. Augintiniai nerodė jokio išskirtinio elgesio, kai fone skambėjo žmonių balsai ar populiariosios dainos. Tačiau kai aplinką užliedavo agresyvios metalo muzikos natos, šunys tapdavo nerimastingi ir dažniau lodavo. Klasikinė muzika, atvirkščiai, turėjo raminamąjį poveikį - keturkojai mažiau lojo, atrodė ramūs bei dažniau priguldavo. Šis tyrimas patvirtino, kad muzika gali daryti įtaką šunų emocijoms ir elgesiui. Agresyvi muzika gali sukelti nerimą, o raminanti muzika - atpalaiduoti.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Šunų empatija
„Kai liūdžiu, šuo nesitraukia nuo manęs. Jis glaustosi, laižo ranką ir visur sekioja iš paskos“, - su tokiu teiginiu sutiktų kone kiekvienas šeimininkas. Mes įsitikinę, kad gyvūnai supranta mūsų jausmus ir, kai reikia, puola guosti kartais net greičiau už artimuosius. Paklausti, ar jūsų šuo jaučia empatiją, t. y. moka įsijausti į aplinkinių jausmus, tikriausiai nedvejodami atsakytumėte „taip“. Tačiau mokslininkai nėra tokie užtikrinti. Kai kurių skeptikų teigimu, šunys prieina prie liūdinčio šeimininko tik iš smalsumo, kurį klaidingai laikome rūpestingumu. Kai kurie teigia, kad keturkojai neturi empatijos - jie tiesiog užsikrečia emocijomis nesuprasdami, ką kitas išgyvena. Todėl, jausdami stresą ar tvyrančią įtampą, jie puola prie šeimininko norėdami paguosti ne jį, o nusiraminti patys.
Mokslininkė Deborah Custance nusprendė užbaigti šį ginčą. Savo eksperimente ji panaudojo šiek tiek pakeistą metodiką, kuria matuojama vaikų empatija. Mokslininkė nufilmavo šunų šeimininkus, besikalbančius su nepažįstamu asmeniu. Jie turėjo kalbėtis ramiu balsu, šnekėti neįprastai trūkčiojančia tonacija arba apsimesti, kad verkia. Tyrėja kėlė hipotezę, kad jei šunys nejaustų empatijos, jie pirmiausia bėgtų nusiraminti pas šeimininką ir taip patvirtintų skeptikų nuomonę apie užsikrėtimą emocijomis. Tačiau jei šuo suprastų, ką kitas jaučia, jis bėgtų paguosti ne tik verkiančio šeimininko, bet ir nepažįstamojo. Šis tyrimas parodė, kad šunys gali jausti empatiją ir suprasti kitų emocijas, o ne tik reaguoti į jas instinktyviai.
Uodegos vizginimas kaip emocijų išraiška
Kad uodegą vizginantis šuo yra nusiteikęs draugiškai, žino kiekvienas. Deja, dažnai tai tėra viena iš daugelio reikšmių, kurią esame iššifravę. Tačiau šuns uodega gali išreikšti labai skirtingas emocijas. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į uodegos padėtį ir jos vizginimo ypatumus. Uodega -panašiai kaip žmonių veido išraiškos - pasako apie vyraujančius jausmus. Šunys yra jautrūs judesiui, todėl uodegos vizginimas yra viena svarbesnių tarpusavio bendravimo priemonių. Tai vienas dalykų, kurį kitas šuo pastebi pirmiausia. Evoliucija tuo pasirūpino dar labiau išryškindama ir papuošdama uodegas juodais galiukais ar plaukų kuokštais, kad prašalaitis neabejotinai pamatytų, ką kitas nori jam pranešti.
Pasak šunų psichologo Stanley Coreno, pagal iškeltos uodegos aukštį galima suprasti, ką gyvūnas jaučia. Tai tarsi jų emocijų matuoklis. Vidurinė padėtis rodo, kad šuo yra atsipalaidavęs. Jei uodega pakreipta horizontaliai, gyvūnas yra dėmesingas. Uodegai kylant į viršų pranešama, kad jis nusiteikęs agresyviai. Vertikali uodegos padėtis išreiškia, kad gyvūnas čia jaučiasi esąs vadas arba net perspėja: „Nesiartink, nes pulsiu.“ Nuleista uodega rodo, kad šuo yra nuolankus, blogai jaučiasi ar nerimauja. Žmonių kalbai būdingi skirtingi dialektai, o šunų veislės išsiskiria skirtingais uodegos vizginimo ypatumais. Uodegos judesiai taip pat suteikia naudingos informacijos. Pavyzdžiui, vizginimo greitis rodo susijaudinimo lygį, o uodegos mostelėjimo plotis atskleidžia, ar šuo yra nusiteikęs teigiamai, ar neigiamai: neintensyvus siauras mostas paprastai matomas šuniui sveikinantis; platus mostas rodo, kad šuo nusiteikęs draugiškai ar yra pamalonintas; maži greiti vibruojantys uodegos judesiai išduoda, kad gyvūnas yra pasiruošęs kažką daryti - bėgti ar kautis. Jei vizginama uodega yra iškelta į viršų, greičiausiai šuo yra nusiteikęs agresyviai.
