Įvadas
Vaiko kūno kalba - tai ne tik jo emocijų atspindys, bet ir svarbus informacijos šaltinis apie jo raidą, jausmus, poreikius ir santykius su aplinka. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaiko kūno kalbos aspektus, įskaitant įvairiapusius raidos sutrikimus, piešinių analizę ir bendravimo ypatumus skirtingais amžiaus tarpsniais. Straipsnyje remiamasi Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijomis ir kita aktuali informacija.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai: ankstyva diagnostika ir pagalba
Įvairiapusiai raidos sutrikimai (IRS) - tai neurologinės būklės, kurios veikia vaiko socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes leidžia pradėti taikyti tinkamas intervencijas ir pagerinti vaiko gyvenimo kokybę. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9, 18 ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn.
Tyrimai rodo, kad patikimai įvairiapusiai raidos sutrikimai gali būti diagnozuojami jau 18 mėn. Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos, tokios kaip akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz., socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais.
Svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus elgesio požymius, kurie gali rodyti įvairiapusį raidos sutrikimą. Pavyzdžiui, vaikas gali žaisti ne su vaikais, o šalia vaikų, arba valgyti produktus atskirai, nevalgydamas sumaišytų produktų. Sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją taip pat gali būti požymis.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikystės autizmas yra nepagydomas - visa gyvenimą. Diagnozė nuimama tik kai hiperdiagnostika per anksti, o tik vėluojanti raida iki 18 m. išaiškėja. Paauglystė - nėra tinkamas metas diagnozei (iškraipo elgesį kopijuodamos), nes pasireiškia kompensaciniai socialinio elgesio mechanizmai. Miego sutrikimai dažnai pasitaiko (50-80%), ypač nemiga, nes pas juos mažiau melatonino.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Diagnostiniai įrankiai ir priemonės
Yra keletas diagnostinių įrankių ir priemonių, kurios padeda nustatyti įvairiapusius raidos sutrikimus:
- Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. Modified Checklist for Autism in Toddlers, M-CHAT)
- 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Screening Tool for Autism in Two-Year-Olds, STAT)
- 4 m. socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire, SCQ)
- Autizmo diagnostinis interviu (angl. Autism Diagnostic Interview-Revised, ADI-R)
- Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule, ADOS)
- Socialinio jautrumo skalė (angl. Social Responsiveness Scale, SRS)
- Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Childhood Autism Rating Scale, CARS)
Terapijos ir intervencijos
Yra įvairių terapijų ir intervencijų, kurios gali padėti vaikams, turintiems įvairiapusius raidos sutrikimus:
- Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA)
- Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Early Start Denver Model, ESDM)
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children, TEACCH)
Svarbi yra ir pagalba šeimai, kuri susiduria su įvairiapusiais raidos sutrikimais.
Bendravimo su vaiku, turinčiu įvairiapusį raidos sutrikimą, principai
Bendravimas su vaiku, turinčiu įvairiapusį raidos sutrikimą, reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Svarbu laikytis šių principų:
- Struktūra: Vaikui svarbu žinoti eigą, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidinti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius.
- Kantrybė: Vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
- Tikslingi klausimai: Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų.
- Emocijų supratimas: Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai arba įžeidžiančiai.
- Profesionalumas: Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai.
- Susidomėjimas ir parama: Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą.
- Pozityvus požiūris: Svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
- Fizinė veikla: Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausinės padeda sumažinti dirgiklių poveikį, net neklausant.
Gydymas medikamentais gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Vaiko piešinių analizė: langas į vidinį pasaulį
Vaikai mėgsta piešti. Piešdami jie lavinasi, mokosi ir netgi gydosi. Smulkiosios motorikos raida yra susijusi su kalbos vystymusi. Ne veltui neskubantiems kalbėti mažyliams logopedai rekomenduoja visapusiškai miklinti pirštelius: žaisti pirštų žaidimus, lipdyti, dėlioti mozaikas ir piešti.
Mažųjų piešiniai atspindi ne tik jų patirtį, bet ir jausmus, netgi tuos, kurių jie patys negali įvardinti, nepažįsta, nepripažįsta ar slepia. Psichikos sveikatos specialistams piešiniai padeda užmezgant kontaktą, gilinantis į vaiko jausmų pasaulį, papildo ir patikslina informaciją apie vaiko fizinę ir protinę raidą, šeimos santykius ir atmosferą. Kalbėdamas apie piešinio veikėjus mažylis išreiškia įvairius jausmus, pažvelgia į tą pačią situaciją iš skirtingų perspektyvų. Šis patyrimas padeda geriau suprasti įvykius, taip pat turi gydomąjį poveikį.
