Įvadas
Svajonė susilaukti vaiko yra giliai įsišaknijusi žmogaus prigimtyje. Tačiau, kai ši svajonė susiduria su kliūtimis, atsiranda nevaisingumas, kuris tampa ne tik medicinine, bet ir giliai asmenine, psichologine problema. Nevaisingumas - tai sudėtingas, daugiasluoksnis procesas, apimantis ne tik fiziologinius, bet ir gilius psichologinius išgyvenimus. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologinius aspektus, susijusius su nevaisingumu, remiantis moksliniais tyrimais, ekspertų įžvalgomis ir asmeninėmis patirtimis.
Nevaisingumo Psichologinė Netektis
Nevaisingumo patirtis prilyginama psichologinei netekčiai. Netektis reiškia praradimą, vadinasi, ji dažnai tampa skausminga ir sielvartinga patirtimi. Pripažindami, kad nevaisingumas - tai netektis, turime pasirūpinti savimi taip, kaip rūpinamės žmogumi, išgyvenančiu gedulą.
Perėjimas tarp šių etapų nėra linijinis - neretai žmonės grįžta prie ankstesnių fazių, išgyvena jas skirtingais būdais. Vieną dieną gali jaustis susitaikęs, kitą - vėl išgyventi neigimą ar pyktį. Tai natūrali emocinio gijimo dalis.
Nevaisingumo Etapai ir Jausmai
Nevaisingumo kelias yra kupinas įvairių emocinių iššūkių. Žmonės, susidūrę su nevaisingumu, išgyvena skirtingus etapus, kurių kiekvienas pasižymi savitais jausmais ir reakcijomis.
Šokas ir Neigimas
Nevaisingumo diagnozė sukrečia, sukelia šoką, o kartu ir jausmą, kad gyvenimas griūva. Ši būsena dažnai primena reakciją į netikėtą tragediją - žmonės jaučia, kad slysta žemė iš po kojų, sunku suvokti realybę, kyla jausmas, jog įvyko klaida. Tyrimų ir apklausų metu paaiškėjo, kad gana dažnai poros sunkai galėjo prisiminti ir aprašyti šią savo pirminę patirtį. Natūralu.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Šokui sumažėjus, pora paprastai kreipiasi į kitą gydytoją, kitą kliniką, dar kitus specialistus. Pirminis neigimas pasireiškia tuo, kad bandoma įrodyti, jog įvyko klaida. Šiuo laikotarpiu gali vyrauti kovos dvasia - kova su neteisybe. Būna jėgų antplūdis, kai dėl diagnozės paneigimo važiuojama net į kitą šalį, kurioje „geresni specialistai” suteiks vilties, pasakys, kad viskas gerai.
Kai diagnozė pasitvirtina, nemaža dalis porų atsitraukia, t. y. nepuola iškart gydytis. Ateina kita neigimo forma - ignoravimas. Užsimirštama. Lyg nieko nebuvo, lyg tai ne apie mus, lyg čia klaida. Gyvename toliau. Toks elgesys sąlygotas įvairių dalykų: streso, baimių, nežinios, finansų. Šiuo laikotarpiu pora gali intensyviai pasinerti į karjeros kūrimą, namo statybas ir kitą veiklą, už kurios galima pasislėpti ir turėti „oficialią” priežastį atidėti nėštumą.
Pyktis
Nevaisingumo paskatintas pyktis yra vienas ryškiausių jausmų. Jį sukelia neteisingumo jausmas, nuoskauda, kad pastoti nepavyksta būtent jūsų porai. Pyktis, susijęs su nevaisingumu, yra nepastovus ir banguojantis. Nepaisant to, kad pyktis yra nemalonus jausmas, jis būtinas. Per pyktį dalinai susigrąžiname kontrolę - kartu su ja atsistato ir emocinis stabilumas. Kaip bebūtų keista, pyktis padeda psichologiškai gyti.
Derybos
Derybų pradinė stadija nukreipta į praeitį: „Jeigu tik būčiau anksčiau nuėjusi (-ęs) pas gydytoją pasitikrinti, gal dabar jau būtų viskas kitaip…“ ir pan. Mintyse bandoma ką nors pakeisti, grąžinti laiką, padaryti kažką, kas galbūt būtų pakeitę dabartinę situaciją.