Šunų prisirišimas prie žmogaus
Įvairios istorijos apie šunis, sukorusius tūkstančius kilometrų, kad surastų dingusį šeimininką, neleidžia abejoti jų ištikimybe ir prieraišumu. O ar jie tokie pat ištikimi kitiems keturkojams? Jeigu tektų rinktis tarp šuns, su kuriuo gyveno visą gyvenimą, ir juos prižiūrinčio asmens, kurį pasirinktų? Panašų klausimą iškėlė Michaelas Hennesey su kolegomis.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Tyrimui jie pasirinko aštuonis 7-9 metų amžiaus šunis, visą gyvenimą praleidusius veislyne su vienu iš savo brolių ar seserų. Šunys turėjo tik vieną prižiūrėtoją ir daugiausia laiko leisdavo kito šuns draugijoje. Norėdami pasižiūrėti, kiek šunys prisirišę vienas prie kito, mokslininkai trumpam juos išskyrė ir stebėjo, kaip jie reaguoja likę vieni. Savo gyvenamojoje vietoje likęs šuo nerodė jokių streso ir nerimo ženklų. Tačiau situacija pasikeitė, kai gyvūnai buvo perkelti į jiems nežinomą aplinką. Jie buvo nerimastingi ir vieni, ir būdami kartu, o jų streso hormono kortizolio lygis išaugo net 50 procentų. Mokslininkus nustebino, kad šunys tarpusavyje mažai bendravo, vienas kito neguodė ir neatrodė, kad jie saugiai jaustųsi kartu. Tačiau kai su jais buvo prižiūrėtojas, gyvūnai elgėsi taip, tarsi turėtų artimesnį ryšį ne su šunimi, o su globėju - prie jo glaudėsi ir nuolat stengėsi palaikyti kontaktą. Tai rodo, kad šunys yra labiau linkę prisirišti prie žmonių nei prie kitų šunų, net jei jie kartu gyvena visą gyvenimą.
Šunų mokymasis stebint kitus
Būdami su vaikais stengiamės elgtis nepriekaištingai, nes bijome, kad jie perims blogos elgsenos pavyzdį. Sarah Marshall-Pescini su kolegomis atliko įdomų eksperimentą su 84 šunimis. Kiekvienas jų su šeimininku būdavo atvestas į tuščią kambarį ir jį apuostęs atsisėsdavo šalia globėjo. Vėliau į kambarį įeidavo du žmonės su maisto dubenėliais, kuriuos šunys taip pat pauostydavo, kad įsitikintų jų gardžiu turiniu. Tuomet prie šių dubenėlius laikančių žmonių prieidavo kitas asmuo, kuris iš jų prašė maisto. Vienas aktorius griežtai atkirsdavo „ne“, kitas - dosniai dalydavosi maistu. Pasibaigus tokiam spektakliui šuniui buvo leidžiama laisvai vaikščioti po kambarį. Du trečdaliai keturkojų pirmiausia prieidavo prie dosnaus žmogaus, iš jo taip pat tikėdamiesi gauti skanėsto. Jiems užteko pamatyti aplinkinių elgesį, kad prieitų prie teisingos išvados: šis geraširdis, o kitas - ne. Tai rodo, kad šunys gali mokytis stebėdami kitų elgesį ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.
Šunų išrankumas maistui
„Norėčiau to paties, ką valgo mano draugas“, - neretai užsisakome patiekalą restorane, nužvelgę kito garuojančią lėkštę. Sunku patikėti, bet šunys, regis, valgantys viską, kas tik nukrinta nuo stalo, taip pat gali būti išrankūs! Ypač jei augintinis mato jus mėgaujantis vienu išskirtiniu patiekalu. S. Marshall-Pescini šuniukams padėjo dvi lėkštes: vienoje buvo mažas gabalėlis skanėsto, o kitoje net šeši. Leidus pasirinkti visi šunys neabejotinai ėjo prie dubens su dosnesne ėdalo porcija. Nepriekaištingas pasirinkimas. O ar kada patikėtumėte, kad jūsų alkanas augintinis gali pasielgti priešingai ir pasirinkti kuklų gabaliuką vietoj siūlomų šešių? Gali, jeigu pamatys, kaip mėgaujatės šiuo skanėstu. Būtent taip nutiko ir tiriamiesiems šunims. Šis eksperimentas parodė, kad šunys gali būti išrankūs maistui ir jų pasirinkimą gali paveikti žmogaus elgesys.
