Įvadas
Motyvacija yra esminė žmogaus elgesio varomoji jėga, daranti įtaką ne tik veiksmams, bet ir atminčiai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip atpažinti motyvaciją ir kaip ji veikia atminties procesus, remiantis įvairiais psichologiniais tyrimais ir teorijomis.
Atmintis ir Motyvacija
Atminties Apibrėžimas ir Istorija
Atmintis apibrėžiama kaip procesas, kurio metu informacija yra užkoduojama, išsaugoma ir atkurta. Nuo pat mąstymo pradžios žmonės domėjosi, kaip ir kodėl mes prisimename įvairius įvykius bei patirtis. Antikos filosofai atmintį lygino su įspaudais vaško lentelėje, o ši idėja gyvavo iki pat XIX amžiaus.
Ebbinghauso Tyrimai
Ebbinghausas (1885) tyrinėjo „grynąją atmintį“ ir nustatė, kad ryšys tarp išmoktos medžiagos, pakartojimų skaičiaus ir atsiminimo yra tiesinis: kuo daugiau kartojama, tuo geriau atsimenama. Tačiau užmiršimas vyksta kitaip - iš pradžių greitai, o vėliau lėčiau. Apie pusę informacijos užmirštama per pirmą valandą, bet po to užmiršimo procesas sulėtėja.
Atminties Procesai
Atmintis apima tris pagrindinius procesus:
- Įsiminimas (kodavimas): Informacijos parengimas saugojimui. Tai gali būti seklus arba gilus kodavimas, pastaruoju atveju informacija yra susiejama su jau turimomis žiniomis.
- Saugojimas: Užkoduotos informacijos išlaikymas tam tikrą laiką.
- Atsiminimas: Informacijos atkūrimas.
Motyvacijos Samprata
Motyvacija yra elgesio, veiksmų ir veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Motyvai yra veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu, ir gali būti tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Motyvacijos Tipai
Deci ir Ryan (1985) išskyrė du pagrindinius motyvacijos tipus:
- Išorinė motyvacija: Motyvacija, paremta išoriniais paskatinimais arba bausmėmis. Pavyzdžiui, studentas mokosi dėl pažymio.
- Vidinė motyvacija: Noras atlikti veiksmą dėl jo paties, dėl vidinio pasitenkinimo.
Pervertinimo Efektas
Pervertinimo efektas (overjustification effect) stebimas, kai vidinė motyvacija ilgainiui yra paskatinama išoriškai, dėl ko motyvacija pasikeičia į išorinę. Greene, Sternberg ir Lepper (1976) tyrimai parodė, kad vaikams, pradėjus duoti paskatinimus už matematinius žaidimus, nustojus juos duoti, vaikai greitai nustojo žaisti.
Motyvacijos Įtaka Atminčiai
Tyrimai rodo, kad motyvacija daro įtaką atminčiai. Yra dvi pagrindinės tyrimų kryptys:
- Motyvacijos poveikis atminčiai gerinti: Šios grupės tyrimai parodė, kad atsiminimas yra susijęs su sužadinimo lygiu, nusistatymais, hipnotine būsena, užduoties atlikimo lygiu ir stimulo atsiminimo paskatinamąja verte.
- Motyvacijos poveikis atminčiai slopinti: Šio tipo motyvacija aktuali mokymosi kontekste, nes mokymasis yra epizodinės atminties išraiška.
Teorijos, Aiškinančios Motyvaciją Mokymosi Rezultatams
Norint paaiškinti, kaip motyvacija lemia mokymosi rezultatus, galima pasitelkti įvairias motyvacijos teorijas:
- Hull‘o draivo teorija
- Optimalaus sužadinimo lygio teorija
- Lewino lauko teorija
- Ryan ir Deci savideterminacijos teorija
- Aš efektyvumo teorija
Šios teorijos padeda paaiškinti individo pasirinkimą tarp skirtingų veiklų.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Motyvacijos Mechanizmai, Veikiantys Atmintį
- Tikslingo aktyvavimo mechanizmas: Informacija, susijusi su motyvacija, yra greičiau pasiekiama. Motyvuoti individai nebūtinai įsimins daugiau, bet jų reakcijos laikas atliekant atpažinimo užduotį bus trumpesnis.
- Strategijų pasirinkimo mechanizmas: Motyvacija daro įtaką informacijos užkodavimui ir atkūrimui. Motyvuoti žmonės gali pasirinkti sudėtingesnius, bet efektyvesnius kodavimo būdus.