Vėliau žmogaus dėmesys pereina į dabartį. Ateina mintis: „O.K., negalime pastoti. Kur visgi priežastis?“ Prasideda priežasčių paieška, kuri kartais tampa labai intensyvi ir užsispyrusi. Šioje stadijoje yra daug energijos, kuri verčia ieškoti, eiti, ginčytis, veikti.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Pyktis ir derybos dažnai keičia vienas kitą daug kartų. Pavyzdžiui, žmogus išsikelia sąlygą - nustoti gerti kavą, nes kažkur perskaitė, kad ji neigiamai veikia vaisingumą. Nebegeria keletą mėnesių. Po to pamato, kad rezultato kaip nebuvo, taip nėra, ir vėl kyla pyktis. Po kurio laiko vėl grįžta į derybas - pradeda vartoti dar vieną papildą ar vitaminą, nes kažkur perskaitė, kad būtent šis elementas padeda vaisingumui. Nepadeda.
Depresija ir Liūdesys
Tai būsena, kai nustoji tikėti, nustoji norėti, nustoji siekti, nustoji daryti. Ateina didžiulis nuovargis, apatija. Širdį apgaubia liūdesys - jis, lyg sunki ir šalta antklodė, nusileidžia ant pečių. Kūnas tampa sunkus, kvėpavimas tampa sunkus, mintys tampa sunkios. Tokios būsenos žmogus pameta prasmę. Prasmę, kuri padėdavo eiti į priekį, skatino siekti tikslo, teikė vilties.
Pagal savo intensyvumą tai ramesnė būsena nei pykčio ir derybų stadijos. Depresijos metu moterys dažnai pristabdo gydymą, mažiau vartoja vaistų, vitaminų ar papildų. Pasaulyje atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad apie 17 % nevaisingų moterų serga klinikine depresija, o apie 25 % turi nerimo sutrikimų.
Ši stadija gana dažnai gali vėl pereiti į derybų ar pykčio stadijas. Tačiau šis keliavimas nėra vaikščiojimas tais pačiais ratais. Metams bėgant, liūdesys keičiasi, transformuojasi. Šie pamąstymai nėra blogi. Priešingai - kad ir kokie gąsdinantys jie būtų, jie labai naudingi. Tai gydančios mintys.
Priėmimas
Jis nėra apie pabaigą, nėra apie pralaimėjimą. Jis yra apie priėmimą - priėmimą to, kas su manimi įvyko, priėmimą savęs su šia patirtimi, priėmimą savo tolimesnio gyvenimo. Tai tikrai svarbu. Ši stadija yra ilga ir sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Kiekviena mūsų gyvenimo akimirka nuspalvinta jausmu ar jausmais - net jei jie ramūs, blankūs ar neutralūs. Jausmai yra įvairūs: malonūs ir nemalonūs, lengvi ir nelengvi, stiprūs ir nestiprūs.
Kiti Jausmai Nevaisingumo Kelyje
Nevaisingumo kelyje yra daug skirtingų jausmų.
Gėda
Dažniausiai minimas jausmas esant nevaisingumui. Beveik visos poros gėdijasi savo nevaisingumo. Beveik visada gėda susijusi su žema saviverte.
Dažniausia kaltės forma, kurią patiria nevaisingi žmonės - kaltė savo partneriui. „Negaliu duoti jam (ar jai) vaiko.“ Jei ši kaltė nėra sąmoningai valdoma, ji gali sugriauti santykius. Dar viena kaltės forma - kaltė kitoms mamoms. Tai ypač sudėtinga, nes „kitos mamos“ dažnai yra sesės, pusseserės, artimos draugės, brolio žmonos. Tokia savotiška kaltė.
Baimė
Nevaisingumą patiriantys žmonės išgyvena įvairias baimes. Kai kurios iš jų yra bendros, būdingos visiems, kitos - specifinės, susijusios būtent su nevaisingumu. „Kas bus su mano gyvenimu, jei niekada nepastosiu?“, „Kas bus su mūsų santykiais, jei neturėsime vaikų?“ Nevaisingumas yra tikras poros santykių išbandymas, todėl su laiku šie klausimai tampa vis aktualesni.
Dar viena dažnai pasitaikanti baimė - biologinio laikrodžio tiksėjimas. „Man jau per 30 metų… ar dar spėsiu?“ Mūsų kūnas turi savo ribas - tai faktas, kurio nepakeisime.
Izoliacija
Nevaisingumo paliestos poros labai dažnai gyvena tam tikroje izoliacijoje nuo kitų. „Kiti“ - tie, kurie su vaikais, tie, kurie be vaikų, bet jų ir nenori. Neretai nevaisingumą patiriantys žmonės įsitikinę, kad tie kiti mūsų niekada nesupras, nes jie gyvena kitokį gyvenimą, turi kitokių rūpesčių.