Pašaro įtaka šunų elgesiui
Pašaras nulemia šunų elgesį 2007 m. Olandijos mokslininkai Bosch, Beerda, Hendriks ir kiti atliko tyrimą apie ėdalo įtaką šunų elgesiui. Tyrimą atlikti paskatino kraupi statistika, kad kiekvienais metais milijonai šunų visame pasaulyje yra atiduodami į gyvūnų prieglaudas arba užmigdomi, nes jų elgesys netenkina šeimininkų. Triptofanas, kuris yra serotonino (cheminės medžiagos, kuri dalyvauja perduodant signalus iš vienos smegenų srities į kitą) pirmtakas gali paskatinti agresijos padažnėjimą, savęs žalojimą, sumažinti atsparumą stresui. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad pašaro sudėtis, maistinių medžiagų įsisavinimas ir jų tarpusavio sąveika paveikia šunų smegenyse esančias chemines medžiagas, kurios ir nulemia elgesio pokyčius. Jeigu pašare yra ląstelienos ji užtikrina ilgesnį sotumo jausmą ir sumažina alkį tarp šėrimų. Tokiu būdu galima užkirsti kelią netinkamam šunų elgesiui, sumažinti jų agresiją ir ilgesniu laikotarpiu užtikrinti gyvūno svorio kontrolę.
„Ląsteliena užpildo virškinamojo trakto tūrį, jos šuns organizmas neįsisavina ir jokių maistinių medžiagų iš jos negauna, tačiau ši gerai išbrinkstanti medžiaga šuniui suteikia sotumo jausmą. Didesnis ląstelienos kiekis ypač rekomenduojamas nutukusiems šunims, kada norima subalansuoti jų kūno svorį“, - teigia didžiųjų šveicarų zenenhundų veislyno „Kalnų dvasia“ savininkas, šunų mitybos ekspertas Aidas Vaznonis. Jam antrina ir mokslininkų išvadoms pritaria Giedrė, jau kelerius metus savo penkiametį Samojedą šerianti „Quattro delicatezza“ pašaru, pasak moters, ėdalas tikrai turi įtakos šuns elgesiui. „Anksčiau savo šunį šėriau kitokiu pašaru, tai jis dažnai būdavo vangus, tingėdavo eiti pasivaikščioti, nenorėdavo žaisti. Prieš porą metų pakeičiau pašarą ir rezultatus pastebėjau iš karto. Šuo tapo gyvybingas, aktyvus, linksmas, noriai eina į lauką pasivaikščioti ir žaisti“, - savo patirtimi apie ėdalo įtaką šuns elgsenai dalijosi Samojedą auginanti moteris. Tinkamas pašaro pasirinkimas gali turėti didelės įtakos šuns elgesiui ir gerovei.
Ar šunys supranta, ką jiems sakome?