Piešimo raida pagal amžių
- Iki trijų metų: Vaikas piešdamas ne tiek reiškiasi, kiek eksperimentuoja. Jam įdomu viską išbandyti. Sulaukęs pusantrų mažylis griebia pieštuką ir tiesiog juda, džiaugdamasis procesu ir jo rezultatais. Antraisiais - trečiaisiais metais vaikas jau tikslingai keverzoja lape, o paskui jį tyrinėja ir bando papasakoti, ką nupiešė.
- Apie ketvirtuosius gyvenimo metus: Vaikas prieš piešdamas jau turi idėją ir gali pasakyti, ką ketina nupiešti.
Piešimo priemonių ir formato reikšmė
Šį bei tą apie vaiką, jo charakterį ir jausmus, galite sužinoti jau iš to, kokias priemones piešimui jis renkasi. Popieriaus lapo dydis atspindi, kokią vietą vaikas jaučiasi užimantis savo aplinkoje. Jei turėdamas pasirinkimą vaikas teikia pirmumą mažiems popieriaus lapams, greičiausiai jis nepasitiki savimi. Šį spėjimą patvirtina ir neaiškios, silpnos piešinio linijos. Pastarasis požymis atspindi ir vaiko nerimą. Vidutinio formato lapai byloja apie gerą vaiko prisitaikymą, lankstumą, gebėjimą rasti savo vietą grupėje. Tuo tarpu didelis formatas kalba apie didelį vaiko pasitikėjimą savimi, arba tai gali būti bandymas atsverti vidinį menkavertiškumo jausmą.
Daug informacijos suteikia ir linijos pobūdis. Ištisa, aiški, nenutrūkstanti linija rodo ramią, stabilią jaunojo dailininko emocinę būseną. Netolygi, nutrūkstanti linija atspindi abejones, nerimą. Įstriža ar kylanti linija rodo energiją, tikslo siekimą. Stiprus piešimo priemonės spaudimas gali rodyti vaiko aktyvumą, susidomėjimą, energiją ar pyktį, o silpnas - abejones ar fizinį nuovargį. Kruopštus, itin tvarkingas piešinys atspindi mažylio pastangas būti tobulu, griežtą savikontrolę. Čia reikėtų susimąstyti, ar jūsų atžala nepatiria pernelyg didelio spaudimo pasiekimams ir laimėjimams? Ar pakanka laiko ir vietos žaidimams, atsipalaidavimui, paišdykavimui? Juk tam ir skirta vaikystė.
Piešinio vietos lape reikšmė
Kitas svarbus dėmuo, kur vaikas patalpina savo piešinį. Viršutinė lapo dalis simbolizuoja intelektualinę sritį. Joje esantis piešinys gali atspindėti žinių troškimą. Antra vertus, jei pastebite, kad piešinys tarsi pakimba ore, tai gali išreikšti ir skrajojimą padebesiais, atotrūkį nuo realybės - motinos žemės - kurią simbolizuoja apatinė piešinio dalis. Lapo apačioje talpinami objektai rodo vaiko orientaciją į praktinę veiklą, gerą tikrovės pažinimą. Jei piešinys išsidėsto kairėje lapo pusėje, tai reiškia, jog vaiko išgyvenimus ir mintis prikausto praeities įvykiai, kurie trukdo pamatyti dabartį ir ateitį. Kokias emocijas sukėlė dėmesį prikaustęs įvykis, atspindi piešinio turinys, formos ir spalvos.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Šeimos piešinio analizė
Jei vaikas piešia šeimą (ar ją atspindinčią figūrų grupę, pvz., katę, katiną ir kačiukus), atkreipkite dėmesį, kada, kur ir kaip vaikas vaizduoja atskirus šeimos narius. Pirmiausia palyginkite figūrų skaičių ir realią šeimos sudėtį. Jei piešinyje trūksta kurio nors šeimos nario, tai rodytų, kad jo buvimas vaikui kelia nemalonius išgyvenimus. Tikriausiai vaiko ir nenupiešto šeimos nario santykiai atšalę, prasti. Tiesa, tokio „užmaršumo“ priežastis gali būti ir aktuali, trumpalaikė konfliktinė situacija. Jei vaikas piešia herojus, kurie iš tikrųjų nepriklauso šeimai, tai reiškia, kad realią šeimą jis suvokia kaip nepakankamą ir bent piešinyje atranda figūras, kurios subalansuotų šį trūkumą. Pavaizduoti naminiai gyvūnai (ypač, jei realiai nelaikomi) gali rodyti nepatenkintą šilumos, švelnumo, artimo ir pastovaus ryšio poreikį.