Neapibrėžtumas
Įvairiaspalvis, įvairiagylis jausmas. Šiame kelyje jis būna labai įvairus: nuo vos viduje juntamo nemalonaus virpesio iki begalinio įtūžio, kai norisi rėkti iš visų jėgų. Nevaisingumo pyktis dažnai kyla iš neteisingumo jausmo. Jis nukreiptas į tuos, kurie nesupranta, kuriems lengvai sekėsi pastoti, kurie skundžiasi, jog dėl nėštumo negali išgerti vyno. Tokio pykčio priežastys yra išorėje, tai pyktis ant kitų: Dievo, likimo, gydytojų, vyro ar žmonos, tėvų, draugų, visuomenės. „Kodėl mums? Kodėl mes?”
Šis jausmas siejamas ir su bandymu atrasti priežastį ir su pykčiu ir su nuoskauda. Šis jausmas yra apie tai, kas mūsų gyvenime nėra aišku, kas neturi ribų, kas nuo mūsų nepriklauso, ko mes negalime sukontroliuoti. Žmonės labai sunkiai priima faktą, kad dalies savo gyvenimo jie nekontroliuoja ir tikrai negali to daryti. Žmogus nežino, ar pasiseks gydymas, nežino, ar pastos, nežino, ar pagimdys, nežino, ar turės vaikų. Neapibrėžtumas į gyvenimą įneša daug chaoso ir įtampos.
Kiti jausmai, kurie būna dažni nevaisingumo palydovai - tai neviltis, bejėgiškumas, vienatvė ir t.
Santykis su Savimi
Nevaisingumas stipriai paveikia žmogaus santykį su savimi. Kai ilgai nepavyksta pastoti, į paviršių iškyla visa puokštė savęs suvokimo niuansų. Gana dažnai tenka susidurti su tuo, kad nevaisingumą patiriantys žmonės su savimi elgiasi kaip su daiktu ar net prietaisu. „Aš - neveiksnus, sulaužytas prietaisas.” Toks požiūris gali vesti į aklą fanatizmą - tiek medicinine, tiek dvasine prasme. Jei aš - prietaisas, aš desperatiškai ieškau „meistro“, kuris mane pataisytų. Neklausau savęs, savo kūno, savo jausmų, savo poreikių ir norų.
Savęs sudaiktinimas - dažnas reiškinys, ypač tuomet, kai žmogus susiduria su sveikatos problemomis. Iš dalies tai suprantama - kūnas tampa medicininių apžiūrų objektu, tarsi atskirtas nuo galvos ir sielos. Kūnas tampa daiktu, kurį reikia pataisyti, kurį reikia apvaisinti.
Žmonės, patiriantys nevaisingumą, neretai save suvokia kaip ligonius, nesveikus, net kartais neįgalius. Nevaisingumas paliečia dar vieną svarbią savęs suvokimo temą - moteriškumą/vyriškumą. Žmonės, esantys nevaisingumo kelyje, dažnai susimąsto ar jie, neturėdami vaikų, vis dar gali būti laikomi moteriškais / vyriškais. Dažniausiai atsakymas būna neigiamas. Svarbu paminėti, kad mūsų visuomenėje sąvokos „moteriškumas” ir „motiniškumas” neretai yra tapatinamos.
Pagarba sau - svarbus sveikos asmenybės pagrindas. Kai jos nėra, žmogaus gyvenime atsiranda begalė problemų. Dėl nevaisingumo žmogaus pagarba sau neretai susvyruoja.
Santykiai Pora
Poros santykiai - sudėtingas, daugiasluoksnis mechanizmas. Būnant santykyje su kitu žmogumi, reikia gebėti išlaikyti artimą ryšį, nepametant savęs, nepaskęstant kitame žmoguje. Reikia mokėti apginti savo poreikius, norus, pasaulėžiūrą, o kartu būti ir tolerantiškam, diplomatiškam ir jautriam kito žmogaus poreikiams ir pasaulio suvokimui.
Nevaisingiems partneriams santykiuose tenka susidurti ne tik su įprastais iššūkiais, bet ir su specifinėmis temomis, kurios būdingos nevaisingumui. Nevaisingumas atneša labai daug įtampos į poros santykius. Išgyvenami jausmai veikia ne tik partnerius atskirai, bet ir jų tarpusavio ryšį.