- Vidinio konflikto mechanizmas: Motyvacija gali neveikti atminties, nes skatinamieji faktoriai dažnai blaško individą, nukreipdami jo dėmesį į kitus dalykus.
Atminties Slopinimas
Atminties slopinimas siejamas su psichoanalize, Freud‘o teorijomis ir ego gynybos mechanizmais.
Supresija
Supresija - tai sąmoningas atsiminimų pašalinimas dėl jų nepriimtinumo arba atsakomybės už juos vengimo. Tokiu būdu žmogus vengia nemalonių prisiminimų ir nerimo, sumažindamas jų keliamą diskomfortą.
Represija
Represija - tai procesas, kurio metu informacija arba žinios nugramzdinamos į pasąmonę dėl galimybės pakenkti individo psichologinei pusiausvyrai. Tie kenksmingi prisiminimai neišnyksta, bet kaupiasi ir pasireiškia nepaaiškinamu nerimu arba sutrikusiu elgesiu. Užmiršimo lygis gali kisti nuo trumpalaikio nemalonios informacijos išnykimo iki labai rimtos amnezijos formos.
Freudo Teorija
Zigmundas Freudas aiškino atminties represijos mechanizmą, teigdamas, kad tam tikra informacija yra „išvaroma ir laikoma nuošalyje nuo sąmonės“ (Freud 1915). Šis procesas yra automatinis ir skirtas psichologinei gynybai nuo emocinių traumų. Freudas išskyrė tris psichikos lygmenis: sąmonę, pasąmonę ir ikisąmonę, kurios cenzūruoja informaciją.
Eksperimentiniai Įrodymai
Anderson ir Gabrieli (2004) atliko eksperimentą, kuris parodė, kad nepageidaujamų prisiminimų kontrolė yra siejama su padidėjusiu žievės aktyvumu priekinėje smegenų žievės dalyje ir sumažėjusiu hipokampo aktyvumu.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Motyvacija ir Mokymasis
Skatinanti motyvacija yra glaudžiai susijusi su mokymosi problema. Mokymosi motyvacijos subtilybes galima aiškinti per tradicinių motyvacijos teorijų prizmę.
Alternatyvūs Požiūriai į Motyvaciją
Abraham H. Maslow stengėsi priartėti prie mokslo požiūriu tinkamos diferenciacijos tarp siekimo (veikimo, kliūčių įveikimo, laimėjimo, stengimosi, tikslingumo) ir buvimo-tapsmo (egzistavimo, ekspresijos, augimo, savęs aktualizavimo). Gordonas Allportas pabrėžė, kad „buvimas“ reikalauja ne mažiau pastangų bei aktyvumo kaip ir siekimas.
Kultūrinis Kontekstas
Amerikietiškoji psichologija yra per daug pragmatiška, puritoniška ir ištikima tikslingumui, ignoruodama pramogas, laisvalaikį, meditaciją ir kitus nemotyvuotus užsiėmimus.
Holistinis Požiūris
Holistinis požiūris pabrėžia koegzistavimą ir tarpusavio priklausomybę, papildydamas priežastingumo teorijos nuoseklumą. Daugelis psichologinių reiškinių yra veikiau nemotyvuoti, epifenomenalūs poreikių patenkinimo padariniai negu tikslingi, motyvuoti, išmokimo nulemti pokyčiai.
Nemotyvuotas Pažinimas
Sveikų žmonių pažinimas yra palyginti nemotyvuotas, o nesveikų - palyginti motyvuotas. Save aktualizuojantys žmonės vadovaujasi augimo motyvacija arba metamotyvacija, o ne trūkumo motyvacija.
Ekspresinė Determinantė
Ekspresiją reikia vadinti palyginti nemotyvuota, priešingai negu problemų įveikimą, kuris yra motyvuotas ir tikslingas.
Alternatyvūs Nemotyvuoti Reiškiniai
- Meno kūrimas: Gali būti palyginti motyvuotas (perteikti patirtį, sužadinti emocijas) arba palyginti nemotyvuotas (ekspresyvus, kreipiamasi į vieno asmens vidų).
- Estetinė patirtis: Daugeliui žmonių tai tokia turtinga ir vertinga patirtis, kad jie nepaisys kiekvienos psichologijos teorijos, paneigiančios šią patirtį.
- Laukimas: Laukimas reiškia iššvaistytą laiką, kuris orientuotam į naudą asmeniui yra bereikšmis.
- Kelionė: Galima maloniai praleisti laiką kelionėje, paverčiant ją aukščiausia patirtimi, arba galima jį tuščiai iššvaistyti.
tags: #psichologija #kaip #atpazinti #motyvacija