Paprastai pirmiausia vaikas piešia svarbiausią šeimos narį. Sveikas, savimi pasitikintis, puikiai šeimoje besijaučiantis vaikas svarbiausiu dažniausiai laiko save. Jei vaikas piešinyje savęs nepiešia (arba nupiešia patį paskutinį), tikriausiai šeimoje jie neranda sau vietos, jaučiasi nereikalingu. Figūrų dydis taip pat atspindi jų reikšmingumą. Todėl nieko nuostabaus, jei mama piešiama didesnė už tėtį. Vaikas suvokia, kad šeimoje jis yra mažiausias, bet jei piešinyje vaikas save vaizduoja neproporcingai smulkų, jis tikriausiai jaučiasi nesvarbus ir nereikšmingas. Save vaikas paprastai piešia šalia to šeimos nario, prie kurio jis labiausiai prisirišęs. Pastarajam skiriamos ir ryškiausios spalvos, dailiausi rūbai. Toliausiai nuo visų vaizduojamas mažiausiai simpatijų keliantis šeimos narys. Tą patį gali reikšti ir jo vaizdavimas nusisukusio, profiliu.
Vaiko charakterį išduoda figūrų pozos. Atviros, padidintomis plaštakomis ir ištiestais delnais figūros byloja apie ekstraversiją ir galbūt nepatenkintą bendravimo poreikį, tuo tarpu personažai, laikantys rankas už nugaros, tvirtai prispaustas prie šonų, su mažomis plaštakomis ar visai be jų labiau būdingi uždaram, intravertiškam vaikui. Grėsmingas, ginkluotas ar grūmojančias figūras dažniau piešia vaikai patiriantys agresiją, jaučiantys poreikį gintis. Platūs pečiai rodo jėgos pojūtį arba susirūpinimą valdžia, įtaka. Smulkūs pečiai - menkavertiškumo ženklas, kampuoti rodo atsargumą, gynybiškumą. Nuolaidūs pečiai išduoda nusivylimą, kaltę, nusiminimą ir gyvenimo džiaugsmo stygių. Pabrėžtas veidas rodo susirūpinimą tarpasmeniniais santykiais, taip pat savo išore ir jos daromu įspūdžiu. Išryškintas smakras rodo poreikį dominuoti. Išdidintos ar tuščios akys gali liudyti apie baimes, o ausys (kurios vaikų piešiniuose retos) rodo jautrumą kritikai, kitų žmonių nuomonei. Ausys gali iškilti ir tada, kai vaikui jas skauda. Tiesa, svarbu prisiminti, kad visi vaizdavimo būdai gali būti įvykio, sukėlusio mažyliui daug jausmų, atspindys.
Patarimai tėvams
Jokiu būdu negalima daryti išvadų pagal vienintelį piešinį. Vaiko piešinių analizė - įdomus ir smagus užsiėmimas, galintis atverti dar vienus vartus į vaiko pasaulį, atskleidžiantis gyvenimo sritis, kurios reikalauja didesnio dėmesio, parodantis lavinimo galimybes. Tačiau kad ir ką įsivaizduotumėte išvydęs vaiko piešinyje, prisiminkite, kad tai tik vienas iš klausimų, viena iš galimų interpretacijų. Ir sužeistas paukštis ar nukirsta pušis kartais gali būti realaus šios dienos įvykio, o ne vidinės traumos atspindys.
Vaikui atnešus piešinį, neskubėkite jo vertinti. „Tu tikras dailininkas“, „Nuostabu“ ir panašūs apibūdinimai įtikins gal tik pradedantįjį. Kaip ten bebūtų, tokio pobūdžio reakcijos iš tikrųjų nieko nepasako apie vaiko darbą, pastangas ar gebėjimus. Veiksmingiau tiksliai apibūdinti, ką matote, pasidalinti savo įspūdžiais: „Matau keturis ryškiai spalvotus laivelius. Jie atrodo labai linksmi.“ Jaunasis dailininkas pasijus tikrai įvertintas, jei jūs nuoširdžiai domėsitės jo piešiniu. Galite pasiūlyti vaikui sugalvoti piešinio pavadinimą ir užrašyti jį kitoje piešinio pusėje. Galite paklausti ar pasitikslinti: „Ar čia laivų šeimyna? Kur jie plaukia?.. O šitas laivelis šiek tiek atsiliko nuo kitų…“ Pasikalbėkite su vaiku, ką veikia jo piešinio herojai, ką jie galvoja, ko jiems reikia, ko jie norėtų, kaip jaučiasi, kas jais rūpinasi, ar jie turi draugų… Pasidomėkite, ar būna, kad ir pats vaikas jaučiasi panašiai. Šis pokalbis padės suprasti tikruosius mažojo jausmus ir poreikius.