Poroje neišsakyti lūkesčiai, nuovargis, bejėgiškumas, konkurencijos jausmas (kam sunkiau, kam labiau skauda ir pan.) - visa tai kelia nepasitenkinimą bei įtampą. Nevaisingumo kontekste tai tampa jautria ir opia tema.
Šeimyninės problemos poroje neretai kyla dėl poros nepasitenkinimo seksualiniu gyvenimu. Gydytojai, vaistai ir lentelės nustato lytinių santykių dažnumą. „Tinkamos dienos“ skaičiuojamos pagal moters fiziologiją ir menstruacijų ciklą.
Moteris dažnai tikisi, kad jos vyras bus jautresnis, supratingesnis, daugiau kalbės, tinkamai sureaguos. Į jį sudedamos viltys, kad jis tinkamai sureaguos, kai ji verkia, kai yra nusivylusi, kai jai skauda, kad jis nustos ne vietoje pokštauti ir daugiau nebekartos frazės „viskas bus gerai”. Vyras neretai tikisi, kad jo moteris nustos isterikuoti, žvelgs į gyvenimą pozityviau, aiškiai pasakys, ko iš jo nori. Lūkesčių tarp partnerių yra daug ir tai natūralu.
Kai kurios temos poroje tampa tabu, nes apie jas baisu kalbėti. Bijoma aptarti finansus („Kiek dar IVF procedūrų mes galėsime apmokėti?”). Bijoma pasidalinti savo jausmais („Man neramu eiti pas gydytoją, kad vėl išgirsiu kažką blogo”). Bijoma nuliūdinti vienas kitą ir tokiu būdu tikri jausmai yra slepiami nuo partnerio („O kas nuo to pasikeis, jei ji sužinos, kad ir man yra baisu?”). Bijoma kalbėti apie tai, o kaip kiekvienas iš partnerių mato bendrą gyvenimą jei nebus šeimoje vaikų.
Natūralu, kad partneriai šeimoje gali turėti skirtingus poreikius. Nevaisingų porų apklausos iš įvairių pasaulio šalių rodo, kad moterys labiau nei vyrai savo gyvenimo prasmę sieja su vaikų turėjimu. Todėl moterys labiau linkusios ilgiau ir su didesniu užsispyrimu ieškoti pagalbos ir spręsti nevaisingumo klausimus.
Moterys yra labiau emocionalios nei vyrai, joms reikia daugiau kalbėti apie savo jausmus, baimes, abejones ir pan. Partneriai gali turėti gana skirtingus būdus, kaip įveikti stresą. Vieniems reikia tyloje pabūti, kitiems išsikalbėti. Vieniems nuo jausmų norisi į gamtą pabėgti, kitiems - miesto šurmuly paskęsti. Vieni daugiau sportuoja, kiti daugiau vartoja alkoholio ar saldumynų. Skirtingi būdai įveikti stresą gali sukelti nesusipratimų ir konfliktų poroje.
Persileidimas
Mokslinėje literatūroje persileidimas priskiriamas prie vienos iš nevaisingumo rūšių. Tad kalbant apie persileidimus, tinka viskas, kas yra sakyta apie nevaisingumą apskritai. Persileidimas po ilgo nepastojimo - netektis netektyje. Persileidime susiduriama su mirtimi. Mirė maža gyvybė, kuri vos pradėjo alsuoti gyvenimu, mirė tėvų džiaugsmas, viltis, laimė.
Tačiau ši netektis yra lyg nematoma, ypač jei nėštumas dar buvo neilgas ir išorinių jo požymių nesimatė. Pora patenka į keistą situaciją: jie jaučia praradimą, jie gedi, jiems skauda, bet aplinka gali apie tai net nežinoti, neužjausti, nepadėti.
Pastebėta, kad po persileidimų atsiranda skubėjimas. Pora lyg nori kažką pasivyti, skuba pastoti, tarsi sėkmė, pagauta kartą, tuoj išslys iš rankų. „Juk mums pavyko, reiškia, tuoj pavyks ir vėl.“ Tai labai suprantama. Lietuvoje veikia paramos grupės žmonėms, patyrusiems persileidimą. Labai rekomenduoju į jas kreiptis. Grupės patirtis, palaikymas, bendrumo jausmas suteikia stiprybės.