Pongracz, Miklosi ir Csanyi (2001) iš Vengrijos atliko labai įdomų tyrimą apie žmonių suvokimą, kad jų komandas šunys supranta. Tyrėjai paprašė šeimininkų į sąrašą surašyti frazes, kurias, jų manymu, supranta jų augintiniai. Sąrašo viršuje atsidūrė klausimai, po jų išsirikiavo įvairūs liepimai ir informacijos pateikimas. Panašu, kad šeimininkai manė, jog jų šunys yra tarsi mažosios Lesės iš žinomo filmo, tačiau kur įrodymai, kad šunys tikrai supranta, ką jiems sako žmonės? Kiti tyrėjai paprašė šeimininkų pasakyti, kaip dažnai šunys… Pastebėję probleminį elgesį turėtumėte kuo greičiau kreiptis į elgesio specialistą (bihevioristą), pirmiausia tam, kad toks elgesys netaptų jūsų katės įpročiu. Paprastai savaime suprantama, kad katei reikia pagalbos, kai ji šlapinasi ar tuštinasi ne kraiko dėžėje, tačiau kai kurios problemos yra daug mažiau akivaizdžios, pavyzdžiui, prislėgta nuotaika, per didelė vokalizacija ar nesuprantamas dienos režimo pasikeitimas. Viskas, kas nukrypsta nuo įprasto mūsų katės elgesio ir neturi sveikatos priežasčių, turėtų mus jaudinti. Katės yra labai jautrūs stresui gyvūnai ir dažnai jas vargina kažkas, ko mes, žmonės, nepastebime. Taip pat į kačių elgesio specialistą vertėtų kreiptis prieš įsigyjant katę, kadangi šis žmogus gali padėti išsiaiškinti, ar šis gyvūnas yra tinkamas. Elgesio specialistas geriausiai pasakys, ką reiškia turėti katę, kokios sąlygos jai turėtų būti sudarytos ir su kokiomis problemomis galite susidurti. Jis taip pat patars, kaip išsirinkti gyvūną, kuris atitiktų jūsų poreikius ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, jei daug laiko praleidžiame ne namuose, tada rinktis kačiuką nėra geriausia mintis. Į netinkamą kačių elgesį dažnai neatsižvelgiama tol, kol šeimininkas nepradeda galvoti apie gyvūno atsikratymą, nes nežino, kad katės elgesį galima pakeisti. Dažnai girdimas mitas, kad katės yra nepriklausomos ir nepasiduoda išorinei įtakai yra tokio požiūrio priežastis.
Gyvūno Pasirinkimas ir Asmenybė
Žmonės renkasi skirtingus gyvūnus - vieni dievina šunis, kiti - kates, o treti trypia iš džiaugsmo, kai pagauna savo mėgiamą žuvį ar Jūros muziejuje stebi delfinus. Kad ir kuriai grupei jūs bepriklausytumėte, gyvūno pasirinkimas arba jūsų mėgiamo gyvūno rūšis labai daug ką pasako apie jus, o ekspertai gali atskleisti jūsų asmenines savybes, tyrinėdami jūsų mėgiamiausio gyvūno elgesį! Ką gi, pasižiūrėkite, ką jūsų mėgstamas gyvūnas gali papasakoti apie jus.
Triušiukai
Retai kuriam nesudrebėtų širdis išvydus mažą triušiuką - jie tokie žavūs ir tokie mieli. Triušiukų mylėtojai mėgsta bendrauti, jiems svarbu gera kompanija, jie - labai drąsūs žmonės. Nors ir atrodytų, jog triušis - baikščių princesių gyvūnas, išties yra atvirkščiai. Triušių šeimininkės mėgsta žiūrėti siaubo filmus, baisius šou, jos dievina ekstremalius pasivažinėjimus pramogų parkuose ir rizikingas sporto šakas. Jei jūs esate triušiukų mylėtoja, jums gali būti būdingas stiprus individualumas ir meilė savo nepriklausomybei. Viena didžiausių jūsų aistrų yra kurti dainas arba rašyti istorijas apie savo gyvenimą.
Pelės/Žiurkės
Deja, bet turime blogų žinių peliuko Stiuarto Littlio gerbėjams. Pelių ir žiurkių mylėtojai yra gana sumanūs ir klastingi, kartais net niekšiški. Žmonės, mėgstantys peles ir žiurkes, yra linkę šnipinėti kitus ir mėgaujasi klausydami kitų žmonių pokalbių. Reikalams pakrypus neteisinga linkme, visuomet rasite būdą išsisukti. Po to, kai sėlinimai ir šnipinėjimai baigiasi, jūsų vaizdingas, itin kūrybingas protas leidžia jums greitai sugalvoti naujas sąmokslo teorijas.
Šunys (įskaitant vilkus, lapes ir kitus šunų šeimos atstovus)
Tie, kurie teigia, kad šunys yra jų mėgstamiausi gyvūnai, yra mėgstantys bendrauti, aktyvūs ir linksmybes iš prigimties mėgstantys žmonės, visada pilni energijos. Šunų mylėtojai yra talentingi, tačiau jiems patinka jų nepriklausomybė. Ir priešingai populiariai nuomonei, aš esu sutikusi didelius šunų mylėtojus, kurie buvo nelojalūs ir neištikimi širdžių daužytojai, godūs ir šykštūs iš prigimties, jiems niekas nebuvo įdomu, išskyrus pinigus, o materialinė gerovė jiems buvo svarbiau visko.
Katės (įskaitant didžiąsias kates: tigrus, liūtus, leopardus, gepardus ir t.t.)