Kartais tėvai perlenkia lazdą ir, įnikę į specialią literatūrą, savo vaikų piešiniuose įžvelgia galimas ligas ir patologijas. Vaiko piešiniai daugiareikšmiai. Jie leidžia kelti įvairius klausimus, į kuriuos atsakydami turime derinti simbolikos, spalvų ir linijų teikiamus duomenis. Be to, net aukščiausio lygio profesionalas nediagnozuos remdamasis vien tik piešiniu ar juolab atskira jo detale. Piešinio analizės duomenys kruopščiai derinami su kitų metodikų, pokalbių ir stebėjimo rezultatais. Taip pat labai svarbu ir tėvų nuomonės, jų kreipimosi priežastis. Taigi, nebandykime atsakyti į net neužduotus klausimus ir palikime diagnostines kategorijas specialistams.
Kai kurie tėvai guodžiasi, kad vaikas nemėgsta piešti. Kad ir kokios būdų to priežastys, verta prisijaukinti šį raiškos būdą. Pasiūlykite vaikui naujas priemones ir pieškite drauge. Jei vaikas atrodo visiškai nesidomįs šia veikla, pieškite vienas. Piešimas gydo, padeda išreikšti užslėptus jausmus, įvaldyti sunkias patirtis ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Išbandykite priemones, kurių galbūt nebuvo jūsų vaikystėje. Išbandykite kelių rūšių pieštukus, kreideles ir flomasterius, liekite akvarelę, naudokitės guašu ar dažais piešti rankomis. Pieškite, kas jus pradžiugino ar nuliūdino, kaip jums sekėsi dieną, kaip jaučiatės vakare, ko išmokote, ką norėtumėte perduoti vaikui. Pieškite tol, kol išgirsite klausimą: „Ką tu čia darai? Duok ir man“.
Piešinių pavyzdžiai ir interpretacijos
Gedo piešinys:
Gedo piešinyje į akis krenta kampuotos, aštrios, aukštyn kylančios linijos, daug raudonos spalvos, daug veiksmo. Pirmieji klausimai autoriui ir būtų „kas čia vyksta?.. ką veikia šie visi žmogeliukai? Ką jie čia nori padaryti? Kaip jie jaučiasi? Ką galvoja?“ Atrodo, kad Gedas labai energingas, stiprus, veržlus ir atkaklus berniukas, o šie klausimai galėtų atskleisti šiuo metu jam rūpinčius dalykus, jo tikslus. Gedo piešiniuose svarbiausia - veiksmas, jis svarbiau negu piešinio išbaigtumas, detalės. Berniukas savo piešiniu vežliai pasakoja kažkokią istoriją. Panašu, kad vyksta kova, konfrontuojama. Atrodo, kad netgi saulei iškyla grėsmė. Ši tema sufleruoja šiuo klausimus: „Kas su kuo kaunasi? Dėl ko kilo šis karas? Kaip jaučiasi kariai? Kas laimi?.. O su kuo tu dažniausiai kovoji?.. Kam priešiniesi? Kaip tu tada jautiesi?..“ Kai kurios figūros piešinyje neatpažįstamos. Svarbu būtų paklausti - „kas tai?.. kam reikalinga?..“ Galima būtų pasiteirauti ir apie tai, kur berniukas matė panašias kovas. Gali būti, kad siužetas bent iš dalies įtakotas neseniai matyto filmo.
Guostės piešinys:
Guostės piešinys labai spalvingas ir išbaigtas. Matyti, kad mergaitė stengėsi ir stropiai dirbo. Piešinio siužetas originalus, netikėtas: gėlėtoje pievoje matome svajingai galvą pakreipusį šuniuką, virš kurio debesėliai neša vaivorykštę, kampe į dangų kyla trys spalvoti balionai. Atrodo, kad mergaitei būdinga laisva minties raiška, polinkis svajoti ir fantazuoti, atitrūkti nuo realybės. Pamačiusi piešinį, paklausčiau: „Ką šuniukas veikia? Kas juo rūpinasi? Ar jis turi draugų? Kaip jis jaučiasi? Ar ir tau taip būna?..“ Balionų grupė tikriausiai atspindi mergaitei artimą ir svarbią grupę. Čia galima pasiteirauti: „Iš kur atsirado šie balionai? Kam jie priklauso? Kur jie skrenda? Kaip jie jaučiasi? Nepamirškite, kad svarbiausia pats pokalbis, gyvas ryšys su vaiku ir bendras pasidalinimas piešinio sukeltais įspūdžiais.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai: kalbos ir fizinės raidos ypatumai
PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio. Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
tags: #psichologinis #vaiko #kuno #kalbos #tyrimas