Pagalba Sau
Nevaisingumas apima visas žmogaus gyvenimo sferas: santykius su savimi, su partneriu, su aplinkiniais, su pasauliu, paveikia darbingumą, gyvenimo motyvaciją. Šiuolaikiniame pasaulyje yra daug įvairių gerų metodų, kurie gali padėti jaustis geriau, nepaisant to, kad pagrindinė problema ar liga nėra išspręsta. Labai svarbu, kad žmogus žinotų, kokie dalykai jam padeda atsipalaiduoti, pailsėti, kokie dalykai paįvairina jo kasdienybę, sukelia norą ir motyvaciją gyventi.
Fizinis Aktyvumas
Jis yra svarbus visur ir visada, o nevaisingumo tema nėra išimtis. Sportuodami žmonės ne tik stiprina savo kūną, bet ir gauna endorfinų (laimės hormonų) dozę. Sportas taip pat padeda mažinti kortizolio (streso hormono) kiekį organizme.
Joga ir Meditacija
Jai tinka viskas, kas aprašyta sporte. Kartu, joga padeda emocijų reguliavime. Jos padeda „apraminti mintis”, padeda grįžti į save. Meditacijoje žmogus gali ne tik pailsėti, po jos protas lyg šviesesnis, kai kurie sprendimai tam akivaizdūs, paprasti.
Mėgstama Veikla (Hobis)
Jie padeda jausti gyvenimo skonį, įneša įvairovę į kasdienybę, padeda trumpam „pabėgti nuo realybės”, atitrūkti. Skaitymas, muzikavimas, pasivaikščiojimas, mezgimas, maisto gaminimas, gėlių sodinimas, sportas, žvejyba ir milijonai kitų užsiėmimų. Tenka girdėti, kad žmonės skundžiasi, kad šiais laikais visi hobiai yra brangūs. Net neturint daug pinigų, galima surasti veiklą, kuri tau patiks ir per kurią pailsėsi, atsigausi, pasisemsi energijos.
Psichologinė Pagalba
Šalia viso to, pagalba sau gana dažnai susiveda į kreipimąsi pas psichologą ar psichoterapeutą. Psichologinė pagalba gali būti naudinga tuo, kad kartu su specialistu žmogus ieško savo būdo būti su situacija, kurioje yra, su liga, kurios nepasirinko, bet kuri stipriai veikia jo psichinę sveikatą ir gyvenimo g.
Pasiruošimas Nėštumui
Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai.
Svarbūs Aspektai
Štai keletas patarimų, kaip pasiruošti nėštumui:
- Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija.
- Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi.
- Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo.
- Taip pat planuojančioms nėštumą poroms labai svarbu pasirūpinti savimi, rekomenduojama vengti pastoti sergant ūmiomis ligomis, jeigu sergate lėtinėmis ligomis, pastoti geriausia esant ligos remisijai.
- Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus.
Ovuliacijos Nustatymas ir Spermos Kokybės Įvertinimas
Norint pastoti svarbu žinoti, kada vyksta ovuliacija, tam gali būti pasitelkiami ovuliacijos nustatymo testai. Ovuliacijos diagnostikos testas nustato liuteinizuojančio hormono LH padidėjimą šlapime. Šio hormono visada yra moters organizme, tačiau, likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos, prasideda staigus jo pakilimas, reiškiantis optimalias vaisingumo dienas.
Dažnai negalinčios vaikų susilaukti poros susiduria su per mažu spermos vaisingumo lygiu. Dažnai jaučiamasi nejaukiai kreipiantis dėl intymių problemų, tačiau vyrų spermos testą galima atlikti ir namuose, greitasis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį.
Kai kurioms poroms pastoti gali padėti ir pastojimo taurelė, kuri veikia kaip apsauginis spermos lopšys, skatinantis didesnį spermos kiekį keliauti per gimdos kaklelio gleives.
Optimalus Amžiaus Skirtumas Tarp Vaikų
Mama pirmiausia turi savęs paklausti, ar ji jau pasiruošusi visą save atiduoti naujai gyvybei. Taip pat vertėtų dėmesį atkreipti į jau esančius šeimoje vaikus, į jų būdą, ar jie jau pasiruošę be didelio pavydo priimti brolį ar seserį. Tiksliau, tėvai turi ruošti vaikus tam. Ir ne paskutinius mėnesius prieš gimdymą, o visą vaiko gyvenimą. Broliai ir seserys yra labai svarbūs žmonėms visą gyvenimą, ypač tėvams išėjus anapilin. Ir vaikeliui tokioje šeimoje, kurioje visi jo laukia, ateiti bus saugiau.
tags: #psichologija #kad #pavyktu #nestumas