Tie, kurie myli kates, paprastai yra labai tingūs ir atsipalaidavę. Paprastai jie mėgsta leisti laiką su draugais, atsipalaiduoti, yra iš prigimties žaismingi, be to, jie turi sugebėjimų vaidinti ir piešti. Kačių mylėtojai gerai sutaria su kitais kačių mylėtojais, o jų įsivaizduojamas tobulas būdas pasimėgauti tingia diena - patogiai įsitaisyti ant sofos, kaip katinas Garfildas, žiūrėti filmus, valgyti skrudintus kukurūzus ir švelniai murkti! Tačiau po pusės filmo jie užmiega! Ir patikėkite manimi, ne visi kačių mylėtojai yra klastingi, pagiežingi, neištikimi, nuolat trokštantys sekso arba laisvi iš prigimties. Yra daugybė kačių mylėtojų, kurie yra uolūs darbininkai, tokie pat lojalūs, kaip ir šunys, kuklūs ir pasiaukojantys, be to stilingi ir madingi!
Pingvinai
Ar jūs esate pingvinų mylėtoja? Vadinasi, visą dieną jūs tik kalbate, kalbate ir kalbate, kol šalia jūsų esantiems žmonėms tai atsibosta ir jie paprašo jūsų užsičiaupti. Jums taip patinka kalbėti, kad galite visą dieną praleisti prie telefono, pamiršdamos visus savo darbus ir pareigas! Turite keistą sugebėjimą priversti kitus padaryti jūsų darbą ir iškaulyti daiktus, kurių jums reikia. Dėl savo paslaugios ir dosnios prigimties esate itin populiari draugų tarpe.
Drambliai
Dramblių mylėtojai renkasi ramybę, tylą ir taiką, be to, savo laisvu laiku jie mielai skaito. Jus labai masina madingos vietelės, todėl dažnai būtent ten jus ir sutiksit. Kompanija jums svarbi beveik taip pat, kaip pagalba mažiems vaikams ar seniems žmonėms, patekusiems į bėdą. Iš prigimties esate uždara, nemėgstate beprasmiško bendravimo su žmonėmis ir slepiate savo pomėgį šokti bei piešti nuo kitų žmonių.
Delfinai
Šie gyvūnai simbolizuoja pomėgį linksmintis ir laisvą dvasią. Pasak vietinių indėnų kultūros, delfinai atspindi džiaugsmą, harmoniją ir ryšį su geresne savo puse.
Žuvys
Jūs tikriausiai apie tai net nepagalvojote, tačiau jei jūs mylite žuvis, verta žinoti, kad jos turi įdomią simbolinę reikšmę. Žuvys atspindi nemirtingumą ir ryšį su ankstyvosiomis gyvybės formomis. Šitas ryšys tęsėsi šimtmečiais ir todėl gali būti, kad tai toli gražu ne pirmas jūsų gyvenimas!
Arkliai
Mūsų visuomenėje arkliai vertinami kaip stiprūs ir gražūs sutvėrimai. Simboliškai arkliai reiškia nepriklausomybę ir meilę darbui. Ar žinojote, kad arkliai yra skirstomi į tris kategorijas? Karštakraujai garsėja greičiu ir ištvermingumu, šaltakraujai yra darbiniai arkliai, o šiltakraujai yra jodinėjimo arkliai.
Vėžliai
Nors vėžliai ir yra lėti, tačiau jie yra stiprūs ir ištvermingi gyvūnai. Jie atspindi nepažeidžiamumą per užpuolimus, nepalaužiamas pastangas ir neišvengiamą sėkmę. Tad nenuostabu, kad vėžliai gali gyventi net iki 150 metų. Visai gali būti, kad esate patikima ir stipri asmenybė, tačiau jums šiek tiek užtrunka atsidurti ten, kur keliaujate.
Kiaulės
Niekam nepatinka būti pavadintam kiaule, tačiau, ko gero, veltui! Kiaulės simbolizuoja garbę, laimę ir kilnumą. Jos iš tiesų yra labai protingi gyvūnai. Kiaulėms patinka matyti patenkintus ir laimingus šeimininkus. Matyt ne veltui visame pasaulyje gyvena apie 2 milijardus naminių kiaulių.
Beždžionės
Kodėl mes taip mėgstame beždžiones? Vaikai ir suaugę panašiai dievina beždžiones, be to, daugelis norėtų namuose laikyti beždžionę. Galbūt taip yra todėl, kad beždžionės simbolizuoja linksmybes, veiklą, energiją ir žavesį. Beždžionės yra natūraliai smalsios ir gali būti maištingos. Jei jūs mylite beždžiones, yra tikimybė, kad turite daug gerų draugų.
tags: #psichologija #gyvuno #pasirinkimas #ier #ka #reiskia